Senovinių upių slėnių ir vagų liekanos rodo, kad kadaise Marso paviršiumi tekėjo skystas vanduo. Šiuo metu didžioji dalis planetoje išlikusio vandens tikriausiai susitelkusi poliarinėse ledo kepurėse arba grunte.
Tačiau dalis jo virsta garais ir, vandenilio pavidalu, išgaruoja iš atmosferos, nurodė du Jungtinėje Karalystėje veikiančio Atvirojo universiteto mokslininkai, paskelbę straipsnį žurnale „Science Advances“.
Jie aptiko garų analizuodami per Marso atmosferą perėjusią šviesą spektrometru „Nadir and Occultation for Mars Discovery“ (NOMAD).
Šis prietaisas įtaisytas Marso orbitiniame zonde „ExoMars Trace Gas Orbiter“ (TGO), paleistoje bendradarbiaujant Europos kosmoso agentūrai (ESA) ir Rusijos valstybinei agentūrai „Roskosmos“.
„Šis fantastiškas prietaisas suteikia mums iki šiol niekada nestebėtą vandens [elementų] izotopų vaizdą Marso atmosferoje – kaip laiko ir vietos funkciją“, – sakė Atvirojo universiteto planetologijos vyresnysis lektorius Manishas Patelas (Manišas Patelas).
„Tirti vandens izotopus yra itin svarbus elementas, siekiant suprasti, kaip Marso planeta ilgainiui prarado vandenį ir, tuo pačiu, kaip planetos tinkamumas gyvybei keitėsi per jos istoriją“, – pridūrė jis.
Marso tyrimų atžvilgiu ši savaitė buvo kupina įvykių.
Trečiadienį Kinijos zondas „Tianwen 1“, paleistas pernai liepą, įskriejo į orbitą aplink Raudonąją planetą. Šis sėkmė tapo naujausiu Pekino ambicingos kosmoso programos pasiekimu.
Antradienį Jungtinių Arabų Emyratų zondas „al Amal“ („Viltis“) irgi sėkmingai įskriejo į orbitą aplink Marsą. „Al Amal“ yra pirmasis arabų pasaulio valstybės paleistas tarpplanetinių tyrimų aparatas.