Šiemet sausį-kovą, palyginti su ketvirtuoju 2021-ųjų ketvirčiu, jis augo atitinkamai 3 proc. iki 1729,9 euro (bruto) ir 2,7 proc. iki 1087,4 euro (neto), pranešė Statistikos departamentas.
Nors vidutinė alga augo nominaliai, tačiau realiai ji sumažėjo dėl didelės infliacijos. Vadinasi, už didesnę skaitinę algos išraišką galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.
Viešajame sektoriuje bruto atlyginimas per metus augo 9,7 proc., privačiajame – 16,2 proc., neto – atitinkamai 8,7 proc. ir 14,4 proc.. Per ketvirtį bruto darbo užmokestis viešajame sektoriuje sumažėjo 2,4 proc. iki 1772,5 euro, privačiame – padidėjo 5,7 proc. iki 1711,9 euro, o neto – atitinkamai smuko 2,2 proc. iki 1111,7 euro ir augo 5,1 proc. iki 1077,2 euro.
Realusis darbo užmokestis per ketvirtį sumažėjo 2,6 proc.: viešajame sektoriuje – 7,2 proc., privačiame – 0,3 proc., per metus – smuko atitinkamai 1,4 proc., 4,7 proc. ir išaugo 0,3 proc.
Bruto darbo užmokestis per ketvirtį labiausiai augo finansinės ir draudimo (14,2 proc.) veiklose, o labiausiai sumažėjo kasybos ir karjerų (12,1 proc.) veiklose.
Anot statistikų, pokyčiams pirmąjį ketvirtį įtakos turėjo nuo šių metų pradžios padidinta minimali alga, valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, mažiausiai uždirbančių biudžetininkų koeficientai, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
Tuo metu realaus darbo užmokesčio sumažėjimą lėmė spartesnis nei darbo užmokesčio vartotojų kainų augimas.
