Praeitoje dalyje aprašėme penkias šuns tarpusavio bendravimo sąvokas: jojimas, kergimas, kontaktas, laižymas, nuraminimas. Šioje dalyje aptarsime dar penkias svarbias sąvokas.
Paklusimas
Jodami vienas ant kito mes paprastai tiesiog išbandome, kuris stipresnis. Tipiška situacija: šuo joja ant kito tokios pačios lyties šuns, o šis nesipriešina. Šuo galvoja: aš esu stipresnis.
Paklusimo poza nuslopina dominuojančio šuns agresiją. Jų yra du tipai.
Pasyvusis paklusima. Tokią pozą šuo nutaiso prieš dominuojantį gentainį. Jis nusuka į šakį akis, priglaudžia ausis, nuleidžia uodegą ir pavirsta aukštielninkas. Tokią pozą šuniukas išmoksta, kai jį švarindama motina laižo jam kailiuką ir žaisdamas su gentainiais.
Negavęs tokių pamokų jis negeba nuslopinti priešininko agresijos ir dažnai būna šio smarkiai apkandžiojamas. Jeigu šuo nutaisto tokią pozą jums jį barant, turite nusiraminti. Beje, dominuojantis šuo irgi gali pavirsti aukštielninkas, kad jį paglostytumėte: tada tokia poza nereiškia paklusimo.
Aktyvusis paklusimas. Šuo imasi iniciatyvos susipažinti. Jis prisiartina prie dominuojančio gentainio kone šliaužte, pabrukęs uodegą, pakėlęs nosį, gali jį laižyti rodydamas, kad jam paklūsta.
Prisirišimas
Ryšys su mama, kuris mums padeda pažinti pasaulį ir daug ko išmokti. Tipiška situacija: šuniukas saldžiai užminga, prisiglaudęs prie motinos. Šuniukas galvoja: man nieko bloga negali nutikti.
Atsiradus šuniukams, kalė prisiriša prie jų dėl feromonų, kuriuos skleidžia mažylių oda. Ji pavyzdžiui juos saugo ir gali net užpulti nepažįstamą žmogų. Tačiau, kai šunyčiai išvysta šį pasaulį atlikus cezario pjūvį, jie prie motinos prisiriša tik nuo 2-os savaitės, kai jau pradeda matyti ir gidėti.
Tada šuniukai motiną geba atskirti nuo kitų. Tik šalia jos jie jaučiasi ramūs, todėl ilgai jos nematančius apima depresija. Iš motinos jie gauna pirmąsias gyvenimo pamokas, išmoksta bendrauti su gentainiais ir pažinti pasaulį. Atskirtas nuo motinos 2 mėnesių šuniukas turi prisirišti prie naujos šeimos, kur jis toliau auga.
Prisitaikymas
Tai procesas, kuris padeda šuniukui sužinoti savo gentį. Tipiška situacija: katės užaugintos ir tarp kačių užaugęs šuniukas labai nustemba pamatęs šunį. Šuniukas galvoja: aš esu katė.
Ką tik atvestas šuniukas nežino, kad jis yra šuo. Identifikacijos procesas, vadinamasis prisitaikymas, prasideda ką tik atvestam šuniukui ir baigiasi maždaug 4-ą mėnesį. Jis vyksta savaime, šuniukui bendraujant su motina, broliais, seserimis ir suaugusiais šunimis.
Nuolat būdamas su gentainiais jis užregistruoja savo genčiai būdingos charakterio bruožus ir elgsenos kodus. Jeigu per šį laikotarpį šuniukas neturės ryšio su savo gentimi, jis save laikys tuo, kas prie jo buvo arčiausiai: jeigu jį žindys katė, laikys save kate; jeigu bus maitinamas su žinduku, laikys save žmogumi...
Vėliau jo socialinis ir seksualinis elgesys bus orientuotas į gentį, su kuria jis susitapatino (į katę, žmogų...). Jei tai bus žmogus, šuo rėš sparną aplink šeimininkę ir nekreips dėmesio į kales. Kalė šunims rodys dantis ir meilinsis šeimininkui, o jeigu bus apsėklinta dirbtiniu būdu, nesirūpins savo vada.
Negebėdamas bendrauti su gentainiais šuo bus jų atstumtas ir jiems agresyvus. Norint tokių bėdų išvengti, šuniuką, kurio motina nustipo ar jį paliko, reikia būtinai patikėti kitai kalei arba nuo 3-ios savaitės nuolat suvesti su kitais suaugusiais šunimis. Atskiras nuo motinos 2 mėnesių šuniukas turi nuolat bendrauti su kitais šunimis mažiausiai iki 4 mėnesių.
Ritualas
Užkoduota šunų ceremonija, kuri padeda mums lengviau tarp savęs bendrauti. Tipiška situacija: dominuojantis šuo stebimas gentainių stengiasi kuo anksčiau pakelti koją. Šuo galvoja: žiūrėkite ir žinokite, kas aš toks.
Ritualas – tai elgesys, atsirandantis iš kasdienio gyvenimo veiklos (rūpinimosi jaunikliais, maitinimosi, gynimosi...), tik jis būna užkoduotas ir perduoda kokią nors informaciją. Ritualai formuojasi nuo mažens, kai šuniukas bendrauja su motina ir gentainiais.
Kandžiodamas ar laižydamas kalei nasrus šuniukas prašo atryti maistą, o suaugęs šuo – norėdamas nuraminti; apvirtęs aukštielninkas ir truputį nusišlapindamas šuniukas prašo motinos dėmesio, o vėliau atlikdamas šį ritualą tuo nori parodyti, kad jis paklūsta.
Ritualai padeda bendrauti ir sutvirtina bandos vienybę, taip pat išlaiko ar nustato hierarchiją, pavyzdžiui, jojant ant blauzdos ar šlapinantis aukštai pakėlus koją, kad būtų matyti lytniai organai. Pavyzdžiui, paklusimo bei nuraminimo ritualai padeda taikiai, nepraliejant kraujo išspręsti ginčus.
Ruja
Tai laikas, kai kalės ieško patinų, o šie joms labai meilinasi. Tipiška situacija: rujodama kalė praskleidžia feromonų kvapą po visą rajoną ir vilioja šunis. Kalė galvoja: kaip norėčiau pasimylėti su kokiu nors gražuoliu...
Kalės ruja trunka maždaug 3 savaits, o rujoja ji dukart per metus lygiais tarpais. Ruja susideda iš dviejų periodų. Pirmiausia kalė kraujuoja, jos lytiniai organai paburksta, ji vilioja šunis, bet jų neprisileidžia. Paskui kraujavimas sumažėja, lytiniai organai dar labiau paburksta, ir kalė šunims nebesipriešina.
Per rują kalė išskiria feromonus. Jie pasklinda labai toli ir vilioja aplinkinius šunis. Vaisingiausias periodas paprastai yra tarp 9-os ir 14-os rujos dienų.
Jei norite tiksliau žinoti tinkamiausią apvaisinimo dieną, kreipkitės į veterinarą, kad padarytų testus (makšties tepinėlio, progesterono kiekio). Nepatingėkite tai padaryti, ypač jei norite kalę sukergti su šunimi, kurio savininkas gyvena už keleto šimtų kilometrų.
Kitoje straipsnių ciklo dalyje aprašysime dar penkias svarbias šunų bendravimo sąvokas: socializacijos laikotarpis, speneliai, staugimas, tapatybės kortelė, tualetas.
Alvydas Bielinis
