atlyginimas

Universalios bazinės pajamos jau kurį laiką pasaulyje kelia karštas diskusijas – ar „nemokami“ pinigai, be išimčių mokami visiems gyventojams, suteiktų galimybių tobulėti ar vis tik – tinginiauti? Lietuvos ekonomistai įvertino, kaip tokios pajamos paveiktų šalies ekonomiką ir kokia tai galėtų būti suma. Universalios pajamos ypatingos tuo, kad būtų vienodo dydžio ir kiekvieną mėnesį mokamos visiems gyventojams be jokių išimčių, neatsižvelgiant į finansinę padėtį, turtą ir kt.

Darbo kodekse yra numatyta, kad kai kuriais atvejais darbuotojams priklauso gerokai didesnis atlyginimas, nei yra nustatytas darbo sutartyje. Apie tai primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pavyzdžiui, jeigu dirbate poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo grafiką, jums priklauso ne mažiau kaip 2 kartus didesnis atlyginimas. Dvigubai daugiau jums priklauso ir tuo atveju jeigu dirbate šventinę dieną.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstymui siūlo naują mokytojų karjeros modelį: darbo užmokestis būtų siejamas su kompetencijų augimu, o jas tikrintis reikėtų kas penkeri metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad tai kol kas – tik konsultacijos, naujas modelis galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2024 metais, ji taip pat žada, kad su nauja tvarka mokytojams negalės mažėti darbo užmokestis nei blogėti darbo sąlygos.

  Prancūzijos reguliavimo institucijos ir „Google“ antradienį pasiekė susitarimą, kuriuo JAV technologijų milžinė įsipareigojo sąžiningai derėtis su naujienų organizacijomis dėl autorių teisių, taip užbaigdamos užsitęsusį ginčą. Pagal susitarimą bendrovė įsipareigojo pateikti naujienų grupėms skaidrius mokėjimo pasiūlymus per tris mėnesius nuo skundų dėl autorių teisių gavimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo 2023 metų galėtų augti 15-19 proc. ir siektų 840-870 eurų. Dabar jis siekia 730 eurų.   Tokį augimą jis prognozuoja atsižvelgiant į šių ir kitų metų darbo užmokesčio augimą bei skaičiuojant pagal Trišalės tarybos sutartą formulę.  „Čia pagal formulę, kokia yra sutarta.

Siekiant gerinti darbuotojų sveikatą ir didinti jų darbo našumą, užsienyje randasi vis daugiau įmonių, kurios išbando 4 dienų darbo savaitę. Vis dėlto Lietuvoje šis modelis daugeliui darbdavių skamba lyg keiksmažodis, kuris esą reiškia didesnes išlaidas. Tačiau diskusijos dėl 32 valandų darbo savaitės vyksta jau keletą metų. Neseniai paskelbta, kad dešimtys skirtingų įmonių Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse eksperimentine tvarka pradės taikyti 4 darbo dienų savaitę.

Atlyginimų praraja tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos gilėja. Dalyje šalies miestų gyventojai į rankas vidutiniškai gauna 400-ais eurų mažiau nei sostinėje. Nors algos, pasak statistikos departamento, visoje Lietuvoje auga, papildomus eurus pasiglemžia augančios kainos, realus darbo užmokestis, kuris parodo kaip algas paveikė aukšta infliacija, mažėja. Radviliškis, kuriame gyvena apie 15-a tūkstančių gyventojų, aukštais atlyginimais kol kas pasigirti negali.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, – augo 14 proc., o atskaičius mokesčius – 12,5 proc. Šiemet sausį-kovą, palyginti su ketvirtuoju 2021-ųjų ketvirčiu, jis augo atitinkamai 3 proc. iki 1729,9 euro (bruto) ir 2,7 proc. iki 1087,4 euro (neto), pranešė Statistikos departamentas.  Nors vidutinė alga augo nominaliai, tačiau realiai ji sumažėjo dėl didelės infliacijos.

Vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių) atotrūkis tarp regionų šalyje pernai išaugo – jis siekė 324 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei 2020 metais (286 eurai), pranešė Statistikos departamentas. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių) 2021 metais buvo Vilniaus regione –1762,8 euro, per metus jis padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1439 eurai – 10,3 proc. didesnis.

Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje pernai augo 10,6 proc. iki 1579 eurų, o atskaičius mokesčius – 9,7 proc. iki 1001 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis bruto darbo užmokestis (iki mokesčių) viešajame sektoriuje augo 9,8 proc. iki 1692 eurų, privačiame – 11,1 proc. iki 1531 eurų, „į rankas“ – atitinkamai 9,1 proc. iki 1069 eurų ir 10,1 proc. iki 974 eurų. Realusis darbo užmokestis per metus augo 4,8 proc.: viešajame sektoriuje – 4,2 proc., privačiame – 5,2 proc.

Jei ilgą laiką mąstote apie tai, kad jūsų atliekamas darbas yra vertas didesnio atlyginimo – pats metas apgalvoti, kaip jo paprašyti savo darbdavio. Tokiam pokalbiui tikrai verta pasiruošti iš anksto, rašoma pranešime spaudai. Ką verta žinoti norint paprašyti pakelti atlyginimą? „Kalbėti apie pinigus nėra lengva: net 28 proc. darbuotojų nesikreipia į savo darbdavius dėl atlyginimo pakėlimo, nes nepatogiai jaučiasi derėdamiesi, o 19 proc.

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie. Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija.

Nors darbe galime kalbėti apie meilę ir netektis, yra vienas dalykas, kuriuo paprastai nesidalijame su savo bendradarbiais, tai – mūsų atlyginimai. Tačiau internetinėje sveikatos draudimo bendrovėje „Alan“ visi žino visų savo kolegų algas, rašo portalas BBC. Darbuotojai netgi gali išsakyti savo nuomonę, ar, jų manymu, kas nors nusipelno didesnio atlyginimo.

„Barcelona“ vis dar tikisi išsaugoti Ousmane'ą Dembelę, kuris po šio sezono taps laisvuoju agentu. Šiandien turi įvykti eilinis susitikimas tarp 24-ų žaidėjo agento ir katalonų klubo atstovų. Pats žaidėjas pripažįsta, kad likęs „Barcelonoje“ jis prarastų pinigus, kadangi jau sulaukė kur kas patrauklesnių pasiūlymų, praneša žurnalistas Fabrizio Romano. Kol kas žaidėjas nėra apsisprendęs dėl savo ateities, tačiau jam patinka dirbti su „Barcelonos“ trenerius Xavi.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad pernai darbo ginčų komisijose priteista 6,14 mln. eurų. Daugiausiai darbuotojai kreipiasi pagalbos į VDI dėl nesumokėto atlyginimo. Apžvelgus 2021 metų Darbo ginčų komisijų (DGK) darbo rezultatus, matosi, kad dažniausias besikreipiančių darbuotojų reikalavimas – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Tokie reikalavimai sudarė apie 66 proc. visų per 2021 m. gautų prašymų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, apie 95 proc.

Didžiuliai rusų srautai „Ikea“ parduotuvėje, ištuštėjusios importinių prekių lentynos – tik pradžia. Ekonomistas Tadas Poviliauskas teigė, kad didžiausias sankcijų Rusijai svoris pasijaus už kelių savaičių.  „SEB“ banko ekonomistas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad iš Rusijos pasitraukus daugeliui įmonių, nemaža rusų dalis taps bedarbiai, o tai leis jiems suprasti, ką reiškia gyventi sankcijų spaudžiamoje šalyje.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Didelis tyrimas leido padaryti išvadą, kurią jau galėjote nuspėti: kuo daugiau pinigų turite, tuo didesnė tikimybė, kad esate laimingesni. 2018 m. galbūt skaitėte apie tyrimą, kuriame buvo teigiama (trumpai tariant), kad pinigai iki tam tikros ribos daro jus laimingesnius, tačiau kai gaunate maždaug 60–75 000 JAV dolerių (52 - 66 000 eurų) atlyginimą, jūsų laimės lygis sumažėja, ir uždirbdami daugiau nepagerinate savo emocinės savijautos.

Šiais metais atlyginimai kils greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tokias prognozes pateikia Lietuvos bankas. Tačiau atlyginimai ne visiems augs vienodai. Kol vieniems darbuotojams atlyginimai kils daugiau nei dešimtadaliu, kitiems dėl algos gali ir iš viso nedidėti. Kokių specialybių atstovai, o džiaugsis, o kurių – liūdės? „Šiaip pakilo nemažai, dabar gaunu gerokai virš tūkstančio“, – sako stiklo grūdinimo specialistas Airidas Eidintas.

Dirbti norintiems gyventojams 2021-aisiais turėjo šypsotis laimė, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent pernai šalyje fiksuota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Taip pat per metus ženkliai augo vidutinis darbo užmokestis, „į rankas“ pasiekęs beveik 1000 eurų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Rekordiškai daug laisvų darbo vietų Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln.

Lietuvos Seimo nariai – anaiptol ne mažiausiai Europoje uždirbantys politikai. Dar daugiau – Lietuvos parlamentarai savo atlyginimu gali puikuotis prieš latvius ir lenkus, nes už juos uždirba ženkliai daugiau. Tiesa, iki kolegų politikų atlyginimų Vakaruose – dar tolimas kelias. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių parlamentarų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Prieš pat metų pabaigą Seimo kanceliarijos darbuotojams išmokėta vienkartinė išmoka, vadinamasis 13 atlyginimas. Šventine premija darbuotojai apdalinti pirmą kartą per daugiau nei 10 metų. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas priedai Seimo kanceliarijos darbuotojai išmokėtos pirmą kartą nuo 2008 metų.

2022 metais rekordiškai, beveik 14 proc., didės minimali mėnesinė alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai kils bent 100 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet vidutinis šalies darbo užmokestis didės daugiau kaip 9 procentais. „Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančiųjų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai.

Vyriausybė šiandien patvirtino mokymo lėšų skaičiavimo metodikos pakeitimus: nuo sausio 1 d. mokytojams ir kitiems pedagogams lėšos atlyginimams pradedamos skaičiuoti pagal didesnį koeficientą. Dėl to darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc. Svarbu, kad dar 2,5 proc.

Lietuvoje valstybės politikų darbo užmokesčiai palyginus su valstybės įmonių vadovų atlyginimais yra nenormaliai maži. Taip mano premjerė Ingrida Šimonytė, panašios nuomonės laikosi ir dauguma valstybės valdymą išmanančių ekspertų, tačiau paprastai politikai bijo pasididinti sau atlyginimus, nes į tai neigiamai gali sureaguoti rinkėjai.

„Rimi“ Estijoje nuo sausio 1 dienos padidins savo parduotuvių darbuotojų atlyginimus 7,5 proc., o darbo užmokesčio didinimui iš viso skirs 1,8 mln. eurų. Bendrovės teigimu, parduotuvių darbuotojų atlyginimai bus didinami siekiant neatsilikti nuo sparčiai kintančios darbo rinkos bei norint užtikrinti deramą darbo užmokesčio paketą darbuotojams.  Atlyginimai kils visose pareigybėse, o daugiausiai didės aptarnaujančiam personalui, kuris sudaro daugiau nei 50 proc. įmonės darbuotojų.

Per pastaruosius metus visose Lietuvos savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis didėjo. Šiuo metu jau penkiose šalies savivaldybėse darbuotojai uždirba daugiau kaip 1 tūkst. eurų į rankas. Tiesa, kai kuriose savivaldybėse jis vis dar nesiekia ir 800 eurų. Kaip skelbia Statistikos departamentas, bruto (neatskaičius mokesčių) ir neto (mokesčius atskaičius) darbo mokestis išaugo visose apskrityse, ryškiausias didėjimas užfiksuotas sostinės regione.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1598,1 euro – 9,9 proc. daugiau nei 2020-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 9,1 proc. iki 1012,4 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams galės išmokėti grynaisiais. Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami į darbuotojų banko sąskaitas, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Dalis darbuotojų dirba viršvalandžius arba po darbo valandų sulaukia vadovų skambučių ar žinučių dėl netikėtai iškilusių problemų ar nebaigtų darbų. Specialistai pastebi, kad taip darbdaviai atima iš darbuotojų jų poilsio laiką. Todėl siūlo remtis kitų šalių pavyzdžiais ir uždrausti vadovams trukdyti darbuotojus nedarbo metu. Tačiau darbdavių atstovas sako, kad vadovai dažniausiai darbuotojus trukdo tik nenumatytais atvejais.

Seimui liko paskutinis balsavimas įtvirtinant nuo kitų metų įsigaliosiantį didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).  Seimas antradienį apsvarstęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas pritarė, kad NPD didėtų 60 eurų – iki 460 eurų – tiek, kiek siūlė Vyriausybė.   Už balsavo 126 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.

Šiuo metu darbdaviams surasti darbuotojų nelengva. Tenka juos vilioti įvairiais būdais. Darbdaviai pastebi, kad pasikeitė ir žmonių požiūris į darbą. Jie nenori ilgai dirbti vienoje įmonėje, o suvilioti darbuotojus vien tik didesniu atlyginimu yra sunku. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad šiuo metu renkasi nebe darbdaviai, bet darbuotojai, todėl jie ir diktuoja savo sąlygas. Portalo tv3.lt skaitytoja Aistė pasakojo, kad prieš 3 mėnesius pakeitė darbą.

Jungtinėje Karalystėje dėl eilių degalinėse ir įspėjimų apie produktų trūkumą parduotuvėse kaltinamas sunkvežimių vairuotojų trūkumas. Dėl to kai kurios bendrovės, kaip pranešama, bandė pritraukti vairuotojus siūlydamos premijas ir gerokai padidindamos atlyginimus. Bet kaip iš tikrųjų atrodo šis darbas? Vairavimas įveikiant didelius atstumus su gyvybiškai svarbiais reikmenimis gali atrodyti patrauklus tiems, kuriems patinka vienatvė ir vairavimas.

Vyriausybė pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais (beveik 14 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų. Atskaičius mokesčius Minimalus valandinis atlygis MMA sieks 518 eurų „į rankas". MMA augs nuo 3,93 iki 4,47 euro. Tačiau verslininkai nerimauja dėl šio sprendimo, esą smulkieji gali nebeišlikti.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžetui, o su juo palaimino ir kylančias minimalias algas, pensijas ir išmokas. Valdantieji giriasi, kad kitąmet pinigines papildys net 7 iš 10 lietuvių. Visgi skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja, jų vis dar kas penktas, ir dalis ekspertų tikina nematantys jokio proveržio, kad vargingiausi tautiečiai kitąmet taptų sotesni. Kritikos biudžetui žeria ir prezidentas, pažangą mažinant nelygybę jis vadina mikroskopine.

Jei uždirbate iki tūkstančio eurų į „rankas“, kitų metų valstybės biudžetas jums pabers nuo keleto iki keliolikos papildomų eurų. Labiausiai pasiseks mažiausiai uždirbantiems – didės minimali mėnesio alga, taip Vyriausybė tikisi priversti pašalpininkus ieškotis darbo. Tačiau ir profsąjungos, ir ekonomistai tikina, kad valdžia nuskriaudžia tuos, kurie uždirba kiek daugiau nei tūkstantį eurų.

Po įsigaliojusių ribojimų dėl galimybių paso didelėse prekybos tinklų parduotuvėse pirkėjų sumažėjo, o mažesnėse – padaugėjo. Tad vieni prekybininkai perskirstyto darbuotojus – iš didelių parduotuvių perkelia juos į mažesnes, kur didesni pirkėjų srautai. Tuo metu kiti prekybos tinklai darbuotojų trūkumų nesiskundžia, tad kol pirkėjų srautai mažesni, išleidžia juos atostogauti.

Estijos darbdavių organizacijos ir darbuotojų profesinės sąjungos pranešė pasiekusios susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo nuo ateinančių metų 12 procentų. Pastarąjį kartą minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje didėjo nuo 2020 metų – 8,1 procento. Anot pranešimo, sutarta, kad MMA nuo 2022-ųjų didės 70 eurų iki 654 eurų, vidutinis valandos darbo atlygis – nuo 3,48 iki 3,86 euro. 2022 metais minimalus darbo užmokestis Estijoje sudarys 39,5 proc.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Finansų ministerija siūlo diskutuoti dėl papildomo solidarumo mokesčio itin daug uždirbantiems žmonėms.  Siūloma, kad jis būtų taikomas visoms pajamoms, kurių bendra suma per metus viršytų 150 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), arba maždaug 200 tūkst. eurų. Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį sakė, kad tokio mokesčio tarifas galėtų būti, pavyzdžiui, 3 procentai.

Dienomis ir naktimis nelegalų srautą iš Baltarusijos į Lietuvą stabdantys pasieniečiai skundžiasi iš valdžios sulaukę akibrokšto – valdžia kitų metų biudžete jiems keturis kartus mažina pinigus skirtus atlyginimų didinimui už labai gerą darbą. Anksčiau skyrusi milijoną dabar sumą mažina iki 250 tūkstančių. Vidaus reikalų ministerija teisinasi, esą dėlioti kitų metų biudžetą dėl nelegalų krizės ypač sudėtinga, ir kilus skandalui žada pinigų skirti daugiau.

Mokytojai kyla į kovą su vyriausybe dėl didesnių algų. Jei nuolaidžiaus vyriausybei, kuri atidėlioja atlyginimų kėlimą, pedagogai nerimauja, kad teks dirbti už minimalią algą. Tad jau nuo sausio reikalauja dešimtadaliu didesnio užmokesčio. O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, esą logiška algas mokytojams ir dėstytojams didinti ne mokslo metų viduryje, o pradžioje – tik kitų metų rugsėjį. Pedagogai jaučiasi apgaudinėjami.

Jau kurį laiką darbdaviai kalba apie rinkoje ypatingai juntamą darbuotojų stygių. Kai kuriuose sektoriuose jų nepavyksta prisišaukti ir siūlant didesnes nei įprasta algas. Vis dėlto, kai kurios darbovietės imasi dar kitokios taktikos – trumpalaikių darbuotojų mėgina prisikviesti siūlydami bene dvigubai didesnį darbo užmokestį nei moka nuolatiniams įmonės darbuotojams. Viena tokių įmonių – „Iki“ prekybos tinklas.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimalioji mėnesinė alga (MMA) kiltų iki 730 eurų. 88 eurais nuo dabartinio dydžio. Dėl to regionuose kyla nerimas – smulkieji verslininkai nežino, ar galės išlaikyti darbuotojus ar net išsilaikyti patys, praneša „Žinių radijas“. Radijo laidoje „Dienos klausimas“ laidos vedėjui Aurimui Peredniui regionų verslininkai taip pat minėjo, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Profsąjungų atstovai sveikino tokį sprendimą ir sakė, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų.

Vyriausybei iš esmės pritarus siūlymui nuo kitų metų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) didinti labiau nei žadėta vasaros pradžioje, finansų ministrė sako, kad nedidinant MMA tolygiai su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), pajamų nelygybė šalyje didėtų. Gintarė Skaistė tvirtina, kad siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais įtvirtintą formulę, įvertinus atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.