jt saugumo taryboje

Pastaruoju metu dažnai kartojamas teiginys, kad mes įsitraukėme į naują šaltąjį karą – tai vienu metu ir situacijos neįvertinimas ir kategoriška klaida, rašoma „Die Welte“. Viso XX a. laikotarpiu stebėjome priešpriešą tarp komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų ir dviejų galios valstybių bandymus sulaikyti viena kitą. Tas globalus konfliktas, kurį mes šiandien stebime, yra išties ne toks statiškas, kaip bandoma pateikti.

JAV ir šalys-sąjungininkės smogė Sirijojai. Tačiau Sirijos prezidento Basharo Assado sąjungininkė yra Rusija, todėl pasaulyje yra visai pagrįstai baiminamasi tiesioginio Rusijos kariuomenės ir Vakarų susidūrimo. Derybos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nedavė absoliučiai nieko.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Jungtines Valstijas nemėginti dar kartą smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms, nes toks žingsnis sukeltų itin sunkių padarinių. „Jeigu bus dar vienas tokio pobūdžio smūgis, pasekmės būtų pačios sunkiausios“, – pareiškė ministras, komentuodamas Vašingtono perspėjimus, kad Jungtinės Valstijos gali vėl smogti Sirijos vyriausybės pajėgoms.

Tarptautinė krizių grupė (ICG) – nepriklausoma nekomercinė tarptautinė organizacija, įsikūrusi Briuselyje – paskelbė savo regionų sąrašą, kuriuose konfliktų suaktyvėjimas šiais metais yra labiausiai tikėtinas. Ataskaitos autoriai išskiria tris globalias tendencijas, kurios jau dabar atspindi tarptautinės politikos tendencijas ir, greičiausiai, atspindės ją toliau.

Pasaulis yra labiau priartėjęs prie branduolinio konflikto, negu bet kada per daugelį metų iki šiol. Tokią nuomonę leidiniui „Sky News“ išsakė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (VBBUS) organizacijos vadovas Lassina Zerbo. Jo teigimu, daug pavojingesne vieta pasaulį daro įtampa Korėjos pusiasalyje, o taip pat pernelyg nežymus progresas įtikinant šalis pasirašyti Sutartį dėl branduolinio ginklo bandymų draudimo. L. Zerbo „Sky News“ pareiškė, kad branduolinio karo grėsmė auga.

Naktį į rugpjūčio 29-ąją Šiaurės Korėjos raketa praskrido virš Japonijos teritorijos ir nukrito už 1180 kilometrų nuo Hokaido salos. Netrukus po raketos paleidimo Pietų Korėjos kariuomenė atliko bombonešių bandymus, o Rusija pareiškė, kad „sankcijos nebeveikia“. Japonija sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį.

Izraelį dėl daugelio priežasčių galima pavadinti Vakarų pasaulio dalimi. Iš esmės ši valstybė yra vienintelis grynas vakarietiškų vertybių pavyzdys savo regione. Tačiau Tel Avivas sulaukia ir nemažai priekaištų dėl politikos, vykdomos palestiniečių atžvilgiu. Izraelis faktiškai gyvena nuolat konfrontuodamas ir konflikto sprendimo nematyti. Įdomų požiūrį į Izraelį praėjusių metų pabaigoje pasiūlė tuometinis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Situacijoje, kai Rusijos valdančiojo režimo veiksmai tebėra sunkiai prognozuojami (ypač po geopolitinės avantiūros užgrobti Krymą), nelieka nieko kito, kaip nukreipti dėmesį į oficialius dokumentus, kuriuose formuojami tam tikri strateginiai šios valstybės tikslai ir uždaviniai. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dvi atnaujintas doktrinas: viena jų skirta Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijai, kita – šalies informaciniam saugumui.

Sirijoje, Alepo miesto-tvirtovės rajone, tęsiasi aršus Sirijos kariuomenės puolimas. Sirų ir rusų lėktuvai bombarduoja rytinę Alepo dalį, skelbia neseniai alternatyvią Nobelio premiją laimėję „Baltieji šalmai“. Pasak aktyvistų, dešimtys oro antskrydžių užgriuvo Alepą penktadienio rytą. BBC apžvalgininkas karo klausimais Jonathanas Marcusas pateikė tris galimus tolimesnių įvykių scenarijus.

Jau pusę tūkstantmečio Rusijos užsienio politika išsiskiria ambicijomis, viršijančiomis šalies galimybes. Nuo Ivano Žiauriojo laikų Rusija plėtė savo teritoriją vidutiniškai po 130 kvadratinių kilometrų per dieną, o 1900 m. ji buvo ketvirta ar penkta pramoninė pasaulio šalis. Tačiau jos BVP dalis vienam gyventojui tesudarė tik 20 proc. šio Anglijos ir 40 proc. – Vokietijos rodiklio, o vidutinė rusų gyvenimo trukmė buvo 30 metų, vokiečių – 49-eri, o anglų – 52-eji metai.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė esąs visiškai tikras, kad naujoji Didžiosios Britanijos vyriausybė ir toliau turės įsipareigojimų Aljansui, nepaisant balsavimo referendume dėl „Brexit“ – Britanijos išstojimo iš ES – ir ministro pirmininko Davido Camerono atsistatydinimo.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama įvertino Lietuvos indėlį remiant Rytų partnerystės šalis bei Ukrainą, tvirtindamas, jog Lietuva „išlieka pavyzdžiu“ stiprinant demokratiją ir saugumą pasaulyje. Šiuos žodžius JAV prezidentas išsakė Lietuvos vadovei Daliai Grybauskaitei Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse atsiųstame laiške. „Priimkite geriausius Amerikos žmonių sveikinimus 98-ųjų Nepriklausomybės deklaracijos metinių proga.

Londono strateginių tyrimų instituto ekspertas Henry Boydas prognozuoja trinties tarp Rusijos ir Kinijos augimą ateityje, praneša vokiečių „Focus“. H. Boydo įžvalgų pagrindas – pakitęs Kinijos Liaudies Respublikos užsienio politikos kursas. „Jeigu anksčiau KLR iš esmės akcentavo vidaus politiką, tai 2013 metais į valdžią atėjus Xi Jinpingui Kinijos išorės politika pradėjo demonstruoti daugiau regioninės politikos ir geostrateginių pretenzijų“, – teigia politologas.

Ukrainos žurnalistas Petras Šuklinovas, po vakarykščio balsavimo dėl tribunolo kūrimo JT Saugumo Taryboje rezultatų, savo „Facebook“ paskyroje parašė atvirą ir emocingą kreipimąsi į rusus, kuriame atviru tekstu kaltina juos bendrininkaujant žudant ne tik ukrainiečius, tačiau ir „niekuo dėtus pasaulio piliečius MH17“ katastrofos metu. „Jeigu aš galėčiau užduoti rusams klausimą, aš paklausčiau: koks tai jausmas – būti žmogžudysčių bendrininku? Ir, manyčiau, jį čia ir užduosiu.

Ukrainos politinių technologijų specialistas, bendrovės „Berta Communications“ vadovas Tarasas Berezovecas Vitalijaus Čurkino vakarykštį „veto“ pavadino „Kremliaus pripažinimu dėl MH17 keleivių ir įgulos nužudymo. Tuo pat metu Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop negailėjo karčių žodžių tokiam Rusijos pasirinkimui. „Balsuodamas prieš Malaizijos „Boeing“ katastrofos tribunolo įkūrimą, Putinas galutinai pripažino savo bejėgiškumą.

Malaizijos, Australijos, Nyderlandų, Ukrainos ir Belgijos užsienio reikalų ministrai išplatino viešą laišką JT narėms laikraštyje „Financial Times“. Penkių šalių ministrai kreipėsi į JT skubiai įkurti tribunolą dėl keleivinio „Boeing“ katastrofos aplinkybių išaiškinimo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį pareiškė, kad pastangos nubausti įvykdytą oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą, lygiai prieš metus nusinešusį visų 298 juo skridusių žmonių gyvybes, yra „moralinė pareiga“. „Mūsų moralinė pareiga – pagerbti žuvusiuosius, užtikrinti teisingą bausmę kaltiesiems dėl lėktuvo numušimo. Tas nusikaltimas kelia grėsmę visai tarptautinei bendruomenei, – pabrėžė jis. – Žudikai turėtų žinoti ... kad bausmė neišvengiama.

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė pasaulio lyderių sveikinimų, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pasmerkė Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, bet pasiūlė atšaukti Maskvai taikomas sankcijas, jeigu ji pasinaudotų savo įtaką, siekiant užtikrinti taikos susitarimą su Kijevu.

Balandžio 29-ąją baigėsi devynis mėnesius trukęs Izraelio ir Palestinos lyderių derybų procesas. Izraelis, tą dieną tarytum pažymėjęs įsakymu nugriauti kelis namus ir mečetę netoli Nabluso miesto Vakarų Krante, liko nieko nepažadėjęs palestiniečiams, o šie – be karinės okupacijos iš jų atimtų teisių. Anot Izraelio, kurio balsas Vakarų žiniasklaidoje ne vieną dešimtmetį girdėti kur kas garsiau nei Palestinos, deryboms kelią užkirto palestiniečių nenoras pripažinti Izraelį kaip žydų valstybę.

Rusija boikotavo pirmadienį Lietuvos organizuotą neformalų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimą su Krymo totorių bendruomenės atstovais, iš kurių buvo siekiama išgirsti apie padėtį Maskvos aneksuotame regione. Rusijos misija prie JT pareiškė, jog Krymas dabar yra Rusijos Federacijos teritorija, todėl padėtis jame nebėra klausimas, kurį turėtų svarstyti JT Saugumo Taryba.

Ukraina prognozuoja, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priims rezoliuciją, kuria bus patvirtintas šalies teritorinis vientisumas, o referendumas, atvėręs kelią Rusijai aneksuoti Krymą, paskelbtas neteisėtu. Ukrainos ambasadorius prie JT Jurijus Serhejevas trečiadienį interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad rezoliucija turi „kelias dešimtis“ rėmėjų ir ją palaiko demokratinės valstybės visame pasaulyje.

Sirijoje toliau tęsiasi smurtas. Aktyvistų duomenimis, nuo trečiadienio šalyje žuvo 56 žmonės. Sirijos armijos pajėgos ketvirtadienį apšaudė Daros miestą, kur prieš metus prasidėjo sukilimas prieš prezidentą Bashar al Assad. Opozicijos ir gyventojų duomenimis, vyriausybiniai daliniai pirmiausiai atakuoja tas miesto dalis, kurias kontroliuoja Laisvoji Sirijos armija. Kinija tuo tarpu paskelbė norinti tarpininkauti Sirijos konflikte.