Užsispyrimas – ne visada blogai
Vaiko užsispyrimą tėvai dažniausiai įvardija kaip neigiamą charakterio bruožą. Ir visai be reikalo. Mat užsispyrimas paprastai savyje turi didesnę dalį teigiamo prado. Užsispyrimas ne tik parodo, kad vaikas jau gali pats spręsti kilusius sunkumus, bet ir yra puiki proga išsakyti savo mintis, pasirinkti ir atstovauti savo poziciją. Atkakliai laikydamasis savo sprendimo, tegul ir neteisingo, vaikas pajunta, jog pats, savomis jėgomis gali valdyti situaciją, o tai – labai svarbus žingsnis jo savęs suvokimo ir savo vertės pajutimo link. Kita vertus, tėvams vis dėlto vertėtų gerai apgalvoti ir išsiaiškinti, kokios būtent priežastys sukėlė vaiko užsispyrimą?
Pedagogiško elgesio strategija
Ir vėl kilo ginčas, ir vėl atžala užsispyrė elgtis taip, kaip jūs visai nenorite, kad jis elgtųsi? Svarbiausia – apsišarvuokite kantrybe, neleiskite prasiveržti savo neigiamoms emocijoms, bet vis dėlto laikykitės savo pozicijos. Jei kovingai nusiteikęs užsispyrėlis nesulauks „atsakomojo smūgio“, t.y. neišgirs jūsų pakelto tono ir užgaulių replikų, veikiausiai ir pats taps sukalbamesnis, noriau leisis į kompromisą. O jūs savo ruožtu veikite toliau:
Išsiaiškinkite problemą, kuri sukėlė užsispyrimą, ir motyvuokite vaiką, kad jis pats surastų ne bet kokį, o geriausią ir tinkamiausią sprendimą.
Leiskite vaikui suprasti, kad nenorite kištis į jo sprendimus, bet jei tik reikės – visada esate pasirengę padėti viską geriau apgalvoti. Taip liausitės buvę savo vaiko priešais, tapsite jo sąjungininkais.
Jei manote, kad užsispyręs vaikas tokiu būdu ieško dėmesio, nori parodyti, koks jis suaugęs ir savarankiškas, nuo šios akimirkos skirkite jam daugiau laiko, bendraukite, tarkitės su atžalėle įvairiais klausimais, galbūt patikėkite atsakingesnių užduočių ir darbų, parodykite, kad nebesielgiate su juo kaip su kūdikiu.
Neprovokuokite vaiko būti užsispyrusiu: venkite ultimatumų „arba..., arba...“, nereikalaukite atlikti kokios nors užduoties, kai jis įnikęs į žaidimą, perspėkite iš anksto, kada turės ką nors nuveikti, kad jis spėtų baigti savo užsiėmimus.
Užduotis, kurias, jūsų manymu, vaikas privalo atlikti (pvz. susitvarkyti savo kambarį ar nunešti lėkštę, iš kurios valgė, į indaplovę), pateikite taip, kad jis suprastų: tai – reikalavimas, o ne prašymas padaryti paslaugą.
Kuo dažniau girkite vaiką, kai jis elgsis gerai, išklausykite jį ir atsakykite į visus jam rūpimus klausimus, būkite pasirengusi jam suprantamais žodžiais pagrįsti visus savo reikalavimus ir namuose nustatytas taisykles.
