JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija įtaria Sirijos prezidentą Basharą Assadą cheminio ginklo panaudojimu Dumos mieste ir, kaip numatoma, artimiausiu metu smogs B. Assado pajėgoms. BBC apibendrino įvairių ekspertų ir analitikų nuomones dėl to, kaip gali vystytis situacija artimiausiomis dienomis.
Žemiau išdėstyti scenarijai – sąlyginiai ir supaprastinti: iš tiesų Sirijoje veikia pernelyg daug interesų, pernelyg daug yra nežinomųjų įvairiuose lygmenyse, kad užsienio ekspertai, net ir geriausieji iš jų, galėtų pateikti tikslias prognozes.
1. Scenarijus „ribotas smūgis“
JAV ir šalys-sąjungininkės surengia parodomąjį smūgį į vieną ar nedidelį skaičių karinių objektų, kuriuos jie laiko susijusiais su numanoma cheminio ginklo ataka Dumoje.
Daugelis komentatorių prisimena sparnuotųjų raketų smūgį, kurį JAV sudavė naktį į balandžio 7-ąją praėjusiais metais Šairato karinių oro pajėgų bazėje po cheminio ginklo panaudojimo Homso apylinkėse.
Rusija šiuo scenarijumi nebando sutrukdyti sąjungininkų smūgiui, kai ir nebandė to daryti pernai.
Šis variantas yra laikomas mažai tikėtinu: JAV ir sąjungininkai pernelyg aukštai pakėlė savo politinius statymus, ir vienas demonstratyvus ribotas smūgis atrodys nepakankamu ir neefektyviu ėjimu šiame žaidime.
2. Scenarijus „ribota kampanija“
JAV ir sąjungininkės suduoda smūgius daugeliui sirų objektų tam tikro ne itin ilgo laikotarpio metu. Rusija šiuo atveju taip pat nesikiša.
Šis variantas įvardijamas kaip labiausiai tikėtinas.
Ypatingo aiškinimo reikalauja „Rusijos nesikišimo“ tezė. Daugelis komentatorių, svarsčiusių apie neišvengiamą didžiųjų galios valstybių susidūrimą Sirijoje, numatydami, kad Rusija, Vakarams smogus B. Assadui, negalėtų likti nuošalėje, pažymi vieną svarbią detalę, kurią beveik be išimčių kartoja rusų kariai ir politikai: jie tikina, kad Rusija būtinai imsis atsako, jeigu nukentės jos piliečiai. Apie tai kalbėjo ir Rusijos Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, tai nuolat kartojo ir dažnai šia tema kalbėję rusų politikai, tokie kaip Federacijų Tarybos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Serbrenikovas.
„Mes tikimės, kad JAV puolimo atveju, jeigu tokie bus, mūsų karių gyvybėms pavojus nebus keliamas“, – cituojamas J. Serebrenikovas.
Didžiulio dėmesio šią savaitę sulaukė Rusijos ambasadoriaus Libane Aleksandro Zasypkino žodžiai, kuris pareiškė, kad Rusija numušinės „ir raketas, ir platformas, iš kurių jos leidžiamos“, be jau minėto „rusų aukų“ faktoriaus – tačiau tai buvo trumpas pasiuntinio interviu „Al Manar“ televizijai atpasakojimas, o Maskva šiuos žodžius komentavo maksimaliai stengdamasi taisyti padėtį.
Tai yra, visiškai įmanomas variantas, kurio metu rusų kariai smūgių į Sirijos objektus atveju pasitrauktų iš jų, o Hmeimimo ir Tartuso bazių sąjungininkai tikrai nelies – ir jokio susidūrimo tarp galios valstybių nebus, kaip jo nebuvo ir pernai, kai JAV paleido kelias dešimtis „Tomahawk“ raketų į B. Assado kontroliuojamą oro uostą.
3. Scenarijus „mažytis pasaulinis karas“
Mažai tikėtinas, tačiau šis scenarijus nėra visai jau nerealus: Rusijos pajėgos numuša sąjungininkų raketas ar lėktuvus, kurie, kaip jiems pasirodo, grasina Hmeimimui ar Tartusui, lėktuvų atveju sąjungininkai smogia atsakomąja ugnimi į priešlėktuvinius kompleksus (sprendimas autonominis, JAV kariuomenėje tokius sprendimus priima vadas vietoje).
Įvyksta greitas apsikeitimas smūgiais, politinė įtampa išauga iki dangaus, tačiau persigandę politikai skubiai iškrauna aplinką, ir „trečiasis pasaulinis kažkurioje iš šalių“ baigiasi, taip iš esmės ir neprasidėjęs.
4. „Regioninio karo“ scenarijus
B. Assado, Irano ir „Hezbollah“ pajėgos atsakydamos į koalicijos smūgius suduoda arba bando suduoti smūgį amerikiečiams Sirijoje ir Irake, sąjungininkų laivams ir bazėms regione, o prie to paties ir Izraeliui.
Į plataus masto karo veiksmus įsitraukia ir Izraelis, ir Irakas, ir Saudo Arabija su kitomis Persijos įlankos šalimis. Tokio konflikto pasekmės yra nenusakomos, tačiau ir tikimybė tokios įvykių eigos yra neįtikėtinai maža.
5. Scenarijus „visi išėjo iš proto“
Tai iš esmės yra blogesnis prieš tai minėto „mažyčio pasaulinio karo“ variantas. Sąjungininkai ir rusai apsikeičia smūgiais Sirijoje, tačiau politikai nesugeba ar nenori stabdyti kariuomenės, o vėliau – paprasčiausiai dėl itin staigiai išaugusios abipusės neapykantos ar politikų sprendimų – kyla naujas priešpriešos židinys, pavyzdžiui, Baltijos regione; galų gale viskas išauga iki plataus masto konflikto pasaulyje įsižiebiant vis naujiems karo židiniams ir išaugus branduolinio ginklo panaudojimo grėsmei.
Nepaisant to, kad Rusijos propagandiniai kanalai jau spėjo parodyti savo žiūrovams, ką reikia turėti su savimi einant į bombų slėptuvę, tačiau blaiviai mastantys apžvalgininkai kol kas tokį scenarijų laiko niūria fantazija, rašoma BBC.
