atlyginimas

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems karo medicinos gydytojams šiais metais ne tik padidės karių tarnybiniai atlyginimai, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio mokama nauja priemoka, kurios dydis siekia iki 100 proc. tarnybinio atlyginimo. Ši priemoka taikoma ir naujai į profesinę karo tarnybą priimtiems gydytojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos. Premjero alga augtų 2,5 tūkstančio eurų „į rankas“. Tiek valdantieji, tiek opozicija susiskaldę – vieni aiškina, kad net pavaldiniai dabar ministerijose uždirba daugiau už ministrus.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos pirmininkė teigia, jog pagal Europos Komisijos siūlomą direktyvą į minimalios mėnesio algos (MMA) apskaičiavimo formulę ateityje turės būti įtraukti ir produktyvumo bei perkamosios galios kriterijai. Rūta Juršaitė sako, kad Lietuvoje gali būti daug diskusijų, ar EK pasiūlymą įtraukti jau dabar, ar vėliau, jam įsigaliojus.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais turėtų didėti iki 800, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 740 eurų, taip atsakomybė dėl didesnių darbuotojų pajamų būtų sąžiningiau padalinta verslui ir valstybei, sako Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Mes iš esmės siūlome, kad MMA bruto, vadinamas „ant popieriaus“, galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų, kas būtų daug labiau subalansuotesnis pasiūlymas ir NPD tokiu būdu būtų padidintas iki 740 eurų.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Nuo rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų karjeros specialistų darbo laikas per savaitę prilygintas kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo laikui, t. y. 36 val. per savaitę. Nors darbo valandų skaičius sumažintas, atlyginimas nuo to nesikeis. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytam pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė, pranešime žiniasklaidai rašo ŠMSM.

Tikriausiai daugelis dirbančiųjų žino nerimo jausmą, kai susergama ir taip sunkioje finansinėje situacijoje. Juk susirgus gaunama ligos išmoka – gerokai mažesnė, nei įprasta alga. „Sodra“ atsakė, nuo kuo priklauso ligos išmokos dydis ir kiek procentų algos gauname būdami nedarbingi. Jos specialistai atskleidė, kokia gali būti mažiausia ir didžiausia ligos išmoka bei kaip ją apskaičiuoti. Profsąjungų atstovas įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju geriausia ligos išmoka būtų 100 proc.

2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15 proc. iki 19 proc., sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tuo metu pensijos ir biudžetininkų atlyginimai turėtų augti 10 proc. „Ji (MMA- BNS) turėtų didėti nuo nuo 15 proc. iki 19 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiarėja platforma, kuri pasaulyje išgarsėjo kaip „tikrų fanų“ svetainė, nes už išskirtinį turinį ar bendravimą reikia susimokėti. Vis tik dabar nemažai žmonių šią platformą lygina su moderniu parsidavinėjimu, kurioje už nuogumą gaunamas atlyginimas.  Tai – internetinė platforma „OnlyFans“, kurioje, susikūrus anketą, už kiekvieną prenumeratorių ar papildomo turinio dalinimąsi (nuotraukų ar vaizdo įrašų) galima užsidirbti pinigų.

Darbdaviai su profsąjungomis vis aršiau pliekiasi dėl to, kiek artimiausiu metu turi didėti minimali alga, mat nuo jos priklauso ir kiti šalyje mokami atlyginimai. Lietuvos bankas siūlo algą padidinti 74 eurais iki 624 eurų į rankas. Siaučiant 20 proc. infliacijai, profsąjungos panašaus dydio didinimą palaiko. Tačiau darbdaviai priešinasi, esą galimai artėja recesija ir ne visi išgalės tokias algas mokėti.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Lietuva – viena pirmųjų ES pagal darbuotojų sergamumą, todėl jiems reikėtų suteikti laisvą nuo darbo sveikatai pasitikrinti, mano kai kurie specialistai ir politikai. Kiti tikina, kad tokia diena situacijos nepagerins, o tik užkraus darbdavius. Dar kiti galvoja, kad paprasčiausia būtų tiesiog įteisinti ilgesnes atostogas.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Būstų kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu siekia neregėtas aukštumas. Šiuo metu norint įsigyti būstą Vilniuje reikia sukaupti 19,5 metinių atlyginimų, kas yra daugiau nei Rygoje, Taline ir net Niujorke. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vien 2021 m. palyginti su 2020 m. būstų kainos Europos Sąjungoje (ES) pakilo 10 proc., kas yra didžiausias kainų pakilimas ES nuo 2006 m. O tuo metu Lietuvoje būstai pabrango dvigubai – 19,8 proc. Su būstų įperkamumu situacija kitokia.

Universalios bazinės pajamos jau kurį laiką pasaulyje kelia karštas diskusijas – ar „nemokami“ pinigai, be išimčių mokami visiems gyventojams, suteiktų galimybių tobulėti ar vis tik – tinginiauti? Lietuvos ekonomistai įvertino, kaip tokios pajamos paveiktų šalies ekonomiką ir kokia tai galėtų būti suma. Universalios pajamos ypatingos tuo, kad būtų vienodo dydžio ir kiekvieną mėnesį mokamos visiems gyventojams be jokių išimčių, neatsižvelgiant į finansinę padėtį, turtą ir kt.

Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriais atvejais darbuotojams priklauso gerokai didesnis atlyginimas, nei yra nustatytas darbo sutartyje. Apie tai primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pavyzdžiui, jeigu dirbate poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, jums priklauso ne mažiau kaip 2 kartus didesnis atlyginimas. Dvigubai daugiau jums priklauso ir tuo atveju jeigu dirbate šventinę dieną.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstymui siūlo naują mokytojų karjeros modelį: darbo užmokestis būtų siejamas su kompetencijų augimu, o jas tikrintis reikėtų kas penkeri metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad tai kol kas – tik konsultacijos, naujas modelis galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2024 metais, ji taip pat žada, kad su nauja tvarka mokytojams negalės mažėti darbo užmokestis nei blogėti darbo sąlygos.

  Prancūzijos reguliavimo institucijos ir „Google“ antradienį pasiekė susitarimą, kuriuo JAV technologijų milžinė įsipareigojo sąžiningai derėtis su naujienų organizacijomis dėl autorių teisių, taip užbaigdamos užsitęsusį ginčą. Pagal susitarimą bendrovė įsipareigojo pateikti naujienų grupėms skaidrius mokėjimo pasiūlymus per tris mėnesius nuo skundų dėl autorių teisių gavimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo 2023 metų galėtų augti 15-19 proc. ir siektų 840-870 eurų. Dabar jis siekia 730 eurų.   Tokį augimą jis prognozuoja atsižvelgiant į šių ir kitų metų darbo užmokesčio augimą bei skaičiuojant pagal Trišalės tarybos sutartą formulę.  „Čia pagal formulę, kokia yra sutarta.

Siekiant gerinti darbuotojų sveikatą ir didinti jų darbo našumą, užsienyje randasi vis daugiau įmonių, kurios išbando 4 dienų darbo savaitę. Vis dėlto Lietuvoje šis modelis daugeliui darbdavių skamba lyg keiksmažodis, kuris esą reiškia didesnes išlaidas. Tačiau diskusijos dėl 32 valandų darbo savaitės vyksta jau keletą metų. Neseniai paskelbta, kad dešimtys skirtingų įmonių Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse eksperimentine tvarka pradės taikyti 4 darbo dienų savaitę.

Atlyginimų praraja tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos gilėja. Dalyje šalies miestų gyventojai į rankas vidutiniškai gauna 400-ais eurų mažiau nei sostinėje. Nors algos, pasak statistikos departamento, visoje Lietuvoje auga, papildomus eurus pasiglemžia augančios kainos, realus darbo užmokestis, kuris parodo kaip algas paveikė aukšta infliacija, mažėja. Radviliškis, kuriame gyvena apie 15-a tūkstančių gyventojų, aukštais atlyginimais kol kas pasigirti negali.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc. Šiemet sausį-kovą, palyginti su ketvirtuoju 2021-ųjų ketvirčiu, jis augo atitinkamai 3 proc. iki 1729,9 euro (bruto) ir 2,7 proc. iki 1087,4 euro (neto), pranešė Statistikos departamentas.  Nors vidutinė alga augo nominaliai, tačiau realiai ji sumažėjo dėl didelės infliacijos.

Vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių) atotrūkis tarp regionų šalyje pernai išaugo – jis siekė 324 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei 2020 metais (286 eurai), pranešė Statistikos departamentas. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių) 2021 metais buvo Vilniaus regione –1762,8 euro, per metus jis padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1439 eurai – 10,3 proc. didesnis.

Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje pernai augo 10,6 proc. iki 1579 eurų, o atskaičius mokesčius – 9,7 proc. iki 1001 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių) viešajame sektoriuje augo 9,8 proc. iki 1692 eurų, privačiame – 11,1 proc. iki 1531 eurų, „į rankas“ – atitinkamai 9,1 proc. iki 1069 eurų ir 10,1 proc. iki 974 eurų. Realusis darbo užmokestis per metus augo 4,8 proc.: viešajame sektoriuje – 4,2 proc., privačiame – 5,2 proc.

Jei ilgą laiką mąstote apie tai, kad jūsų atliekamas darbas yra vertas didesnio atlyginimo – pats metas apgalvoti, kaip jo paprašyti savo darbdavio. Tokiam pokalbiui tikrai verta pasiruošti iš anksto, rašoma pranešime spaudai. Ką verta žinoti norint paprašyti pakelti atlyginimą? „Kalbėti apie pinigus nėra lengva: net 28 proc. darbuotojų nesikreipia į savo darbdavius dėl atlyginimo pakėlimo, nes nepatogiai jaučiasi derėdamiesi, o 19 proc.

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie. Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija.

Nors darbe galime kalbėti apie meilę ir netektis, yra vienas dalykas, kuriuo paprastai nesidalijame su savo bendradarbiais, tai – mūsų atlyginimai. Tačiau internetinėje sveikatos draudimo bendrovėje „Alan“ visi žino visų savo kolegų algas, rašo portalas BBC. Darbuotojai netgi gali išsakyti savo nuomonę, ar, jų manymu, kas nors nusipelno didesnio atlyginimo.

„Barcelona“ vis dar tikisi išsaugoti Ousmane'ą Dembelę, kuris po šio sezono taps laisvuoju agentu. Šiandien turi įvykti eilinis susitikimas tarp 24-ų žaidėjo agento ir katalonų klubo atstovų. Pats žaidėjas pripažįsta, kad likęs „Barcelonoje“ jis prarastų pinigus, kadangi jau sulaukė kur kas patrauklesnių pasiūlymų, praneša žurnalistas Fabrizio Romano. Kol kas žaidėjas nėra apsisprendęs dėl savo ateities, tačiau jam patinka dirbti su „Barcelonos“ trenerius Xavi.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad pernai darbo ginčų komisijose priteista 6,14 mln. eurų. Daugiausiai darbuotojai kreipiasi pagalbos į VDI dėl nesumokėto atlyginimo. Apžvelgus 2021 metų Darbo ginčų komisijų (DGK) darbo rezultatus, matosi, kad dažniausias besikreipiančių darbuotojų reikalavimas – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Tokie reikalavimai sudarė apie 66 proc. visų per 2021 m. gautų prašymų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, apie 95 proc.

Didžiuliai rusų srautai „Ikea“ parduotuvėje, ištuštėjusios importinių prekių lentynos – tik pradžia. Ekonomistas Tadas Poviliauskas teigė, kad didžiausias sankcijų Rusijai svoris pasijaus už kelių savaičių.  „SEB“ banko ekonomistas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad iš Rusijos pasitraukus daugeliui įmonių, nemaža rusų dalis taps bedarbiai, o tai leis jiems suprasti, ką reiškia gyventi sankcijų spaudžiamoje šalyje.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Didelis tyrimas leido padaryti išvadą, kurią jau galėjote nuspėti: kuo daugiau pinigų turite, tuo didesnė tikimybė, kad esate laimingesni. 2018 m. galbūt skaitėte apie tyrimą, kuriame buvo teigiama (trumpai tariant), kad pinigai iki tam tikros ribos daro jus laimingesnius, tačiau kai gaunate maždaug 60–75 000 JAV dolerių (52 - 66 000 eurų) atlyginimą, jūsų laimės lygis sumažėja, ir uždirbdami daugiau nepagerinate savo emocinės savijautos.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Dirbti norintiems gyventojams 2021-aisiais turėjo šypsotis laimė, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent pernai šalyje fiksuota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Taip pat per metus ženkliai augo vidutinis darbo užmokestis, „į rankas“ pasiekęs beveik 1000 eurų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Rekordiškai daug laisvų darbo vietų Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln.

Lietuvos Seimo nariai – anaiptol ne mažiausiai Europoje uždirbantys politikai. Dar daugiau – Lietuvos parlamentarai savo atlyginimu gali puikuotis prieš latvius ir lenkus, nes už juos uždirba ženkliai daugiau. Tiesa, iki kolegų politikų atlyginimų Vakaruose – dar tolimas kelias. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių parlamentarų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Prieš pat metų pabaigą Seimo kanceliarijos darbuotojams išmokėta vienkartinė išmoka, vadinamasis 13 atlyginimas. Šventine premija darbuotojai apdalinti pirmą kartą per daugiau nei 10 metų. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas priedai Seimo kanceliarijos darbuotojai išmokėtos pirmą kartą nuo 2008 metų.

2022 metais rekordiškai, beveik 14 proc., didės minimali mėnesinė alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kils bent 100 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis šalies darbo užmokestis didės daugiau kaip 9 procentais. „Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai.

Vyriausybė šiandien patvirtino mokymo lėšų skaičiavimo metodikos pakeitimus: nuo sausio 1 d. mokytojams ir kitiems pedagogams lėšos atlyginimams pradedamos skaičiuoti pagal didesnį koeficientą. Dėl to darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc. Svarbu, kad dar 2,5 proc.

Lietuvoje valstybės politikų darbo užmokesčiai palyginus su valstybės įmonių vadovų atlyginimais yra nenormaliai maži. Taip mano premjerė Ingrida Šimonytė, panašios nuomonės laikosi ir dauguma valstybės valdymą išmanančių ekspertų, tačiau paprastai politikai bijo pasididinti sau atlyginimus, nes į tai neigiamai gali sureaguoti rinkėjai.

„Rimi“ Estijoje nuo sausio 1 dienos padidins savo parduotuvių darbuotojų atlyginimus 7,5 proc., o darbo užmokesčio didinimui iš viso skirs 1,8 mln. eurų. Bendrovės teigimu, parduotuvių darbuotojų atlyginimai bus didinami siekiant neatsilikti nuo sparčiai kintančios darbo rinkos bei norint užtikrinti deramą darbo užmokesčio paketą darbuotojams.  Atlyginimai kils visose pareigybėse, o daugiausiai didės aptarnaujančiam personalui, kuris sudaro daugiau nei 50 proc. įmonės darbuotojų.

Per pastaruosius metus visose Lietuvos savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis didėjo. Šiuo metu jau penkiose šalies savivaldybėse darbuotojai uždirba daugiau kaip 1 tūkst. eurų į rankas. Tiesa, kai kuriose savivaldybėse jis vis dar nesiekia ir 800 eurų. Kaip skelbia Statistikos departamentas, bruto (neatskaičius mokesčių) ir neto (mokesčius atskaičius) darbo mokestis išaugo visose apskrityse, ryškiausias didėjimas užfiksuotas sostinės regione.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1598,1 euro – 9,9 proc. daugiau nei 2020-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 9,1 proc. iki 1012,4 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Dalis darbuotojų dirba viršvalandžius arba po darbo valandų sulaukia vadovų skambučių ar žinučių dėl netikėtai iškilusių problemų ar nebaigtų darbų. Specialistai pastebi, kad taip darbdaviai atima iš darbuotojų jų poilsio laiką. Todėl siūlo remtis kitų šalių pavyzdžiais ir uždrausti vadovams trukdyti darbuotojus nedarbo metu. Tačiau darbdavių atstovas sako, kad vadovai dažniausiai darbuotojus trukdo tik nenumatytais atvejais.

Seimui liko paskutinis balsavimas įtvirtinant nuo kitų metų įsigaliosiantį didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).  Seimas antradienį apsvarstęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas pritarė, kad NPD didėtų 60 eurų – iki 460 eurų – tiek, kiek siūlė Vyriausybė.   Už balsavo 126 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.