atlyginimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir penkioms profesinės sąjungos pirmadienį pasirašius naują ketverių metų socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį, nuo 2023 metų apie 19 tūkst. socialinių darbuotojų – profesinių sąjungų narių – gaus apie 25 proc. didesnius atlyginimus, ilgės jų atostogos, vaikus auginantieji gaus papildomą laisvą dieną, žmonės turės ir kitų lengvatų. „Derybos dėl šio dokumento su socialiniais partneriais buvo nelengvos, bet galiausiai produktyvios.

Vilniaus viešojo transporto darbuotojai streikuoja toliau, o vilniečiai patiria nepatogumus. Advokatas Nerijus Kasiliauskas, sako, kad streikas gali tęstis neribotą laiką, todėl reiktų apsišarvuoti kantrybe. Vis tik, kuo nepatenkinti darbuotojai, kad streikas jau trunka antrą savaitę? Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius teigia, kad vairuotojai streikuodami prašo elementariausių, geresnių darbo sąlygų.

Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, priklausantiems profesinėms sąjungoms, nuo ateinančių metų pradžios didės atlyginimų koeficientai. Įgijusiems vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikaciją, pareiginės algos pastovioji dalis kils ketvirtadaliu.

Visi taupo, net ir Seimo nariai. Parlamentarai pripažįsta, kad siaučianti infliacija, augančios maisto ir paslaugų kainos kaip reikiant kirto per kišenę. Kelis tūkstančius uždirbantys Seimo nariai ir ministrai atvirauja, kad pastaruoju metu ėmėsi įvairių taupymo būdų ir teigia, kad jų atlyginimas yra nekonkurencingas.  Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Baltijos šalyse veikiančių įmonių vadovų atlyginimai šiais metais sparčiai kilo. Remiantis „Figure Baltic Advisory” atlikto aukščiausio lygio vadovų tyrimo duomenimis,  lyderė – Lietuva, kurioje atlyginimai augo net du kartus sparčiau nei praėjusiais metais. Kaip pastebi atlygio ekspertas Povilas Blusius, nors šalyje atlyginimai analizuojamai grupei didėjo dėl pozityvių ekonominių tendencijų, kitais metais prognozuojamas augimo lėtėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau. Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs. Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.

Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje per dešimtmetį buvo vienas sparčiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių – nuo 2011 iki 2021 metų jis padidėjo beveik du kartus, skelbia tarptautinės finansinių technologijų bendrovės „Tipalti“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad pernai vidutinis metinis atlygis Lietuvoje siekė 21,4 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 20,4 tūkst. eurų), arba 95,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais (10,96 tūkst. dolerių, 10,43 tūkst.

Gyventojai jau ruošiasi šventėms, o pritrūkę pinigų dairosi darbo užsienyje. Daugelis vyksta trumpam ir iki švenčių ruošiasi sugrįžti pas šeimą. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad susirasti darbą šiuo metu nėra sunku nei Lietuvoje, nei užsienyje. Ir jeigu Lietuvos įmonės atleis darbuotojus, vėliau jų nebesusigrąžins, šie išvyks dirbti į užsienį už didesnį atlygį. Įdarbinimo bendrovių specialistės pastebėjo, kad šiuo metu, kaip niekad daug gyventojų dairosi darbo užsienyje.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ kitais metais valdybos veiklai ir narių atlyginimams siūlo skirti 101,4 tūkst. eurų – 90 proc. daugiau nei šiemet (53,3 tūkst. eurų).  Dėl kitų metų valdybos biudžeto ir jos narių atlygio įmonės akcininkai spręs gruodžio 22 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Siūloma, kad nuo gruodžio 22 dienos valdybos pirmininkui būtų mokamas 4,1 tūkst.

Regionų apygardos administracinis teismas trečiadienį nusprendė sustabdyti administracinę bylą dėl teisėjų atlyginimų ir dėl jos kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui neprieštarauja įstatymų nuostatos, kuriomis nenustatytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas teisėjų atlyginimo bazinis dydis bei jo santykis su kitais rodikliais, pagal kuriuos galėtų būti didinamas teisėjų bazinis atlyginimas.

Ketvirtadienį Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie lems biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientų didėjimą mažiausiai uždirbantiems ir užtikrins teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą.

Didžiausia Vokietijos profsąjunga penktadienį susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo jos nariams iš viso 8,5 proc., kuris turėtų paliesti beveik 4 mln. darbuotojų, susiduriančių su sparčiai augančia infliacija. Susitarimas leis išvengti didelės apimties streiko didžiausioje Europos ekonomikoje.

Siekiant didinti medikų algas didinamos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos, penktadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).   Pritarus Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybai, kyla nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos.

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta 10 proc. padidinti mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius, rašoma Seimo pranešime spaudai.

Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) trečiadienį informavo, jog traukiasi iš susitarimo su profesine sąjunga, tačiau žada išlaikyti įsipareigojimus 10-20 procentų didinti atlyginimus darbuotojams. Profesinė sąjunga nutrūkus susitarimui gruodžio pradžioje žada organizuoti streiką.

Trijų vaikų tėtis Viktoras yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys ir dalį savo laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Savanoriu vyras tapo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo ginkluotą konfliktą Donbase. Pastaruoju metu saugumo situacija regione dar prastesnė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl kariai savanoriai treniruojasi pratybose, atlieka užduotis ir rengiasi ginti šalį, jeigu prireiktų.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pagal Seimo teisininkų pastabas patikslintai valstybės tarnybos reformai – naujame įstatymo projekte įrašomos atlyginimų „lubos“. Pagal patikslintą projektą, valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, o skiriamų priemokų suma negalėtų viršyti 80 proc. pareiginės algos, BNS informavo Vidaus reikalų ministerija.

Gyventojai skundžiasi, kad augant kainoms vos suduria galą su galu. Todėl žmonės ieško ne tik papildomo uždarbio šaltinių, bet ir patarimų, kaip gyventi taupiau. Tačiau kursai ir seminarai apie taupymą irgi kainuoja, kai kurie net 400 eurų. Jų pardavėjai vardija naudas, kurias gaus kursų pirkėjai. O ekonomistai pirmiausia siūlo pradėti nuo nemokamų seminarų.

Laikai, kai Lietuvoje masiškai trūko kvalifikuotų darbuotojų, panašu, traukiasi. Darbdaviai pasakoja, kad sulaukia didesnio susidomėjimo darbo pozicijomis. Tarp kandidatų – spalvingos asmenybės, iš kurių sulaukiama keistų prašymų. Personalo atrankos specialistai pasakoja, koks kandidatų elgesys juos labiausiai stebina. Pasitaiko, kad jaunuoliai į darbo pokalbį ateina lydimi tėvų. Taip pat darbdaviai sulaukia keistokų kandidatų prašymų, neretai žmonių lūkesčiai dėl atlyginimo pranoksta realybę.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Paradoksai Lietuvos darbo rinkoje. Jei esate kelis aukštuosius baigęs mokytojas, darbo skelbimai jums siūlys vaikus ugdyti už mažiau nei tūkstantį eurų į rankas. Tačiau už nekvalifikuotą traktorininko, melžėjo ar net grybų rūšiuotojo darbą galite tikėtis gerokai tūkstantį eurų viršijančio atlygio. Ir pedagogai, ir ekonomistai tokią padėtį vadina nenormalia ir iškreipta.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Milijonai žmonių kasmet apsilanko Lietuvos oro uostuose, tačiau net neįsivaizduoja, kaip tokia organizacija atrodo iš vidaus ir ką tenka praeiti darbuotojams, kad jie galėtų nepriekaištingai pasirūpinti keleivių saugumu ir pavykusiomis kelionėmis. Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Dalis darbuotojų net ir pasibaigus pandemijai dirba nuotoliu. Darbuotojų atstovai sako, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių darbuotojų skaičius gali išaugti, nes darbdaviai taupys energetinius išteklius. Jis primena, kad darbo priemones, taip pat padidėjusias komunalinių mokesčių išlaidas turi apmokėti darbdaviai. Jų atstovai sako, kad to apskaičiuoti neįmanoma, be to, dirbantys iš namų ir taip sutaupo, nes nereikia vykti į darbą ir valgyti kavinėse.

Nauja pavėžėjimo platforma Lietuvoje jau sulaukė skundų: darbuotojai tikina, kad įmonė žada milžiniškus priedus, bet kai ateina laikas juos mokėti – žinutes apie atlygį ištrina. Dar kiti įsitikinę, kad tokį purvą ant naujos įmonės pila konkurentai.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Lietuvos Seimo nario pareiginės algos ir vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio santykis yra panašus kaip Lenkijoje ir Švedijoje, rodo Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus susisteminta informacija. Šia analize viešai pasidalijo Seimo narė Agnė Širinskienė, kurios teigimu, Lietuvos parlamentarai Europos kontekste gauna ne tokią ir mažą algą.

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis paaugs nuo 181 iki 186 eurų, o tai reiškia, kad turėtų šiek tiek padidėti atlyginimai viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms, kurių galutinis darbo užmokestis priklauso būtent nuo šio dydžio.

Minimali mėnesio alga nuo sausio tikrai didės 15 procentų. Darbdaviams ir profsąjungoms Trišalėje taryboje vėl neradus kompromiso, dabar jau Vyriausybė tvirtins savo pasiūlytą dydį. Tačiau darbuotojai ir verslai toliau nepatenkinti – vieni skundžiasi, kad darbdaviai nesidalija pelnaIs, kiti toliau grasina bankrotais. Algos kitais metais didės ir tiems, kurie uždirba mažiau nei vidutinę algą – piniginės jiems pilnės maždaug 20-čia eurų.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų. Šis pasiūlymas antradienį svarstomas Trišalėje taryboje.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars Vyriausybės pateiktą siūlymą minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų didinti 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų. Pasak tarybai pirmininkaujančios Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės, posėdyje bus pristatytas Vyriausybės siūlymas.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama bankrutuojanti elektros tiekimo bendrovė „Inter RAO Lietuva“ rugpjūtį šalyje pirmavo pagal vidutinę atlyginimo medianą, kuri siekė 11,4 tūkst. eurų, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Įmonėje, kurioje šiuo metu dirba 6 darbuotojai, vidutinis atlyginimas paskutinį vasaros mėnesį siekė 31,3 tūkst. eurų.

Įsivaizduokite, kad jums pakėlė atlyginimą, tačiau gausite mažiau pinigų nei iki šiol. Toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas? Tačiau būtent taip nutiks po Finansų ministerijos sprendimo keisti neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) skaičiavimą.  Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kritikavo Finansų ministerijos parengtą diskusinį projektą, kuriam pritarus nuo 2023 metų gyventojams uždirbantiems nuo 1927 eurų mažės atlyginimas į rankas.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Sprendžiant budinčių globotojų trūkumo iššūkius, sostinėje žymiai didinamas atlygis už tėvų globos netekusių vaikų priežiūrą. Šiandien miesto Tarybai pritarus ir pakeitus mokėjimo tvarką, Vilniaus budintys globotojai gaus didžiausią atlygį Lietuvoje, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Naujai įsigaliosianti apmokėjimo tvarka visiems budintiems globotojams numato pastovų 1,5 MMA  atlygį per mėnesį.

Trišalės tarybos posėdyje apsipykę darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesutarė, kiek minimali alga turėtų didėti nuo sausio. Profsąjungos toliau siekia, kad minimalus uždarbis „į rankas“ didėtų maždaug 80 eurų, o verslas atkerta, kad smulkias įmones tai nuvarys į bankrotą. Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios nacionalinį susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų beveik 11 proc. - nuo 654 iki 725 eurų per mėnesį. Estijos darbdavių konfederacijos vadovas Arto Aasas sakė, kad tai kompromisinis sutarimas, kuriuo atsižvelgiama į didelę infliaciją ir ekonomikos atvėsimą. "Sparčiai didėjančios gamybos išteklių kainos ir išlaidos energijai daro didelį spaudimą verslui.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems karo medicinos gydytojams šiais metais ne tik padidės karių tarnybiniai atlyginimai, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio mokama nauja priemoka, kurios dydis siekia iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo. Ši priemoka taikoma ir naujai į profesinę karo tarnybą priimtiems gydytojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos pirmininkė teigia, jog pagal Europos Komisijos siūlomą direktyvą į minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo formulę ateityje turės būti įtraukti ir produktyvumo bei perkamosios galios kriterijai. Rūta Juršaitė sako, kad Lietuvoje gali būti daug diskusijų, ar EK pasiūlymą įtraukti jau dabar, ar vėliau, jam įsigaliojus.