Praeitoje dalyje aprašėme penkias šuns tarpusavio bendravimo sąvokas: paklusimas, prisirišimas, prisitaikymas, ritualas, ruja. Šioje dalyje aptarsime dar penkias svarbias sąvokas.
Socializacijos laikotarpis
Tai svarbus laiko tarpas, nuo kurio priklauso mūsų ateitis. Tipiška situacija: stebint kalei, šunytis žaidžia su kitais šuniukais. Šunytis galvoja: aš mokausi gyventi su saviškiais.
Socializacijos laikotarpis prasideda maždaug 3-ią savaitę ir baigiasi šuniukui užaugus. Šiuo metu auga šuniuko gebėjimai jausti ir judėti, kai šalia yra artimieji (motina ar šeimininkas), kai jis bendrauja su gentainiais (suaugusiais bei mažiukais), susipažįsta su turtinga ir įvairia aplinka.
Nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių: šiuo metu šuniukas labai pagavus, jis lengvai ir ilgam įsimena tai, ką patiria. Praėjus šiam laikotarpiui, jis tuos pačius dalykus įsimena sunkiau ir ne taip gerai.
Šuniukas įpranta prie aplinkos, žino, kas jis per vienas, mokosi šunų ritualo ir elgsenos kodų, atpažįsta draugus (gyvūnus ir žmones), kontroliuoja judesius, kandimą ir pradeda susivokti mitybos hierarchijoje.
Po 3 mėnesių: šuniukas atsiskiria nuo motinos, prisiriša prie būrio ir galutinai nustato savo vietą hierarchijoje.
Speneliai
Motinos kūno dalis, kuri maitina šuniukus ir juos nuramina. Tipiška situacija: trijų savaičių šuniukai guli prisiglaudę prie motinos spenelių. Šuniukai galvoja: čia mums gera ir saugu.
Žindant odos liaukos tarp spenelių gamina raminamąjį feromoną. Jis skatina prisirišimą prie motinos ir, šuniukui žengiant pirmuosius žingsnius už gimtosios gūžtos ribų, padeda nusiraminti susidūrus su neįprastais dalykais.
Dėl motinos ir jos raminamo kvapo šuniukas drąsiau jaučiasi patekęs į kitą aplinką, kur viskas jam nauja, nepatirta. Juo daugiau patirties jis įgis su motina, tuo lengviau jam bus prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Šis feromonas yra susintetintas laboratorijoje ir parduodamas veterinarų kaip iškvepintas antkaklis ar kvapų skleidiklis. Jį užuosdamas šuniukas ramiai miega savo guolyje vienas ir geriau pripranta naujoje vietoje. Suaugę šunys juo gydomi nuo įvairių baimių.
Staugimas
Mes staugiame norėdami ką nors pranešti toli esantiems gentainiams. Tipiška situacija: temstant šuo staugia sode. Kitas šuo jam iš tolo atsiliepia. Šuo galvoja: aš toks vienišas. Ar kas nors man atsilieps?
Staugimas yra pratisas garsas (trunkantis ilgiau nei skundę), iš pradžių žemas, paskui aukštas. Jį galima paaiškinti atsižvelgiant į aplinkybes.
Paliktas namie vienas šuo staugia iš nerimo ir vienatvės. Išgirdęs atsiliepusius gentainius jis, deja, nenurimsta, ypač jeigu būna neramus dėl išsiskyrimo. Šunys, gyvenantys būryje, kinkomieji šunys (malamutai, Sibijo haskiai) ir visi mums žinomų veislių šunys staugia bendraudami tarp savęs iš tolo, be to, staugdami jie sustiprina gaujos vienybę.
Kartais šuo staugia reaguodami į kai kuriuos garsus (fleitos, sakofono, smuiko, sirenos) arba į ūmų sutemimą be aiškios priežasties. Taigi nenustebkite, jeigu jūsų šuo kitą kartą pritars jums uždainavus vonioje.
Tapatybės kortelė
Žmonių laikoma tabu mūsų kūno užpakalinė dalis, kurią mes mėgstame uostyti, kad daugiau sužinotume apie gentainių seksą, statusą ir jausmus. Tipiška situacija: du šunys uostinėja vienas kitam pasturgalius. Šunys galvoja: norėčiau apie tave sužinoti daugiau.
Šuo turi daug feromonus gaminančių liaukų – galvoje, letenose, prie genitalijų, bet daugiausia jų prie išangės.
Suprakandalinė liauka yra virš uodegos pagrindos, cirkumanalinės liaukos išsidėsčiusios žiedu aplink išangę, o analiniai maišeliai iš išorės nematomos jos dviem kanalėliais jungiasi su išange.
Kiekviena liauka gamina feromonus. Jie teikia informaciją apie šuns emocinę būseną, hierarchinį bei seksualinį jo statusą, veikia recipiento hormonų sekreciją (ypač lytinių) ir elgseną. Uostydami vienas kitam pasturgalį šunys tarsi pasikeičia vizitinėmis ar pataybės kortelėmis. Tai įrodymas, kad šunys moka gražiai elgtis!
Tualetas
Žmonių atliekamas ritualas, pakeičiantis ne tik patį šunį, bet kartais ir šunų santykius. Tipiška situacija: šuo klausiamai žiūri į karališkąjį pudelį rausvai nudažytu kailiu, iškvepintą ir nukirptą it liūtas. Šuo galvoja: ką jis čia vaizduoja?
Pudelio, Jorkšyro terjero ar Maltos bolonės gaurai panašūs į žmogaus plaukus. Jie užauga nuo 10 iki 14 mm. per mėnesį, todėl juos reikia kas du mėnesius kirpti. Šukuosenų būna įvairių. Kai kurios nepakeičia šuns išvaizdos, tačiau kai šunelis apkerpamas kaip liūtas, jis atrodo juokingai.
O jeigu dar nudažomas rausvai, kad derėtų prie šeimininkės suknelės, ir iškvepinamas, kad neatsiduotų šunimi, jam iš tiesų sunku bendrauti su gentainiais. Ar tik nebus toks šuns prigimčiai prieštaraujantis tualetas viena iš priežasčių, dėl ko pudeliai puola kandžioti savo gentainius.
Kitoje straipsnių ciklo dalyje aptarašysime dar penkias svarbias šunų bendravimo sąvokas: uodega, uostymas, viliojimas, ženklinimas šlapimu, žvilgsnis.
Alvydas Bielinis