„Naktis iš antradienio į trečiadienį buvo labai šalta, ore buvo daug smulkių ledo kristalų (kartais prieš šviesą net galima pamatyti kaip oras tarsi blizga), tad susiformavo geros sąlygos susiformuoti optiniam atmosferos reiškiniui – šviesos stulpams.
Na, o Saulei tekant šaltis niekur nedingo, tad fiksuotas Saulės halas (Saulės stulpas, atrodantis kaip žvakė, dar halo ratilai ir parheliai primenantys trumpas vaivorykštes). O jūs, ar kažką iš minėtų reiškinių užfiksavote?“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Kaip susidaro Saulės stulpas?
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Lietuvos meteorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika paaiškino, kad Saulės stulpas yra optinis atmosferos reiškinys, pastebimas Saulei (arba Mėnuliui) esant netoli horizonto.
Kai kuriems atrodo kaip uždegta žvakė. Tai siauras, vertikalus šviesos pluoštas, kuris šiuo atveju atsirado spinduliams atsispindint nuo mažyčių ore sklandančių ledo kristalų (dėl šalto oro susikristalizavus drėgmei).
„Saulės stulpas ypač įdomiai atrodo, kai Saulė jau būna už horizonto ar panirusi į debesį“, – pridūrė G. Valaika.
Vis dėlto, Saulės stulpas (kaip ir kitos halo formos) gali susidaryti bet kuriuo metų laiku, tik tuomet reikia plonų plunksninių debesų, kurie yra aukštai atmosferoje bei sudaryti iš tų pačių ledo kristalų laužiančių šviesos spindulius.
Paprastai laikoma, kad pamačius halą galima tikėtis orų permainų, nes neretai halas indikuoja apie besiartinantį atmosferos frontą.
