auklėti

Visi tėvai nori, kad jų vaikai augtų sveiki ir laimingi, tačiau tai padaryti iš tikrųjų nėra taip lengva. Ypač, jei patys negavo tinkamos priežiūros, užaugę neretai nežino, kaip tinkamai susitvarkyti. Pavyzdžiui, mamos pasitenkinimas savo gyvenimu daro didelę įtaką vaiko savijautai. Taip pat reikšmės turi ir tai, kiek laiko vaikas praleidžia darželyje, kokias pajamas gauna tėvai. Aišku, svarbus ir tėčio vaidmuo, tad peržvelgus įvairių mokslinių tyrimų rezultatus paaiškėjo kelios svarbios tiesos.

Pasitaiko, jog vaikai ima ir susimuša. Ir tai normalu. Ypač, jei po to jie draugiškai žaidžia ir niekas nesijaučia nuskriaustas ar įžeistas. Bet, ką daryti, kai vaiką skriaudžia, o jis tik verkia ir savęs apginti nemoka?   Jei susirėmimas įvyko Jums matant, labai svarbu išsaugoti bešališkumą. Nesikišti iki pat paskutinio momento, leidžiant vaikui pačiam išspręsti konfliktą. Reikia tik suteikti vaikui patikimo užnugario pojūtį.

Auklėti linksmus, greitai nuoskaudą pamirštančius ir vėl veiklos besiimančius, atvirus vaikus gan lengva - išsakytų pastabų jie neima giliai į širdį, neužsisklendžia savyje ir neima protestuoti. Ką daryti, jeigu jūsų vaikas yra itin jautrus, jeigu kritika žeidžia itin stipriai, o kiekvienas griežtesnis žodis iššaukia ašarų upes ar apatiją? Kodėl mano vaikas jautrus? Visų pirma reikėtų suprasti ir pasistengti įvertinti, kodėl jūsų vaikas toks jautrus.

Daugelio 6-8 metų mažylių tėvai viena pagrindinių auklėjimo problemų laiko vaiko užsispyrimą. Neretai tas užsispyrimas prasiveržia tokia forma, tarsi tarp tėvų ir vaikų vyktų tikrų tikriausias karas ir mažylis tiesiog norėtų pademonstruoti, kad jo pozicija yra stipriausia, taigi jis nieku gyvu nenusileis. Tėvai savo ruožtu vis dažniau susimąsto: o gal vertėtų nusileisti? Bet dažniausiai laiku suvokia: nusileisi šiandien, rytoj, kaip sakoma liaudyje, ir ant sprando užlips.

Ne vienas tikriausiai esame susimąstęs, kaip būtų šaunu nuo mažens įskiepyti savo vaikui gerą skonį, išmokyti jį atskirti nuostabaus grožio daiktą nuo kičo, sėkmingą derinį nuo beskonio spalvų ir stilių kratinio.  Tačiau reikia nepamiršti, jog vaiko estetinis lavinimas yra orientuotas į tolimą ateitį, jo rezultatų iš karto nepamatysime, todėl ir nereikėtų jų tikėtis.  Štai keletas pastebėjimų: 1. Vaikai visada siekia ryškaus ir blizgančio daikto.

Daugelis tėvų, ateinančių konsultuotis dėl to, kaip elgtis su savo vaiku, kiek jam ko leisti ir kiek drausti, kad mažasis nepasijustų nemylimas, teigia, kad patiems rasti šių ribų pakankamai sunku, pasakoja Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė. Tačiau savaime aišku, kad tai, kaip tėvai elgiasi su savo vaiku, daro įtaką visam mažojo žmogaus gyvenimui.

Mokslininkai nustatė, kad geri santykiai tarp tėvų ir vaikų duoda teigiamą efektą, kuris tęsiasi netgi kelis dešimtmečius. Šeimose, kuriose žemas pragyvenimo lygis, pastovus kontaktas su tėčiu, mažina vaikų nusikalstamumą. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai, dažnai bendraujantys su tėčiais, rečiau rūko, įsivelia į nusikalstamą veiklą, pasiekia gerų rezultatų moksluose ir puikiai sutaria su kitais abiejų lyčių vaikais.

“Stiprūs gyvūnai gyvena pavieniui. Silpni gyvūnai gyvena kartu su kitais silpnais gyvūnais. Žmogus - silpnas gyvūnas, tad privalo gyventi su kitais žmonėmis” - Alfred Adler Į straipsnio pavadinime iškeltą klausimą “ko nori vaikai?” būtų galima atsakyti labai trumpai - dėmesio ir lygybės. Tačiau šios abstrakčios sąvokos turi daugybę niuansų, o norint juos suprasti reikia klausimą gvildenti giliau.

Kai galvoje kirba daugybė klausimų, į kurį būrelį vesti vaiką, kur gauti gerą gimtadienio dovaną ir kada patikrinti namų darbus, sveika mityba rūpintis nebėra kada. Paprasčiausia – greitai patiekti mėgstamo maisto, greitai jį suvalgyti, toliau imtis kasdienių darbų ir tikėtis, kad vaikai užaugs stiprūs, pasitempę ir sveiki. Deja, tam reikia pastangų. Sveika gyvensena lemia sveikesnį kūną, geresnę savijautą, mažina nutukimą.

Gausybė psichologų sutinka, kad žaidimai vaikui yra gyvybiškai svarbūs - būtent žaisdami mūsų (o ir kitų gyvūnų taip pat) mažyliai išmoksta savo pirmąsias gyvenimo pamokas, lavina įgūdžius. Pateikiame keletą žaidimų, kurie padės jūsų mažyliams lavinti kalbą, mokytis naujų žodžių. Alio! Alio! Toks toks žaidimas tinkamas 2-3 metų, jau kalbančiam, tačiau dar ir pirštais baksnojančiam, rankutėmis ir veidu emocijas rodančiam vaikučiui.

Praeitoje dalyje aprašėme penkias šuns tarpusavio bendravimo sąvokas: paklusimas, prisirišimas, prisitaikymas, ritualas, ruja. Šioje dalyje aptarsime dar penkias svarbias sąvokas. Socializacijos laikotarpis Tai svarbus laiko tarpas, nuo kurio priklauso mūsų ateitis. Tipiška situacija: stebint kalei, šunytis žaidžia su kitais šuniukais. Šunytis galvoja: aš mokausi gyventi su saviškiais. Socializacijos laikotarpis prasideda maždaug 3-ią savaitę ir baigiasi šuniukui užaugus.

Praeitoje dalyje aprašėme penkias šuns tarpusavio bendravimo sąvokas: jojimas, kergimas, kontaktas, laižymas, nuraminimas. Šioje dalyje aptarsime dar penkias svarbias sąvokas. Paklusimas Jodami vienas ant kito mes paprastai tiesiog išbandome, kuris stipresnis. Tipiška situacija: šuo joja ant kito tokios pačios lyties šuns, o šis nesipriešina. Šuo galvoja: aš esu stipresnis. Paklusimo poza nuslopina dominuojančio šuns agresiją. Jų yra du tipai. Pasyvusis paklusima.

Kai viena garsaus BBC projekto „Angelėliai“ (kur veiksmas sukasi apie vaikų auklėjimą) dalyvė, lydima „Angelėlių“ komandos pirmąsyk su sūnumi išėjo į žaidimų aikštelę, ji gavo kelias paprastas instrukcijas: stebėti sūnų ir girti jį už visus gerus poelgius, kuo dažniau jį apkabinti. Sūnui, nepratusiam prie mamos apkabinimų ir pagyrimų, visa tai buvo gana neįprasta.

Kad ir kaip būtų sunku pačiai laikytis disciplinos, dauguma mamų sutiks: prižiūrėti, kad disciplinos laikytųsi neklaužados mažieji – kur kas sunkiau. Specialistai vieningai sutaria, jog norint, kad disciplinos bokštelis nesugriūtų kaip oro pilis, svarbu pastovumas. Kuo daugiau chaoso, kuo labiau sujaukta šeimos narių dienotvarkė – tuo sunkiau vaikams įdiegti, kad būtina laiku atlikti savo pareigas. Ir tuo mažiau tikimybės, kad jums pavyks išvengti nuolatinės suirutės namuose.

Visi tėvai nori, kad jų mažieji jokiu būdu nesikeiktų - tai ir šiaip mandagiam žmogui nedera, ir stumia į nepatogią situaciją tėvus. Žinoma, visi tėvai ir patys kartais nusikeikia, tačiau riebesnis žodis ant kojos ką sunkaus užsimetus gal ir pateisinama, tačiau mažieji nelabai supranta, kas yra tas keiksmažodis, jiems tai labiau paslaptingas, mažai naudojamas ir draudžiamas žodelis, kuris sukelia gausybę aplinkinių emocijų, taigi... dar įdomiau! Jeigu nusikeikė jūsų vaikas.

Vaikui suformuoti kaltės jausmą - tėvams lengviau nei lengva. Kodėl?

Matematikos pagrindus vaikui galima suteikti dar kūdikystėje. Ne, sulaukęs pusės metų jis dar neišpils mintinai daugybos lentelės, tačiau ateity daugybą, dalybą ir lygtis jam suvokti bus daug lengviau. Jūsų kūdikis dar nesupranta matematikos sąvokų, tačiau jau gali žaisti žaidimus, leisiančius jam lengviau suvokti matematikos pradmenis.

Dvidešimtmetė pradinių klasių mokytoja Yan Yanhong šokiravo visos Kinijos tėvus, kai vietiniame socialiniame tinkle paskelbė nuotraukas, kuriose savo auklėtinius ji laiko pakėlusi į orą už ausų, priklijavusi jų rankas prie stalo, užklijavusi mokinių burnas ar juos „išmetusi“ į šiukšliadėžę. Keisčiausia tai, kad pati mokytoja nesibaimino duoti interviu Kinijos žiniasklaidai ir savo elgesyje nematė nieko blogo.

Socialiniai santykiai yra varomasis žmonijos varikis. Mes gyvename tarp žmonių ir būti atskirtam nuo visuomenės yra didžiausia bausmė (kalėjimo vienutės, tremtis...). Izoliuoto nuo visuomenės asmens psichika sutrinka, nepatenkinamas poreikis bendrauti, kurį ypatingai sureikšmino ne vienas psichologas. Pasak amerikiečių psichologo A. Maslow, priklausyti grupei yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių.

Toms, kurios augina vaikelį be vyro, kartais nusvyra rankos. Atrodo, kad vaikelis niekada neužaugs, o asmeninis gyvenimas niekada nesusitvarkys. Tačiau ir šiuo atveju, atsiras bent keletas būdų tam, kad pasijustum laiminga! Apie ką galvoti? * Jus išlaisvinta nuo varginančios tylumos, spengiančios ausų būgneliuose ir sielos taip, kad norisi balsu kaukti. Ir ta vienatvė - galimybė pabūti vienumoje su pačia savimi, vertinama kaip Aukščiausiojo dovana, o ne likimo smūgis.

Vaikų auginimo ypatybės: situacija po pirmojo, antro ir trečiojo pastojimo labai linksmai! Mamos drabužiai: 1-as vaikas: pradedi nešioti nėštumui skirtus drabužius, kai nėštumo testas pasidaro teigiamas. 2-as vaikas: bandai nešioti normalius drabužius kol įmanoma. 3-as vaikas: tavo nėštumo drabužiai ir yra tavo normalus drabužiai. Vaiko vardas: 1-as vaikas: išstudijuoji visas vardų knygas, susirašai visas galimas vardu kombinacijas ir pabandai jas ištarti.

„Mano tėvai Airijoje dirba apie 6metus. Čia, Kaune, gyvenu su močiute. Jos silpna sveikata, tačiau daugiau nėra artimųjų, kurie mane prižiūrėtų. Dabar mokausi 11-oje klasėje“. Tai Kostas. Emigrantų tėvų vaikas, kurį tėvai paliko gyventi su močiute, o patys išvyko laimės ieškoti svetur. Kiekvieną mėnesį Kostui pervedama pakankamai nebloga pinigų suma, močiutei nereikia rūpintis buto mokesčiais ir kitomis išlaidomis. Viską padengia tėvai.

Savarankiškai įveikti sunkumus vaikai turėtų mokytis nuo mažumės. Tačiau kai kurie sunkumai – išties ne jų jėgoms. Kad ir konfliktas su mokytoju vaikui, dar neišsiugdžiusiam pakankamai diplomatinių gebėjimų. Ar verta tikėtis, kad konfliktinėje situacijoje jis pats sugebės vadovautis šaltu protu ir rasti tinkamiausią sprendimą? Vargu. Taigi jei jūsų vaikas linkęs veltis į konfliktus su mokytojais – pats metas įsikišti.

Išmokyti vaikus nepriekaištingų manierų – tėvų pareiga. Tačiau kai kada kaip tik dėl vaikų patys tėvai patenka į situacijas, iš kurių vargu ar elegantiškai išsisuktų net ir patyrę diplomatai. 1. Jūsų anyta nuolat kritikuoja, kaip jūs auklėjate savo vaikus. Vos rūpestingoji močiutė užsuka į svečius, jūs tik ir girdite: „Su vaikais nereikėtų...“, „Kodėl jūs jiems leidžiate...?“ Nenuostabu, kad vos po keleto pastabų pasijuntate tarsi atakuojama iš priešo pabūklų.

Kūdikio gimimas – džiugus įvykis. Tačiau neretai antrą kartą mamomis tapsiančias nėščiąsias kankina nelinksmos mintys: kaip reaguos vyresnėlis, kai mama atsiguls į ligoninę? Ar nesijaus pamirštas? Ką daryti, kad pirmasis jų susitikimas praeitų kuo sklandžiau? Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie nelankė mamos gimdymo namuose, vėliau dažniau būna priešiškai nusiteikę mamos ir mažojo šeimos nario atžvilgiu.

"Sveiki, prašau patarti, kaip man elgtis. Vaikas ėjo pirmą kartą į darželį, o po to pradėjo truputį mikčioti. Praėjo pusę metų ir štai mes vėl pradėjome lankyti darželį, be abejo su isterijomis, štai ir nežinome, kaip man elgtis.

Psichologai teigia, kad brolių ir seserų priešiškumo šaknys - vaikystėje nuslėptų vaikiškų skriaudų, nusėdusių širdies gilumoje, pasekmė. Netinkamas auklėjimas vaikystėje gali sudrumsti giminiškus santykius visam gyvenimui. Labai dažnai galima pastebėti, kad tėvai tarsi patys provokuoja konfliktus tarp brolių ir seserų, skatina konkurenciją, pavydą ir kitas neigiamas emocijas. Todėl nereiktų stebėtis, kad suaugę jų vaikai tarpusavyje nesutaria ir neranda bendros kalbos.

Kai jūsų vaikas auga ir tampa paaugliu, jam norisi daugiau laisvės, jis, tikriausiai, pradeda nebesutikti su jūsų vertybėmis ir jūsų nuomone. Toks paauglio elgesys yra visiškai normalus.

"Mama, tavo nosis – kaip Buratino”. Tokia pastaba iš nuosavos atžalos lūpų prilygsta perkūnui iš giedro dangaus. Ar jis tyčia nori jus įžeisti ir kaip turėtumėte į tokias frazes reaguoti? Ar vaiko lūpomis kalba teisybė? Būkim atviri, ne visada. Juk jei supykęs mažylis mamai pasakys “Tu – ragana”, dar visai nereiškia, jog apsižergusi šluotą tuojau pakilsite į orą. Ir vis dėlto iš mylimo vaiko lūpų girdėti savo adresu siunčiamus nemalonius žodžius – tai smūgis į paširdžius.

Kai vaikams sueina 1,5-2 metai, dauguma tėvų susiduria su taip vadinamąja "godumo" problema. Jei anksčiau vaikas nekreipdavo jokio dėmesio į tai, kas ima jo žaislą, tai apie antruosius gyvenimo metus viskas pasikeičia, ir tėvus ima gąsdinti vaiko nenoras dalintis "savo" daiktais ir aktyvus nuosavybės gynimas.

Daugelio 6-8 metų mažylių tėvai viena pagrindinių auklėjimo problemų laiko vaiko užsispyrimą. Neretai tas užsispyrimas prasiveržia tokia forma, tarsi tarp tėvų ir vaikų vyktų tikrų tikriausias karas ir mažylis tiesiog norėtų pademonstruoti, kad jo pozicija yra stipriausia, taigi jis nieku gyvu nenusileis. Tėvai savo ruožtu vis dažniau susimąsto: o gal vertėtų nusileisti? Bet dažniausiai laiku suvokia: nusileisi šiandien, rytoj, kaip sakoma liaudyje, ir ant sprando užlips.

Namai, kuriuose visi šeimos nariai turi savo pareigas bei noriai ir draugiškai jas atlieka, kvepia idile. Deja, realybėje dažnai pirmieji iš rikiuotės iškrinta mažieji pagalbininkai: iš pradžių noriai imituodavę grindų plovimą ar dulkių valymą ima aikštingai prieštarauti, vos šie žaidimėliai tampa jų kasdiene pareiga. Psichologai ir pedagogai teigia, jog vaikai, turintys ir reguliariai atliekantys savas pareigas namuose, auga kruopštesni ir atsakingesni.

Idealaus varianto, koks amžiaus skirtumas tarp vaikų geriausias – nėra. Vienoms šeimoms atrodo geriau, kai vaikai pametinukai: bendri žaidimai, bendri interesai, o tėvams – vienu ypu išvargti visi vaikiški vargai.

Bausmė – žodis, kuris kelia baimę ne tik vaikams. Dažnai patys prisimename, kaip teko paragauti diržo ar pastovėti kampe, o gal buvome uždaryti už nepaklusnumą į tamsų sandėliuką, kur labai bijojome raganos... Vieni tėvai teigia, kad bausmė – normali sudėtinė auklėjimo dalis, juk “patys buvome baudžiami, ir nieko...” Kitiems, priešingai, norisi, kad vaikai nepatirtų to, ką patys išgyveno ir dabar prisimena jausdami ne pačius maloniausius jausmus.

Grįžę su vyru iš darbo radome keturiolikmetę dukrą su dviejų dvyliktokų ir klasiokės kompanija. Šiukšliadėžėje - tuščias vyno butelis, namuose - šieno kvapas, mūsų dukrai ir vienam berniukui - įtartinas isterinis juoko priepuolis. Kas blogiausia, paaugliai, sprendžiant iš visko, vyną gėrė miegamajame, išsidrėbę mūsų lovoje. Nors žinojo, kad grįžtame, net nematė reikalo sutvarkyti sujauktų namų.

Tėveliai, augindami vaikučius, turėtų žinoti keletą svarbių niuansų, susijusių su technika ir vaikučių santykiais su ja... Dėmesio, aukso vertės patarimai Jums! Vaikai nuo 3 iki 6 metų prie kompiuterio turi būti ne ilgiau, nei 30 minučių; Kas 15 minučių būtina daryti 5 minučių pertraukėlę, kurios metu vaikai turėtų papiešti, pažaisti savo žaislais, užkąsti; Vaikai nuo 6 iki 10 metų prie kompiuterio turi būti ne ilgiau, nei 1 valandą; Po 10 metukų, leiskite vaikams prie kompiuterio būti a...

Mano sūnus trečiokas. Mokosi neblogai, namie yra tikrai geras vaikas. Tačiau mokytoja prieš pora dienų pasikvietusi mane į mokyklą pasakė, kad maniškis labai pasikeitė: ėmė užgaulioti klasiokus, nevengia ir jėgos panaudoti. Bandžiau namo parėjusi pasikalbėti, tačiau jis tik nuleidžia galvą ir tyli.

Higiena – būtinas dalykas. Oru plinta ypač daug ligų, todėl vaikai, grįžę iš lauko, prieš eidami valgyti ar išėję iš tualeto, būtinai turi plautis rankytes. Tačiau kaip paaiškinti vaikui, kad tai daryti būtina? Apie rankyčių plovimą vaikams paaiškinkite paprastai, žaismingai ir suprantamai. Jei pradėsite ant vaiko rėkti, pykti, kad šis neplauna rankų, tai jie ims elgtis priešingai ir specialiai rankyčių neplaus.

Kai kelerius metus praleidusi motinystės atostogose pagaliau išsiruošiau be mažylio su drauge į kiną, net pati krūptelėjau, kaip sėsdamasi į minkštą kino teatro krėslą ištariau: „opapa“. Tikriausiai vienokių ar kitokių kliurkų yra nutikę daugeliui mamų, kai net ir nebūdamos su vaiku staiga ima ir pasielgia taip... mamiškai.

Vaikų laimėjimai arba nesėkmės užaugus labai priklauso ir nuo to, kaip juos auklėsime. Vienas iš svarbių dalykų, kurių vaikas turi mokytis nuo mažens – atsakomybė. Juk atsakingi vaikai tampa atsakingais suaugusiaisiais, todėl paprastai jiems labiau sekasi gyvenime. Pirmasis dalykas, padedantis vaikui mokytis atsakomybės – pinigai. Vaikas turi turėti savo pinigų, jis turi jausti, kad juo pasitikima, kad jį gerbia, kad jo nuomonė svarbi.