Akyse besitraukiančios sukilėlių teritorijos pasienyje, į kurias plūstelėjo pabėgėlių srovė, negali būti laikomos priedanga: fronto linijos, supančios juos iš visų pusių, nuolat traukiasi. Iš rytų – „Islamo valstybė“. Vakarų – kurdų sukilėliai. Iš pietų – B. Assado režimas ir jo sąjungininkai iš lojalių valdžiai (šiitų) karinių grupuočių – pastarųjų vietos bendruomenė baiminasi labiausiai visų.
„Jeigu režimas prisikas iki mūsų, mus išžudys“, – pasakoja 31-ių pabėgėlis iš Tel Rifaato. – Mes laukėme politinių derybų Ženevoje, tačiau vietoje to gavo priešingai – ugnį virš savo galvų. Pasaulis suteikė Assadui žalią šviesą, kad šis darytų ką panorėjęs“.
Praėjusią savaitę turėjęs galų gale įvykti trečiasis Ženevos taikos derybų etapas buvo nutrauktas, kai Rusija, ištikima B. al Assado sąjungininkė, o dabar jau ir pagrindinis veikėjas Sirijos konflikte, įvykdė daugybę oro antskrydžių sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje tarp Alepo ir Turkijos sienos.
Uždaryta Turkijos siena „saugo“ Europą nuo mažiausiai 40 tūkst. pabėgėlių, kurie bando slėptis ten nuo lietaus ir bado. „Čia nėra kur apsistoti, nėra stovyklų. Mes miegame mečetėse ir gatvėse: moterys su vaikais – po stogu, vyrai – gatvėse“, – pasakojo pabėgėlis.
Straipsnyje teigiama, kad tuo metu buferinėje zonoje yra statomos palapinės ir ruošiamos vietos pabėgėliams. Rašoma, kad ES siūlo atverti Turkijai savo sienas ir suteikti pagalbą pabėgėliams. Europa, iš savo pusės, išmokės Turkijai 3 mlrd. dolerių už migrantų srauto į Graikiją stabdymą.
Sirijos režimo pajėgos stiprina pozicijas Alepo provincijoje prie Turkijos sienos
Sirijos vyriausybė ir opozicijos aktyvistai pranešė, kad šalies armija užėmė dar vieną gyvenvietę į šiaurę nuo Alepo miesto, priartėdama prie sienos su Turkija.
Valstybinė naujienų agentūra SANA pirmadienį paskelbė, kad armija perėmė kontrolę Kfino kaime Alepo provincijos šiaurėje, „nušlavusi paskutinę ten buvusią teroristų grupuotę“.
Libano šiitų sukarinto judėjimo „Hizbollah“, palaikančio Damasko režimą, televizija „al Manar“ taip pat pranešė apie Kfino užėmimą ir transliavo tiesioginį reportažą iš to kaimo.
Vyriausybės pajėgoms suintensyvinus puolimą Alepo miesto prieigose, dešimtys tūkstančių sirų plūstelėjo sienos su Turkija link. Turkų pareigūnai sakė, kad iki 35 tūkst. pabėgėlių susitelkė prie sienos, kuri sekmadienį liko uždaryta ketvirtą dieną iš eilės.
Vokietijos kanclerė Merkel tariasi su Turkija dėl migrantų
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį Ankaroje susitiko su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoglu aptarti pastangų sumažinti į Europą plūstančių migrantų srautą.
Turkija, per kurią į Europą atkeliauja daugybė pabėgėlių ir migrantų, yra labai svarbi A.Merkel diplomatinėms pastangoms sumažinti pabėgėlių antplūdį. Pernai į Vokietiją atvyko net 1,1 mln. prieglobsčio ieškotojų, kurių daugelis buvo pabėgėliai iš konfliktų krečiamų Sirijos, Irako ir Afganistano.
Šeštadienį paskelbtame savo savaitiniame vaizdo kreipimesi Vokietijos lyderė sakė, kad Europos Sąjungos šalys susitarė, jog blokui reikia uoliau saugoti savo išorines sienas, ir kad ji mėgins ieškoti sprendinio per savo vizitą Turkijoje.
Kanclerė pridūrė, kad Europos šalys turi „būti pasiruošusios teisėtai priimti nustatytas pabėgėlių kvotas ir atlikti savo vaidmenį“ sprendžiant šią problemą.
„Nemanau, kad Europa gali visiškai nuo to atsiriboti“, – pabrėžė A.Merkel.
Ji atvyko tartis su Ankara tuo metu, kai Turkija yra spaudžiama ES įsileisti iki 35 tūkst. sirų, kurie per pastarąsias kelias dienas susitelkė prie abiejų šalių sienos, bėgdami nuo vyriausybės pajėgų puolimo.
Turkija, kurioje jau yra prisiglaudę apie 2,5 mln. pabėgėlių iš Sirijos, sako artėjanti prie savo galimybių ribos, bet nurodė, kad toliau įsileis į sunkią padėtį patekusius žmones.
Pernai lapkritį Turkija pažadėjo Bendrijai sumažinti į Europą plūstančių migrantų srautą, griežčiau kovodama su neteisėtu žmonių gabenimu ir glaudžiau bendradarbiaudama su bloku dėl ekonominių migrantų, kuriems atsisakoma suteikti pabėgėlio statusą, grąžinimo.
ES lyderiai savo ruožtu įsipareigojo skirti 3 mlrd. eurų pagalbą Sirijos pilietinio karo pabėgėliams, kurie šiuo metu glaudžiasi Turkijoje.
Bendrija taip pat pažadėjo Ankarai politinių nuolaidų – sušvelninti vizų režimą ir paspartinti Turkijos stojimo į ES procesą.