„The Guardian“ paskelbus, kad 75 proc. iškastinio kuro turėtų likti po žeme, kad nebūtų sukelta baisių padarinių planetai, Vilniaus universiteto profesorius, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad, nors išdeginti visą iškastinį kurą būtų neįmanoma, tačiau žmogus padarė jau esminių pokyčių atmosferos sudėčiai:
„Visa laimė, kad viso kuro mes neiškasime, jis yra užkonservuotas ir fosilijose, ir nuosėdose, daugybė anglies susikaupę vandenynuose. Visgi žmogaus veikla jau yra tokio masto, kad per metus mes, vykdydami ūkinę veiklą, išmetame į atmosferą apie 37 milijardus tonų anglies dioksido“, - laidoje „Žvilgsnis“ sakė A. Bukantis.
Anot jo, šis anglies dioksidas patenka į atmosferą, po to prasideda apykaitos mechanizmai ir tik pusė iš jo patenka į vandenyną, į fotosintezės procesą, todėl 5 mlrd. tonų anglies dioksido kasmet prisideda atmosferoje. Dėl to, anot profesoriaus, sparčiai stiprėja šiltnamio efektas.
„Dabar galime sakyti drąsiai: žmogus iš esmės pakeitė atmosferos cheminę sudėtį“, - teigė jis.
Nors „The Guardian“ cituojamų mokslininkų teigimu, dar galime išdeginti ketvirtadalį iškastinio kuro, kad neviršytume 2 laipsnių, kuriais šyla klimatas, ribos, A. Bukantis nurodo, kad dalis to ketvirtadalio iškastinio kuro jau yra išdeginta ir apskritai sunku suskaičiuoti, kiek jo dar likę.
„Jeigu ir pasiektume tą išnaudojimo lygį, jau būtume padarę pakankamai žalos visai žemės ekosistemai ir klimatui“, - teigė A. Bukantis.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
