Chronologija trumpai:
- balandžio 7-ąją paskelbta informacija apie cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje
- Rusija ir Sirija neigia tokį įvykį buvus, Vakarų šalys jas kaltina melu
- D. Trumpas pareiškia apie 24-48 val. užtruksiantį atsako pateikimą
- JT Saugumo Taryboje yra blokuojami abipusiai siūlymai
- JAV ir Vakarų šalių karinė technika ruošiama smogti objektams Sirijoje
- D. Trumpo „Twitter“ žinutė apie „tuoj atskriesiančias raketas“
- D. Trumpo „Twitter“ žinutė po pusvalandžio nuo pirmosios apie būtinybę draugauti su Rusija
- D. Trumpas patikino patvirtinęs atsakomuosius smūgius prieš Siriją.
Nuo ko prasidėjo naujas santykių paaštrėjimas
Apie cheminio ginklo panaudojimą Sirijos mieste Dumoje, kurį dar prieš porą dienų kontroliavo islamistų smogikai, balandžio 7-ąją paskelbė iškart kelios žmogaus teisių apsaugos organizacijos. Jų teigimu, bombos su zarino dujomis ar chloru buvo numestos iš Sirijos karinių pajėgų sraigtasparnių, žuvo ne mažiau 60, o nukentėjo apie tūkstantį žmonių.
JAV kaltę dėl cheminio ginklo panaudojimo įžvelgė Basharo Assado režimo veiksmuose.
Prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad Rusija ir Iranas, palaikantys sirų lyderį, „sumokės už tai didelę kainą“.
„Mes negalime leisti tokių žvėriškumų. Negalima tokių dalykų leisti“, – pareiškė amerikiečių lyderis susitiko su savo administracija metu. Baltųjų rūmų vadas pažymėjo, kad svarsto absoliučiai visi atsako į išpuolį variantus.
Rusijos Federacijos Gynybos ministerija ir Sirijos valdžia neigia pranešimus apie cheminį išpuolį Dumoje, tai vadina „fake news“ ir provokacija. Vakarų šalių lyderiai Rusijos žodžiais netiki, o Prancūzija netgi tikina turinti įrodymų.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas priminė apie Rusijos neįvykdytus 2013-ųjų įsipareigojimus – užtikrinti Sirijos cheminio ginklo panaudojimo atsisakymą ir visiškai sunaikinti jo atsargas šios šalies teritorijoje.
Praėjus parai po įvykių Dumoje, Homso provincijoje buvo apšaudytas valdžios kontroliuojamas karinis oro uostas „Tifor“ (T4). Rusijos kariuomenė skelbia, kad oro smūgį sudavė Izraelio karinės oro pajėgos.
Naktį į balandžio 10-ąją buvo surengtas neeilinis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, skirtas įvykiams Dumoje. JAV atstovė JT Nikki Haley pareiškė, kad Vašingtonas imsis atsakomųjų priemonių į šį išpuolį. Taip pat buvo teigiama, kad D. Trumpas susisiekė su Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovais, kurie priėjo bendros nuomonės dėl būtinybės imtis atsakomųjų veiksmų.
Balandžio 10-ąją taip pat paaiškėjo, kad amerikiečių karo laivai, ginkluoti „Tomahawk“ raketomis, priartėjo prie Sirijos krantų.
Per ilgus karo Sirijoje metus incidentas Dumos mieste buvo toli gražu ne pirmasis atvejis, kuomet opozicija ir ją palaikančios pajėgos kaltino Damaską dėl cheminio ginklo panaudojimo. Tačiau paskutinis atvejis užfiksuotas jau ir taip įtemptų santykių tarp Rusijos ir Vakarų metu. Praėjusį mėnesį Didžiojoje Britanijoje cheminiu ginklu buvo apnuodytas vienas buvęs rusų šnipas ir jo dukrą, ir dėl šio išpuolio kaltinimai buvo pateikti tai pačiai Rusijai.
Šiandieniniai įvykiai verčia prisiminti metų senumo įvykius. 2017-ųjų balandžio pradžioje JAV subombardavo sirų karinę bazę Šairat dėl duomenų apie cheminio ginklo panaudojimą Idlibo provincijoje. Cheminio ginklo panaudojimo įrodymų nebuvo.
Kas vyksta Jungtinėse Tautose?
Tam, kad būtų ištirtas galima cheminio ginklo panaudojimas Dumoje, reikia nustatyti tokio tyrimo procedūrą. JAV pateikė JT savo rezoliuciją, pasiūliusi bendrą tyrimo mechanizmą, įtraukiant pačių JT cheminio ginklo draudimo organizaciją. Šis mechanizmas veikė Sirijoje po zarino dujų panaudojimo Damasko priemiesčiuose 2013-aisiais ir nustatė B. Assado pajėgų ir ISIS sąsajas su cheminiais išpuoliais Sirijoje. Tačiau 2017-aisiais Rusija vetavo šio mechanizmo veiklą. Maskva tikina, kad institucija kompromitavo pati save, nes tariamai paskelbė nuosprendį Sirijai be pakankamų įrodymų.
JT Saugumo Taryba balsavo už JAV pasiūlytą projektą. Rezoliuciją palaikė 12 šalių-narių, prieš pasisakė tik Bolivija ir Rusija. Siekiant patvirtinti rezoliuciją būtų užtekę 9 balsų, tačiau Rusija, kaip viena iš šešių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, pasinaudojo veto teise.
Švedų ir rusų pasiūlymą, kuriame buvo numatytas specialios misijos, turėsiančios nustatyti įvykių Dumoje eigą, sudarymas, atmetė Didžioji Britanija ir JAV. Dar šešios šalys susilaikė.
N. Haley pasiūlė Saugumo Tarybos atstovams pasiūlė balsuoti prieš Rusijos variantą arba susilaikyti. „Mūsų rezoliucijos yra panašios, tačiau yra ir svarbių skirtumų. Pagrindinis yra tas, kad mūsų rezoliucija garantuoja, kad tyrimas bus iš tiesų nepriklausomas. O Rusijos rezoliucija suteikia jiems galimybę pasirinkti tyrėjus, o tuomet dar ir vertinti jų darbą“, – aiškino tuomet ji, pridūrusi, kad „tame nėra jokio nepriklausomumo“.
Argi Rusija neatitraukė iš Sirijos savo kariuomenės?
Iš tiesų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelis sykius skelbė apie pagrindinės kariuomenės dalies išvedimą iš Sirijos. Tačiau kalbama ne apie visišką atsitraukimą, o tik apie sumažinimą, tačiau tikslūs susitraukimo mastai nėra žinomi. Kiek buvo kariuomenės Sirijoje ir kiek jos ten liko – tikslių oficialių duomenų nei anksčiau, nei dabar niekas taip ir nepateikė.
Maža to, Rusija turi mažiausiai dvi karines bazes Sirijoje, todėl bet kokiu atveju jos kariai ten lieka. Taip pat yra žinoma, kad Sirijoje kaunasi didelis skaičius rusų samdinių – pusiau legalių privačių karinių bendrovių darbuotojų, saugančių įvairius objektus Sirijoje ir dalyvaujančių įvairiose karinėse misijose.
D. Trumpo „Twitter“ politika
D. Trumpas per pastarąją savaitę išsakė visus įmanomus grasinimus tiek Sirijai, tiek net ir Rusijai, tačiau tiek pat kartų jis ir švelnino situaciją.
Po aršių pareiškimų „netrukus paskelbti apie atsaką, kurio maža nepasirodys“ sekdavo pareiškimas apie „niekada ir nesakiau, kad bus paleistos raketos“ ir „kol kas dar reikia surinkti daugiau duomenų“ ar net „niekada neminėjau konkrečios Sirijos puolimo datos. Tai gali būti visiškai netrukus o gali ir ne taip jau greitai!“.
Primename, kad Sirijos problemą ir „raudonąją liniją“ nesėkmingai spręsti bandė dar JAV prezidentas B. Obama, kuris 2012-2013 metais ne sykį akcentavo cheminio ginklo panaudojimą kaip B. Assado peržengtą raudonąją liniją.
Sąjungininkų smūgis
JAV prezidentas per televiziją kreipėsi į tautą. „Aš įsakiau JAV ginkluotosioms pajėgoms suduoti tikslinius smūgius į taikinius, susijusius su Sirijos diktatoriaus cheminiu ginklu“, – pareiškė jis. Atakas jis žadėjo tęsti, kol Damaskas nenutrauks „chemijos naudojimo“.
„Mes meldžiame Dievą, kad jis visą regioną pakreiptų į tinkamą ir taikią ateitį. Ir mes meldžiame Dievą, kad jis toliau saugotų ir laimintų Jungtines Amerikos Valstijas. Ačiū ir ramios nakties“, – savo kalbą užbaigė Baltųjų rūmų savininkas.
Pažymima, kad nepaisant aktyvių spekuliacijų žiniasklaidoje, Rusija nesikišo į sąjungininkų veiksmus. Kol kas nepatvirtinta informacija, nuo kelių iki kelių dešimčių paleistų raketų numušė sirų priešraketinės gynybos sistemų. Viso jų buvo paleista daugiau nei šimtas.
Šiąnakt buvo atliktas taip vadinamas „ribotas tikslinis smūgis“, kuris buvo įvardijamas ekspertų kaip vienas iš realiausių. JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija nesiėmė aktyvių ar tęstinių veiksmų, tačiau tai taip pat buvo ir galingesnis smūgis negu praėjusių metų JAV įvykdytas nuošalaus oro uosto apšaudymas.
Rusija jau sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, kuriame bus sprendžiama, kuria linkme santykiai tarp šalių kryps toliau.
