Išmokyti vaikus nepriekaištingų manierų – tėvų pareiga. Tačiau kai kada kaip tik dėl vaikų patys tėvai patenka į situacijas, iš kurių vargu ar elegantiškai išsisuktų net ir patyrę diplomatai.
1. Jūsų anyta nuolat kritikuoja, kaip jūs auklėjate savo vaikus.
Vos rūpestingoji močiutė užsuka į svečius, jūs tik ir girdite: „Su vaikais nereikėtų...“, „Kodėl jūs jiems leidžiate...?“ Nenuostabu, kad vos po keleto pastabų pasijuntate tarsi atakuojama iš priešo pabūklų. Ant vienos svarstyklių lėkštės – garbus jūsų anytos amžius ir gyvenimiška patirtis, ant kitos – jūsų kaip mamos orumas ir teisė auklėti vaikus taip, kaip jums atrodo geriausia. Ką daryti? Santykių ekspertai visų pirma rekomenduotų jums nekelto konfliktų girdint vaikams. Močiutė – šventas žmogus mažylio pasaulėjautoje, taigi nemenkinkite jos autoriteto. O jūs pati turėtumėte suprasti, kad seneliai taip pat nori dalyvauti auklėjant vaikus, tik, deja, ne visos modernaus auklėjimo nuostatos jiems atrodo priimtinos. Tačiau tuo pačiu ir pasilikti sau teisę... mandagiai ignoruoti anytos pamokymus.
Padėkokite už rūpestį, pažadėkite, kad jos pastabas turėsite omeny ir padarykite savaip. Jei anytos patarimai ar kritika nesiliauja, teks mandagiai pasikalbėti: „Vertinu jūsų patarimus, tačiau kai kurie jų man skamba kaip priekaištai, tarsi sakytumėte, kad aš esu bloga mama. Ar jūs tikrai kaip tik tai ir mėginate man įrodyti?“ toks mandagus, bet tiesmukas reveransas turėtų apraminti net ir įkyriausią anytą. Arba kitą kartą savo patarimus ji dalins gerokai atsargiau.
2. Gelbėkite – vaiko draugai tuojau sugriaus namus!
Jūsų namuose neleidžiama šokinėti ant sofos ar žaisti slėpynių įsirausus į patalus jūsų miegamajame. Tačiau jūsų vaiko draugai kaip tik tai ir daro, nėmaž nekreipdami dėmesio į jūsų nepasitenkinimą. Kaip elgtis?
Visų pirma – daugiau drąsos. Tai jūsų namai ir jūsų taisyklės, kurių svečiai turėtų laikytis. Ir jei svečiai patys to nesupranta – apie tvarką savo namuose turėtumėte informuoti jūs, o ne kviestis į pagalbą svečius pasikvietusį „šeimininką“, savo vaiką. Jei svečiai ir toliau siautėja, be sąžinės graužaties galite palydėti juos iki namų. Dūksta mažylis, kurį jums prižiūrėti paliko jūsų bičiuliai, jo tėvai? Nesikuklinkite jiems paskambinti ir informuoti, kas vyksta: „Benas neklauso mano perspėjimų ir kambaryje mėto kamuolį. Ar aš galiu tarti jam griežtesnį žodį, ar perduoti jam telefoną ir tai padarysite jūs?“ Toks „suokalbininkiškas“ sandėris neįžeis mažojo neklaužados tėvų, bet ir jums neleis likti beginklei.
3. Jūsų bičiulė – sveiko maisto fanatikė, šiukštu neduodanti vaikams jokių saldainių ar riebaluose skrudintos mėsos. Jei prie jos vaikų savajam leidžiate ragauti „nuodėmingųjų“ užkandžių, ji deginte degina jus smerkiančiu žvilgsniu.
Stop! Ar tas žvilgsnis – tikrai toks smerkiantis, ar jums tik taip atrodo? O gal dėl visko kalta jūsų sąžinė, kuri jus smerkia kur kas labiau nei draugės žvilgsnis? Ir jos pasiūlyti ekologiški duoniukai vietoje saldžių krekerių – galbūt visai ne priekaištas jums, o geranoriškas mėginimas suteikti jūsų vaikui progą atrasti naują skonį? Jei vis dėlto draugė ima jums priekaištauti ar auklėti, kaip netinkamai maitinate savo vaikus, galite lakoniškai atsakyti: „Puikiai žinau, kas yra sveika ir kas – ne, bet mes stengiamės surasti kompromisą“. Taip leisite jai aiškiai suvokti, jog jūsų mitybos įpročiai yra jūsų šeimos pasirinkimas, o ne sritis, kurioje ji gali demonstruoti savo pažiūras. Draugės priekaištai nesiliauja? Ko gero, metas apsvarstyti, ko tokia draugystė verta. Juk geri draugai turėtų suprasti ir toleruoti, o ne smerkti ir auklėti.
4. Jūsų vaikas guodžiasi, kad darželyje ar mokykloje kitas vaikas jį skriaudžia.
Situacija subtili, tad ir elkitės rūpestingai. Visų pirma neskubėkite širsti. Gali būti, kad situacija yra kiek kitokia, nei nupasakojo jūsų atžala. Galbūt jis pirmas įžeidė draugą, o tas tik atsilygino tuo pačiu? Arba mažieji blogai vienas kitą suprato. Taigi pasistenkite sužinoti apie konfliktą kuo daugiau, pasiklausti kitų vaikų ar mokytojo, kaip ten buvo iš tikrųjų. Tik jokiu būdu nerodykite savo atžalai, kad nepasitikite jo pasakojimu. Paaiškinkite, kad norite sužinoti apie situaciją kiek daugiau, kad vėliau, sprendžiant šį konfliktą, žinotumėte, ką atsakyti į kilusius klausimus.
Jei vis dėlto akivaizdu, kad jūsų vaiką nuskriaudė, būtinai paskambinkite skriaudiko tėvams. Tik neužsipulkite iš karto – veikiausiai jie nė neįtaria apie kilusias problemas. Pasiteiraukite, ar ką nors girdėjo apie įsižiebusią nesantaiką. Ir atidžiai išklausykite atsakymo. Jis pasufleruos, kaip elgtis toliau. Ar to vaiko tėvai ims guostis, kad jų atžala nuolat prikrečia eibių? Ar puls iš karto neigti, esą jokio konflikto nė būti negalėjo? O gal nuoširdžiai nustebs ir tik dabar ims aiškintis situaciją? Mandagumas mandagumu, tačiau jei kalbama apie jūsų vaiko saugumą ir psichologinį komfortą, jūsų pasyvumas gali labiau pakenkti nei padėti. Jei kito vaiko tėvai nesiima jokių priemonių, būtinai turėtumėte apie situaciją informuoti mokymosi ar ugdymo įstaigą ir stebėti, kokių priemonių imamasi, kad tai nepasikartotų.
5. Kaimynystėje gyvenantis vaiko bičiulis ateina pas jus į svečius nekviestas, prabūna pas jus visą dieną, valgo, žaidžia ir apskritai elgiasi tarsi namuose.
Vienintelis teisingas žingsnis tokioje situacijoje – priimti ne vaikų draugės, o suaugusiojo poziciją. Jūsų vaiko draugai gali užeiti į svečius. Bet jei laikas netinkamas ar jeigu jų viešnagė trukdys jums, galite taip ir pasakyti.
Mažasis svečias veržiasi į virtuvę ir varsto šaldytuvo duris? Paaiškinkite jam, kad virtuvė... laikinai uždaryta: „Kai turėsiu laiko ir paruošiu užkandžius – melai pakviesiu jus pasivaišinti, o kol kas pas mus – ne užkandžių metas, tad eikite žaisti.“
6. Pavargote teisintis aplinkiniams dėl savo šeimos sudėties.
O taip! Mūsų visuomenė mėgsta smalsauti ir raginti. Auginate 3 berniukus? Žinoma, kiekviename giminių susibūrime jūsų teiraujasi, kada planuojate padovanoti jiems sesutę. Jūsų vaikas – vienturtis? Kažko trūksta... Aplinkiniai pageidauja dar vieno! Jūsų šeimoje – visas būrys atžalų? Kas nors tikrai pasidomės, kiek iš jų – planuotų, o kiek – „netyčiukų“. Ir nors šie klausimai dažniausiai prasilenkia su mandagumo ribomis, ne visada pavyksta juos ignoruoti.
Geriausias būdas užčiaupti burnas tokiems klausinėtojams – nuostaba veide ir perfrazuotas jų pačių klausimas: „Jūs iš tiesų norite sužinoti apie mūsų šeimos planavimo metodus?“ Mandagus pašnekovas tuojau pat pasistengs viską nuleisti juokais ir jums nebereikės eilinį kartą galvoti, kaip čia šmaikščiau išsisukus iš padėties.
7. Jūsų nelaiko jūsų vaiko mama.
Tokių nuotykių neretai patiria jaunesnio arba vyresnio amžiaus mamos. Laiminga keturiasdešimtmetė su vežimėliu gali būti pavadinta močiute, o smulkaus sudėjimo, jaunatviškai apsirengusi mama – vyresniąja sesute.
Pirmiausia, ką turėtumėte įsisąmoninti – tai faktą, kad dėl tokių apsipažinimų neturėtumėte įsižeisti ir suvokti kaip jūsų adresu išsakytos kritikos. Taip apsirinka tik nepažįstamieji. O pirmasis įspūdis gali priklausyti nuo daugelio priežasčių. Beje, labiausiai jis būna grįstas paties pastebėjusiojo emocijomis ir patirtimi. Jei bendrauti teks ilgiau – mandagiai pašnekovą pataisykite ir tiek. O jei tai tebuvo vienkartinis trumpas pokalbis, apskritai neverta aušinti burnos.
