atmosfera

Pareigūnai paskelbė, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių išskirtinį karštį Žemės atmosferoje, pasiekė tokį lygį, kokio žmonės dar nėra patyrę. Anglies dioksidas – dujos, dėl žmogaus veiklos sukeliančios didžiąją dalį visuotinio atšilimo – kaupiasi „greičiau nei bet kada anksčiau“, nustatė Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA), Skripso okeanografijos instituto ir Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai.

Vasario 18-ąją pakėlus akis į dangų buvo galima pamatyti neeilinį vaizdą. Naktį susiformavo vadinamasis Mėnulio halas. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašoma, kad dar pasitaiko pirmą kartą matančių Saulės halą, bet daugeliui tai yra jau pažįstamas reiškinys.

Antradienio naktį Kauno rajone pavyko užfiksuoti įdomų optinės atmosferos reiškinį – šviesos stulpus. „Naktis iš antradienio į trečiadienį buvo labai šalta, ore buvo daug smulkių ledo kristalų (kartais prieš šviesą net galima pamatyti kaip oras tarsi blizga), tad susiformavo geros sąlygos susiformuoti optiniam atmosferos reiškiniui – šviesos stulpams.

„Internete vis pamatau pasipiktinusių žmonių žinutes. Vieniems nepatinka, kad kiti kapuose rūko, kitiems per Vėlines užkliuvo svetimų žmonių skleidžiamos apkalbos ir t.t. Na, o aš šiandien norėčiau padėkoti jums, lietuviai, jums, paprastiems Lietuvos žmonėms. Tik jūs sukūrėte per šias Vėlines tikrą bendrystės jausmą“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rima. Šiemet per Vėlines kartu su šeima lankėme mirusių giminaičių kapus.

Artėjančiomis naktimis Žemės atmosferą pasieks galinga geomagnetinė audra. Ji tęsis nuo šeštadienio ir planetą veiks iki pat sekmadienio. Tikimasi, kad šios itin stiprios audros metu danguje lietuviai galės išvysti pašvaistes. Geomagnetinė audra – tai stiprus Žemės magnetinio laiko suaktyvėjimas.

Žemė nuolat bando išlaikyti balansą tarp planetos sugeriamos Saulės šilumos ir energijos, kurią mūsų planeta išspinduliuoja atgal į kosmosą. Jau nuo pramonės perversmo, žmonija kenkia šiai šilumos apykaitai. Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos įkalina šilumą planetos atmosferoje. Šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimas veikia mūsų planetos spinduliuotės balansą.

Tyrėjai trečiadienį pranešė pastebėję vandens garų, pasklidusių aukštai plonoje Marso atmosferoje ir  suteikiančių naujų užuominų, ar Raudonojoje planetoje kadaise galėjo būti gyvybės. Senovinių upių slėnių ir vagų liekanos rodo, kad kadaise Marso paviršiumi tekėjo skystas vanduo. Šiuo metu didžioji dalis planetoje išlikusio vandens tikriausiai susitelkusi poliarinėse ledo kepurėse arba grunte.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad atnaujinta tvarka, kaip gerinti darbuotojų psichikos sveikatą darbo vietose. Taip pat atnaujintas aprašas, kaip didinti mokyklų darbuotojų kompetencijas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos srityje. Vadovaujantis minėtais aprašais, jau nuo 2019 m. finansuojamos programos visose savivaldybėse, prisidedančios prie psichikos sveikatos stiprinimo Lietuvos įmonėse ir mokyklose.

Artimiausią parą per Lietuvą slinks atmosferos frontas su krituliais, bus vėjuota. Gegužės 13-os naktį daug kur buvo numatomi krituliai, daugiausia trumpas lietus. Vėjas pūtė pietvakarių, 7–12 m/s greičiu, pajūryje ir Vakarų Žemaitijoje gūsiai siekė ir 15–19 m/s. Žemiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos, ore vietomis, daugiausia rytinėje šalies pusėje, dirvos paviršiuje daugelyje rajonų šalnos 0–4 laipsniai šalčio. Dieną daugelyje rajonų protarpiais krituliai, daugiausia lietus.

Pats metas sužinoti, kas jūsų laukia jau šią savaitę. Naujausias horoskopas 12 Zodiako ženklų. Astrologai perspėja Šaulius: atsisakykite visko, kas atitraukia jus nuo svarbiausio, motyvuokite save. AVINAS. Negalima atsipalaiduoti – jūsų priešai ir konkurentai suaktyvės. Pasiruoškite jų klastingiems veiksmams, tačiau su jais kovoti neverta: bet kurie jų bandymai įkišti pagalį į jūsų ratus nepavyks. Namuose vyraus šilta, maloni atmosfera. Galite pamiršti nesutarimus ir ginčus.

 Gyventi tinkamos egzoplanetos atmosferoje pirmąkart aptikta vandens, trečiadienį paskelbė mokslininkai. Aštuonis kartus už Žemę sunkesnė ir dukart didesnė K2-18b skrieja tokiu atstumu nuo savo žvaigždės, kad patenka į „tinkamą gyventi zoną“. Tai reiškia, kad ten gali egzistuoti skystos formos vanduo, pranešama moksliniame žurnale „Nature Astronomy“. Mokslininkų iš Londono universiteto koledžo (UCL) teigimu, ta egzoplaneta, kurios atmosferoje aptikta vandens garų, yra už 110 šviesmečių nuo ...

Kauno „Žalgirio“ klubas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame sirgaliai, dar niekada nestebėję krepšinio rungtynių gyvai, skatinami išbandyti šią nepakartojamą patirtį. Savo mintimis pasidalino ir treneris Šarūnas Jasikevičius. Jasikevičius pirmą kartą krepšinio rungtynėse apsilankė dar būdamas ikimokyklinio amžiaus bei stebėjo „Žalgirio“ rungtynes kartu su tėčiu Kauno sporto halėje. „Sąžiningai sakau – neprisimenu pirmųjų Kauno sporto halėje aplankytų rungtynių bei, kiek tuomet man buvo metų.

Pirmadienio vakarą pirmąją treniruotę prieš UEFA Tautų lygos rungtynes su Serbija surengusi Lietuvos rinktinė buvo puikios nuotaikos ir atsakingai rengėsi penktadienio mačui. „Įdomus naujas turnyras, kuriame turėsime galimybę iškovoti kelialapį į Europos čempionatą. Jis skiriasi nuo draugiškų rungtynių. Manau, šis turnyras bus daug įdomesnis ir mums, ir žiūrovams“, – sakė vienas Lietuvos rinktinės lyderių Fiodoras Černychas.

Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės. Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl.

Kauno „Žalgirio“ arena 17-tojo Eurolygos turo rungtynėse tarp Kauno „Žalgirio“ ir Malagos „Unicaja“ sulaukė netikėtų svečių – visame pasaulyje ažiotažą keliančios Ballų šeimynos. Šeimos galva LaVaras su sūnumis LiAangelo ir LaMelo įsitaisė prie pat parketo ir mėgavosi puikia atmosfera, kurią kūrė „Žalgirio“ palaikyti susirinkę 15,4 tūkst. sirgalių. „Žalgiris TV“ pakalbino „Big Baller Brand“ įkūrėją ir visame pasaulyje skambiais pasisakymais garsėjantį LaVarą Ballą.

Žemė yra mūsų gimtoji planeta ir oazė kosmoso platybėse. Mokslininkai, pasitelkdami įvairius palydovinių tyrimų centrus gali prognozuoti ne tik orą, bet ir artėjančią sausrą, matyti labiausiai nutolusius Žemės kampelius, stebėti klimato kaitą ir daugybę kitų reiškinių susijusių su mus supančia aplinka, ekonomika ir pačia žmonija. Čia pateikiame keletą įdomių faktų apie mūsų „Mėlynąjį dangaus taškelį“, kuriuos vėliau galėsite papasakoti ir savo draugams. 1. Vienintelė gyvenama vieta.

 Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, vasario 15–16 dienomis, didžiausio 32 aukštų Kijevo verslo centro „Gulliver“ ir prekybos centro „Atmosfera“ fasadai pasipuošė Lietuvos valstybiniais simboliais – trispalve ir herbu. Spalvinga vaizdo projekcija nušvitę ekranai priminė Kijevo gyventojams ir svečiams apie 98-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines.

JAV padangę nušvietė Šiaurės pašvaistė, kurios čia dažnai tikrai neišvysi, mat labiau tikėtina, kad ji pradžiugins Kanados ar Aliaskos gyventojus. Prieš kelias dienas Saulėje kilo labai smarki audra, o į Žemės atmosferą atneštos Saulės dalelės susidūrė su deguonimi ir azotu. Dėl galingos magnetinės audros ir susidarė šis švytėjimas, nakties danguje pasirodė žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, ovalai ir kitokie vaizdiniai.  Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

„The Guardian“ paskelbus, kad 75 proc. iškastinio kuro turėtų likti po žeme, kad nebūtų sukelta baisių padarinių planetai, Vilniaus universiteto profesorius, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad, nors išdeginti visą iškastinį kurą būtų neįmanoma, tačiau žmogus padarė jau esminių pokyčių atmosferos sudėčiai: „Visa laimė, kad viso kuro mes neiškasime, jis yra užkonservuotas ir fosilijose, ir nuosėdose, daugybė anglies susikaupę vande...

Ozono sluoksnis, kuris saugo gyvybę nuo vėžį sukeliančių Saulės spindulių ir kuris buvo pavojingai suplonėjęs, rodo pirmuosius atsikūrimo ženklus, sakoma trečiadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) studijoje – vienoje iš retai pasirodančių gerų naujienų dėl aplinkos. Ekspertai sako, kad tai didele dalimi nulėmė pasauliniai veiksmai: 1987 metų draudimas dėl žmogaus veiklos išskiriamų dujų, kenkiančių šiam delikačiam, dideliame aukštyje virš Žemės esančiam ekranui.

NASA mokslininkams pavyko atkurti Saturno palydovo Titano atmosferos kvapą, pranešė NASA. Tai pavyko padaryti identifikavus įvairius Titano atmosferos komponentus, kurios mėginius paėmė NASA kosminis aparatas „Cassini-Huygens“ pralėkdamas pro šio Saturno palydvo atmosferą. Be to, mokslininkai tyrimo metu palygino savo rezultatus su duomenimis, gautais „Cassini-Huygens“ masės spektrometru. Be kita ko jiems pavyko nustatyti, kad oranžinės spalvos dujos - tai angliavandenilių ir nitrilų mišinys.

Aplink Venerą nuo 2006 m. balandžio skriejantis Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Venus Express“ dėl besibaigiančių raketinio kuro atsargų artėja prie savo tyrimų programos pabaigos. Tačiau šios kosminės programos vykdytojai tikisi ją dar šiek tiek pratęsti įvykdę rizikingą „Venus Express“ panirimo į labai tankią šios planetos atmosferą manevrą, praneša „Space.

Arizonos valstijos universiteto (JAV) specialistai sukūrė inovatyvų lazerio įrenginį, leidžiantį kontroliuoti klimatą dideliais atstumais. Jų sukurtas lazerio prototipas kondensuoja statinį elektros krūvį turinčias daleles debesyse: taip dirbtinai sukeliamas lietus ir žaibavimas.

JAV ir Izraelio geologai išnagrinėjo sąlygas, kurioms esant Marse praeityje galėjo egzistuoti upės, pranešė „Physorg.com“. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Geoscience“. Kad planetoje galėtų egzistuoti skystas vanduo, būtina tanki atmosfera, užtikrinanti aukštą temperatūrą ir slėgį, sakoma pranešime.

Praėjusį rudenį paleisto NASA kosminio zondo LADEE (Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer) pirminiai tyrimų rezultatai liudija, kad Mėnulį gaubia ištisa iš dulkių dalelių sudaryta atmosfera. Apie tai JAV vykusioje selenologijos ir planetologijos konferencijoje pranešė LADEE tyrimų programos vadovas Mihaly Horanyi. Pasak jo, gamtinis Žemės palydovas iš tikrųjų turi atmosferą, ir ji sudaryta iš dulkių.

NASA paskelbė naujausią kosminio zondo „Cassini“ padarytą Saturno šiaurės ašigalio nuotrauką, kurioje gerai matyti taisyklingos šešiakampio formos darinys šios planetos atmosferoje. Pranešama, kad „Cassini“ šią nuotrauką padarė dar 2013 m. lapkričio 23 dieną, tačiau ji buvo paskelbta tik dabar. Fotografavimo metu „Cassini“ skriejo maždaug 2,5 mln. kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus, sakoma NASA pranešime.

Tai, ką matote nuotraukoje, nėra dailininko sufantazuotas reginys tolimos egzoplanetos padangėje. Tai neseniai Brazilijoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, padaryta fotonuotrauka, užfiksavusi stačiakampio formos besileidžiančią saulę. Nuotraukos autorius Helio C. Vitalo iš Rio de Žaneiro sausio 23-iosios vakare pažvelgęs vandenyno pusėn, išvydo stulbinantį vaizdą ir šoko ieškoti savo fotokameros. Vsiems labai pasiekė, kad jis apsisuko greitai – pasirodo, šis fenomenas truko vos porą minučių.

Naujos nuotraukos rodo ties planetos ašigaliu besisukantį keistos šešiakampio formos dalelių debesį. NASA kosminis aparatas „Cassini“ padarė didelės raiškos Saturno nuotraukas, kuriose užfiksavo šešiakampio formos reaktyvinį dalelių srautą. Jame ties planetos šiaurės ašigaliu sukasi audros debesis.

Tai, kas niekaip neįmanoma Žemėje, puikiai pavyktų kituose pasauliuose, ir ne tik labai tolimuose, bet ir pačioje Saulės sistemoje. Pasak mokslininkų, Saturno palydovo Titano atmosfera tokia tanki, o trauka tokia maža, kad žmogus joje galėtų skraidyti paprasčiausiai mosuodamas prie rankų pritvirtintais sparnais.

Šiandien 20.28 val. Lietuvos laiku iš JAV karinių oro pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje (JAV) pakilusi raketa „Atlas 5“ turėtų iškelti į kosmosą NASA kosminį aparatą MAVEN („The Mars Atmosphere and Volatile EvolutioN)“. Tai naujas NASA Marso palydovas, kuris turėtų įminti vieną didžiausių Raudonosios planetos mįslių, skelbia „Space.

JAV mokslininkai išmoko prognozuoti didelius karščius iki jų likus 15–20 dienų. Tokia išvada daroma žurnalo „Nature Geosciences“ paskelbto tyrimo ataskaitoje. Pranešama, kad mokslininkams tai padaryti pavyko sukūrus atmosferos virš šiaurinio Žemės pusrutulio modelį ir išanalizavus jo pokyčius per pastaruosius 12 000 metų. Tyrimo autoriai pastebėjo dėsningumą – ypatingą oro masių sūkuriavimo tipą, kuris būdingas artėjant stiprioms karščio bangoms, sakoma pranešime.

Žemės atmosferoje deguonis pradėjo kauptis daugiau nei prieš 3 milijardus metų, teigiama žurnale „Nature“ paskelbto Danijos mokslininkų tyrimo išvadose. Anksčiau mokslininkai manė, kad deguonis pirmą kartą Žemės atmosferoje susidarė maždaug prieš 2,4 mlrd. metų. Naujo tyrimo autoriai rėmėsi izotopų pasiskirstymo labai senose uolienose ir kituose geologiniuose mėginiuose analizės rezultatais.

Veneroje siaučiantys uraganai vis labiau stiprėja, ir mokslininkai kol kas negali išsiaiškinti tokio fenomeno priežasčių. Pasak Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminio aparato „Venus Express“, skriejančio aplink Venerą nuo 2006 m. balandžio, tyrimų programos mokslininkų, ir šiaip stiprūs vėjai Veneroje pastaraisiais metais vis labiau greitėja. Venera yra netoli Žemės, ir, regis, ją būtų nesunku tirti galingais teleskopais.

Naujausioji „Google Earth“ vartotojams suteikia keletą visiškai naujų funkcijų, kurios anksčiau būdavo prieinamos tik „Pro“ versijoje. Kai kurios iš šių funkcijų yra naudingos iš praktinės pusės, tačiau įspūdingiausia ir labiausiai dėmesį patraukianti funkcija – galimybė stebėti unikalius atmosferinius vaizdus, rašoma gazeta.pl. Pristatytas naujasis „Google Earth 7.1”, kuriame atsirado naujų funkcijų. Pirmoji iš jų – galimybė kurti savo žemėlapius su legendomis ir kelių pavadinimais.

Marso planeta pirminę savo atmosferą prarado žiloje senovėje, kuomet milžiniškas dujų kiekis ištrūko į kosmosą, palikdamas tik nedidelį jų apvalkalą, mano NASA mokslininkai. Marsaeigis „Curiosity“ nustatė, kad dabartinėje Marso atmosferoje, kurios tankis prilygsta vos 1 proc.

Pasitaiko dienų, kai biure tvyro darganoto rudens nuotaika. Naivu tikėtis kūrybingumo ir darbštumo protrūkio tokioje atmosferoje. „Inc.“ teigimu, tereikia šiek tiek originalumo ir pastangų, kad apniukusių dienų būtų kuo mažiau. Banalūs motyvaciniai šūkiai ir išblukę plakatai gali įkvėpti tik tuos, kurie rado jėgų jais apdergti biuro sienas. Kur kas didesnį emocinį efektą duotų tikras menas, o ne jo iškamšos.

VISIONS misija leis mokslininkams iš vidaus pažvelgti, kaip šis optinis reiškinys veikia Žemės atmosferą. NASA mokslininkai Poker Flatse, Aliaskoje, nuo šeštadienio laukia tinkamų oro sąlygų, kad galėtų į žalia šviesa pašvaisčių nuspalvintą dangų paleisti zondavimo raketą. Ji skries 800 kilometrų aukštyje ir rinks duomenis bei darys nuotraukas Šiaurės pašvaisčių viduje ir virš jų.

JAV leidinys „Consumer Reports“ atliko savarankiškus tyrimus ir priėjo prie išvados, kad turbininiai varikliai ne tokie ekonomiški nei to paties gamintojo ir tos pačios galios atmosferiniai. Nedidelius turbininius variklius parduoti lengviau, nes vairuotojus patraukia maža jų apimtis. Vairuotojai viliasi, kad toks variklis bus ir ekonomiškas. Iš tiesų automobilio su turbininiu varikliu savininkui sutaupyti nepavyksta.

Venera kartais būna panašesnė ne į planetą, o į kometą, teigia mokslininkai. Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai nustatė, kad viršutinės Veneros atmosferos dalis – jonosfera – elgiasi skirtingai, priklausomai nuo kasdieninių Saulės oro pokyčių. Veneros jonosferos pusė, kuri neatsukta į Saulę, gali išsipūsti kaip kometos uodega, o pusė, atsukta į žvaigždę, lieka tvirtai suspausta, teigia tyrėjai.

Neįtikėtinai ilgas saulės tvyksnis buvo užfiksuotas 2012 metų rugpjūčio 31 dieną. Karūnos masės išmetimas vyko 1440 km/s greičiu. Apatiniame kairiajame nuotraukos kampe pavaizduota Žemė, kad būtų galima palyginti mūsų planetos dydį su karūnos masės išmetimu. Praėjus kelioms dienoms po karūnos masės išmetimo virš Kanados buvo stebima tokia pašvaistė.

Didėjanti anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje stiprina jos poveikį palydovams ir gali prailginti jų buvimą orbitoje, skelbia mokslininkai. JAV karinio jūrų laivyno laboratorijos mokslininkų atlikti matavimai atskleidė, kad dėl pasaulinio atšilimo didėjantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje mažina atmosferos trintį su žemose orbitose skriejančiais kosminiais aparatais.

Aukšto nedarbo lygio laikais išlaikyti savo darbo vietą tampa svarbu kaip niekada. Kad įsitvirtintumėte savo darbovietėje ir pakiltumėte karjeros laiptais ar išvis pakeistumėte savo darbo vietą verta pagerinti savo darbo rezultatus. „Forbes“ siūlo dešimt būdų kaip galima tai padaryti. Visų pirma, tapkite organizuotais. Kai jus atakuoja elektroniniai laiškai, žinutės „Skype“, „Facebook“ ir visa kita, tampa sudėtinga susitvarkyti su darbo krūviu.

Kuomet „Subaru“ pristatė naująjį BRZ kupė, daug markės gerbėjų buvo sunerimę dėl to, kad modelis buvo siūlomas išskirtinai tik su atmosferiniu varikliu. Ši situacija gali labai greitai pasikeisti, kadangi jau kurį laiką specializuotuose žiniasklaidos kanaluose sklando pranešimai apie ruošiamą turbininę modelio versiją.

Kamuoliniai žaibai – vienas rečiausių ir vienas paslaptingiausių atmosferos reiškinių. Nors apie juos sklinda būtos ir nebūtos istorijos, susidūrus su šiuo reiškiniu tikrovėje adrenalino kraujyje pakaktų visai savaitei. Mįslingą fenomeną mokslininkai pabandė išgvildenti pasitelkdami matematiką. Melsvai švytintys, ore be garso ir neprognozuojamai sklendžiantys greipfruto dydžio elektros plazmos kamuoliai, regis, susiformuoja spontaniškai – kartais patalpose, kartais šalia skrendančių lėktuvų.

Rugsėjo 22-23 d. vykęs pirmasis Lietuvoje klasikinių automobilių ralis „Orlen Lietuva Classic Rally“ paliko įspaudą Lietuvos automobilių istorijoje. Šalies klasikinių automobilių entuziastus, restauratorius ir kolekcionierius suvienijęs renginys liko įamžintas ir vaizdo siužete. Nuotaikingas vaizdo siužetas puikiai atspindi renginio atmosferą. Viso ralio metu dalyviai spinduliavo geromis emocijomis.

Kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje atrado itin šaltą sritį, pranešė Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai. Šis sluoksnis yra 125 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus. Jo temperatūra siekia - 175 laipsnius pagal Celsijų, sakoma pranešime. Pasak mokslininkų, tokia temperatūra yra žymiai žemesnė už Žemės atmosferoje fiksuojamas maksimaliai žemas temperatūras.

Kodėl Marsas yra šaltas ir sausas? Nors kai kurie tyrimai ir pateikia duomenų, kad Marsas gal niekada ir nebuvo drėgnas ir šiltas, tačiau daugelis mokslininkų mano, kad seniau Marsas turėjo gerokai tankesnę atmosferą ir jo paviršiuje galėjo būti skysto vandens. Jei taip, tuomet Marse galėjo būti palankios sąlygos bent jau mikrobams atsirasti.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

Aplink Mėnulį skriejančio kosminio zondo LRO spektrometru mokslininkai pirmą kartą užregistravo helio dujų virš Mėnulio paviršiaus spektrą, pranešė NASA. Šis tyrimas papildė dar 1972 metais „Apollo-17“ astronautų Mėnulyje vykdyto LACE (Lunar Atmospheric Composition Experiment) eksperimento, kuriuo buvo tiriama itin retos Mėnulio atmosferos sudėtis, rezultatus.