Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs.
Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius. Kiti mato šviesą tunelio gale, esą jau po penkmečio europiniai milijardai duos rezultatų ir praraja tarp regionų ims trauktis.
Paulius su žmona ir dukrele gyvena Vilkaviškyje, tačiau daug laiko praleidžia kelyje. Jaunas vyras nuolatos važinėja į darbą Kaune.
„Išeina 200 km pirmyn-atgal. Bet jau geriau važinėt, negu čia dirbt“, – sako Paulius.
Vidutinė alga į rankas Vilkaviškyje – 862 eurai. Tai – trečias nuo galo rezultatas tarp visų 60-ies savivaldybių:
„Vienam gal dar dar. – 800 užtektų? – Užtektų, bet pusė mokesčiams, lygiai per pusę, išeitų.“
„Nepatrauklus kraštas, matyt.“
Panašias algas – 800–900 eurų – savo darbuotojams moka ir betono gamybos bei statybos aikštelių įrengimo įmonę su vyru turinti Kristina Grabauskienė. Ji paaiškina, kodėl didesnių atlyginimų mokėti negali.
„Konkuruojam, šalia yra Lenkija, su lenkais tenka konkuruoti statybų sektoriui. Tenka už žemesnę kainą dirbti“, – sako K. Grabauskienė.
O ir klientai Vilkaviškyje ne tokie turtingi, kad už paslaugas mokėtų didesnę kainą.
„Pagrinde, smulkios įmonės, kurios teikia paslaugas. Kokia perkamoji galia mažesnė, įmonės mažiau pajamų uždirba, tai mažesni ir atlyginimai“, – kalba K. Grabauskienė.
Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį mažiausiai – 810 eurų į rankas – uždirbo Zarasų gyventojai. Kai vilniečių vidutinės algos artėja prie 1300-ų. Atotrūkis tarp šių miestų – 460 eurų į rankas. Sąrašo uodegoje – ir Kelmė, kurioje pulkelis vietinių šiandien kaip tik turi išskirtinio darbo – stato miesto eglę. Vidutinė alga į rankas čia 880 eurų:
„Čia nėra, kur dirbti. Išvis nėra, kur dirbti. Viena pieninė, tik su invalidumais priima. Visos privačios įmonės. Biednystė.“
„Iš pašalpų gyvenam.“
„Nėra, kur dirbti. Ar mes penki eisim sniego kasti? Kadangi daug yra darbo jėgos, darbdaviai moka mažesnius atlyginimus. Čia viskas aišku.“
„Yra sezoniniai darbai, daugiau vasarai įdarbinami žmonės. O žiemą, žinoma, socialinės pašalpos.“
„Kadangi pas mus savivaldybėje vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, smulkios įmonės, faktiškai dėl to atlyginimas ir mažesnis, nėra stambių įmonių“, – tvirtina Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius.
Kelmės rajono meras kalba apie ateities investicijas, tačiau nieko apčiuopiamo vietiniams nežada.
„Turim planą, kad Kelmės rajone bus vystomi energetikos projektai. Jie akumuliuos dalį investicijų, investicijos bus nemažos. Aišku, nesitikime, kad bus labai daug darbo vietų sukuriama“, – kalba I. Petkevičius.
Statistikai algų atotrūkį skaičiuoja ir kitaip – lygina sostinės regioną bei Vidurio ir Vakarų Lietuvą. Popieriuje šis skirtumas trečiąjį ketvirtį siekė beveik 350 eurų. Nors per tris mėnesius jis sumažėjo 11 eurų, praraja auga. Per trejus metus atotrūkis tarp regionų ir turtingesnio Vilniaus išaugo 70 eurų.
„Tas atotrūkis, mano nuomone, pakankamai mažas. Aš džiaugiuosi, 300 ar 400 eurų nėra daug“, – sako Socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.
Socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis tikina – esą didmiesčiai visada trauks daugiau investicijų, taigi, atotrūkis natūralus.
„Reikia galvoti strategiškai, ar tikrai reikia dirbtinai pritraukti kapitalą į Zarasus. Turi būti ilgalaikė perspektyva, neturi būti fragmentinė – šiandien viena Vyriausybė sumokės, kita nemokės ir viskas liks griuvėsiuose“, – kalba B. Gruževskis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia priešingai – daugiau nei 460-ies eurų skirtumas per didelis, siekia vos ne 40 procentų.
„Aš manau, kad tas sveikas procentas turi būti 10–15 proc., bet tikrai ne daugiau“, – tvirtina A. Izgorodinas.
Nors kone penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto sudaro pramonė, sostinėje įsikūrę verslai pelningesni.
„Vilniuje dominuoja paslaugų bendrovės, kurios moka didesnius atlyginimus, tas skirtumas ir susidaro“, – tikina A. Izgorodinas.
Visgi ekonomistas mato prošvaisčių ir regionams, bet teks palaukti.
„Pramonė po truputį transformuojasi iš pigesnės darbo jėgos komponentų į inovatyvių produktų kūrimą, kas automatiškai atneša didesnį pelną įmonėms ir didesnius atlyginimus darbuotojams. Po 5–7 metų, kai pasibaigs dabartinis europinis finansavimas, mes matysime gerokai mažesnį atotrūkį“, – teigia A. Izgorodinas.
Yra ir kita medalio pusė – regionuose pigiau gyventi, taigi tikėtina, kad vis daugiau žmonių kelsis už didmiesčių. Ypač tie, kurie gali dirbti nuotoliu.
„Gyvenant nedideliuose miestuose tikrai išgyvenimo kaštai mažesni. Bet ne, nesakau, kad 800 pakanka, norėtųsi, kad Lietuvos žmonės, esant dabartinėms kainoms, gyventų iš 1500“, – sako B. Gruževskis.
Nepaisant recesijos baimių, vidutinis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį kilo daugumoje savivaldybių. Tiesa, nežymiai, iki poros procentų.