Radviliškis, kuriame gyvena apie 15-a tūkstančių gyventojų, aukštais atlyginimais kol kas pasigirti negali. Savivaldybė patenka į mažiausius atlyginimus gaunančių rajonų dešimtuką – užima 53-ią vietą iš 60-ies. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, pernai vidutinė alga čia siekė 772 eurus į rankas. Kai Vilniuje ji buvo beveik 400-ais eurų didesnė. Radviliškio gyventojai kalba:
„Negerai ir mažesniame mieste žmonės nori gyventi.“
„Žmonės turi sodus, turi daržus, tai kažkiek prisideda.“
„Didmiestyje gal didesni poreikiai yra, daugiau yra kur išleisti. Radviliškis skaitau normalus miestas“
Dar prasčiau Vilkaviškyje. Čia vidutinis atlyginimas į rankas siekia 770 eurų į rankas:
„Reiktų šiek tiek pakelti, jeigu taip. Vilnius skaitosi didmiestis, bet mūsų žmonės jaučiasi nuskriausti.“
„Antrarūšiai žmonės, kitaip nepasakysi. Visur pasaulyje taip. Visur taip.“
„Jei jaunam reikia daugiau, man, kaip senjorei, užtenka.“
Tiesa, yra savivaldybių, kur situacija dar prastesnė. Mažiausius atlyginimus, pasak statistikos departamento, gyventojai gauna Zarasų, Lazdijų, Varėnos ir Ignalinos rajonuose. Zarasuose į rankas vidutiniškai gyventojas uždirba 720 eurų.
Reitingo viršuje rikiuosi visi didmiesčiai. Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Čia vidutinė alga į rankas pernai perkopė 1000 eurų.
Kai kurių mažesnių savivaldybių merai gręžiasi į valdžią ir sako, kad ji per mažai rūpinasi mažesnėmis gyvenvietėmis.
„Šiandien Lietuvoje nėra regioninės politikos. Mes net nežiniom, kas tie regionai, jeigu atvirai pasakius. Kalbant apie Europines investicijas Lietuva lyg ir dviejų regionų sostinės vidurio ir vakarų“, – teigia Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Vilniuje ir aplink jį vidutiniškai gyventojas į rankas gauna 1106-is eurus į rankas. O Vidurio ir Vakarų Lietuvoje beveik 200 eurų mažiau. Ir ši praraja toliau gilėja. Atlyginimai sostinės regione ir toliau auga greičiau nei likusioje Lietuvoje.
„Stengsimės daryti viską, kad šiai tendencijai būtų atsispirta. Pastaruoju metu mes turime tiek daug visokiausių iššūkių, kurie, deja, lemia šitos natūralios didmiesčių atitrūkimo tendencijos stiprėjimą, bet aš manau, kad tiek neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas, dar labiau aktyvi regionų politika, pirmiausia investuotojų pritraukimas net į Vilnių Kauną, bet ir kitus Lietuvos regionus lieka svarbiausiu mūsų iššūkiu“, – tvirtina LR Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Perifeninės savivaldybės susiduria su tokiomis struktūrinėmis problemomis, darbo jėgos nutekėjimas, gyventojų išvykimas, urbanizacijos procesai, kėlimasis į didmiesčius. Vietos verslai turi vis mažesnį potencialą plėtrai, o ką jau kalbėti atlyginimų kilimui tokiais tempais“, – sako „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, ekonomistai neskuba kaltinti centrinės valdžios, kad ši per mažai rūpinasi regionais. Esą mažesni miestai patys turi ieškoti būdų, kaip pritraukti investicijas, ieškoti privalumų, kurti gerai apmokamas darbo vietas.
„Jeigu nėra investicijų, užsienio kapitalo, atlyginimų tikrai nebus. Čia tikriausiai geriausias pavyzdys Akmenė, kur prieš 10–15 metų buvo galima nemokamai gauti butą, vien jį išlaikant šis miestas sužibėjo“, – komentuoja ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.
„Zarasai turi jau ir geografiškai, gamtiškai apspręstų konkurencinių pranašumų, kurie atveria tikrai nemažai galimybių todėl reikėtų būtent su tuo, ką diktuoja gamta, ką diktuoja lokacija, tie turtai, kurie lokaliai, su tuo dirbti“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
„Savivaldybė atlyginimams neturi jokio įtakos, man keistai skamba, kai traktuojama: mere, kodėl tokie nedideli atlyginimai“, – kalba V. Simelis.
Statistikos departamentas taip pat apskaičiavo, kad šių metų pradžioje, per pirmuosius tris mėnesius Lietuvoje atlyginimai vidutiniškai augo 3-imis procentais lyginant su praėjusių metų pabaiga, tačiau naudos iš to mažai. Mat realusis darbo užmokestis, kuris rodo perkamąją galią per tą patį laikotarpį, krito, kainos auga greičiau nei atlyginimai.
„Infliacija vienareikšmiškai suvalgė per pirmus 4-is mėnesius. Infliacija valgys ir artimiausius kelis mėnesius į priekį. Šie metai nurašyti, realus pajamų padidėjimas neįvyks“, – teigia M. Dubnikovas.
Dalis ekonomistų aiškina, kad Lietuva savo atlyginimų dydžiu iš lėto artėja link vakarų Europos, tačiau tai turi savų minusų. Esą brangstant darbo jėgai Lietuvai bus vis sunkiau surasti naujų investuotojų.
