Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės. O brangstant energetiniams ištekliams, maistui ir tebesitęsiant karui Ukrainoje, viešbučio vadovybė nerimauja dėl ateities. Nors algos Lietuvoje šiemet vidutiniškai apie 15 proc. didesnės nei pernai, ši įmonė tik kambarinėms padidino minimalią algą ir daugiau didinti neketina.
„Tai sunku bus padaryti verslui, turės mažinti darbuotojus, kitaip dėliotis, sunku bus. Labai norėtume pamaloninti savo darbuotojus, bet situacija yra nestabili. Šiai dienai turime užimtumą, rytoj galime nebeturėti. Kainų šuoliai neleidžia nieko daryti“, – tikina viešbučio direktoriaus pavaduotoja Ieva Dubinskaitė.
Nelengvi laikai ne tik šiame viešbutyje, verslo atstovai perspėja, kad po pandemijos ir karo Ukrainoje sukrėtimų prasideda nauji sunkumai.
„Visa Europa sako: mes laukiame krizės. Vienintelė šalis optimistinė ir kurioje labai mažai žmonių laukia recesijos, krizės – Lietuva. Optimistų šalis, džiaugiasi ateitimi ir galvoja, kad bus viskas gerai. Bet mūsų eksporto partneriai Vokietija, Prancūzija, Britanija, Skandinavijos šalys laukia sunkaus rudens, žiemos, vartos mažiau. Reiškia, mes mažiau parduosime, pas mus liks mažiau pinigų, taip pat ir darbuotojams“, – teigia Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas.
Skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakyta apklausa rodo, kad šiek tiek daugiau nei pusė – 53 proc. gyventojų šiemet vis dar tikisi pasididinti algas. 8 proc. mano, kad jų pajamos išaugs daugiau nei dešimtadaliu, ketvirtadalis apklaustųjų tikisi, kad jų alga pakils 5–10 proc., penktadalis viliasi iki 5 proc. algos padidėjimo:
„Tikrai nesitikiu, reikia džiaugtis, kad dar neatima.“
„Pajamos gal nelabai didės, bet tai kaina, kurią mokam už karą.“
„Infliacija, kainos kils, rugsėjį vėl kils visko.“
„Kiti žmonės turi pinigų, ne visi neturi, kiti turi jų.“
„Verslai pajus įtampą, kuri prasideda, pradės daryti sprendimus veiklos efektyvinimo. Gali būti, kad lūkesčiai pasikeis, žmonės bijos prarasti darbą, susitaikys su tuo, kad jų atlyginimas neaugs arba dalies darbuotojų, kurie turi kintamą atlyginimo dalį, atlyginimas gali sumažėti“, – tvirtina skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ finansų direktorius Gediminas Kudarauskas.
Visgi, kiek mažiau nei pusė apklaustųjų pesimistiškai žvelgia į šiuos metus. 39 proc. apklaustųjų nemato savo algų augimo galimybių, o 7 proc. prognozuoja, kad jų pajamos sumažės.
„Daugiau negu pusė gyventojų tikisi atlyginimų augimo, ypač tie, kas gyvena didmiesčiuose, pirmoje karjeros fazėje iki 45 metų. Tai atspindi situaciją Lietuvos rinkoje – darbuotojų trūkumas, darbuotojų laikas, kada jie gali derėtis, prašyti didesnio atlyginimo“, – sako G. Kudarauskas.
Verslams perspėjant dėl blogėjančios ekonominės situacijos, ekonomistai savo prognozių dėl šiemetinio algų didėjimo dar nekeičia. Tačiau perspėja, kad nors bendrai šalyje algos kils, daliai darbuotojų jos bus įšaldytos arba netgi sumažės.
„Ne už kalnų recesija Lietuvoje, eurozonoje, gal visas pasaulis žiemą panirs į recesiją, kreivės nebesusikerta. Reikalavimai dideli kelti atlyginimus, bet iš ko kelti – vis mažiau resursų“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Nepaisant recesijos grėsmių, ekonomistai prognozuoja Lietuvoje algas kitąmet toliau didėsiant, tačiau maždaug perpus mažiau nei pastaraisiais metais. Algos turėtų kitąmet padidėti maždaug apie 5 proc.
„Prognozuojame 5–6 proc. metinį augimą, turėtų toliau didėti, vis tiek bus reikšmingai padidinta MMA, tai duos impulsą algų kilimui kitais metais“, – kalba ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tačiau asmeninių finansų ekspertai perspėja jau dabar ruoštis finansiniams iššūkiams – įsivertinti nebūtinas išlaidas, grąžinti skolas ir atsidėti pinigų juodai dienai ir nenumatytoms išlaidoms.
