atlyginimas

Latvijos ministrų kabinetas antradienį aptars moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių skatinimo 2021–2023 metais planą, kurio vienas iš tikslų yra pasiekti, jog moterims ir vyrams mokamo darbo užmokesčio skirtumas neviršytų 14,1 procento. Planu bus siekiama užtikrinti integruotą, kryptingą ir veiksmingą politiką, skatinančią vyrų ir moterų lygių teisių ir galimybių įgyvendinimą.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Bet kuris Lietuvos darbuotojas, mokantis ligos draudimo įmokas, gali sirgti bent kiek ramiau, nes žino, kad už darbe nebūtas dienas gaus ligos išmoką. Tačiau kai kurių gyventojų patirtis rodo, kad ligos išmoką įmanoma gauti ir daug mažesnę nei esi susiskaičiavęs. Tuo metu ligos išmoką skaičiuojanti „Sodra“ sako, kad suma, kurią skaičiuoja gyventojai, dar nėra galutinė. Tokia istorija pasidalijo į naujienų portalą tv3.lt besikreipęs vilnietis.

Vis dažniau kalbama apie 4 dienų darbo savaitę. Tai reiškia, kad per savaitę dirbtume ne 40, o 32 valandas, tačiau atlyginimą gautume tą patį. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo vilniečių, ar juos domintų tokia darbo savaitė. Daugelis apie tokią idėją pasisakė teigiamai. Žmonės norėtų turėti daugiau laiko poilsiui, o ir tiki, kad darbus pavyktų atlikti laiku.  „Galima pasiplanuoti darbus ir juos nudirbti produktyviau, greičiau“, – sakė gatvėje sutikta vilnietė.

Verslo atstovai sako, kad pastaruoju metu sudėtinga rasti darbuotojų, nes šie mieliau renkasi gauti valstybės pašalpą. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia, kad yra spaudžiami darbdavių – jiems tenka didelis krūvis, nesuteikiamos atostogos, o atlyginimai taip pat nemotyvuoja. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, jog žmonės labiau linkę gauti valstybės paramą ir dirbti nelegaliai. Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst.

Prekybos tinklai vasaros metu vis dar ieško sezoninių darbuotojų. Didžiausias jų poreikis jaučiamas pajūryje, tad prekybos tinklų atstovai žada, kad darbuotojai ras laiko ne tik darbui, bet ir pramogoms prie jūros. Taip pat vilioja būsimus darbuotojus ir kitokiais darbo privalumais – nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ar transportu. Tiesa, prekybos tinklų parduotuvėse naujiems darbuotojams siūlomi atlyginimai nėra patys didžiausi.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, pernai sudarė 12,1 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis nei 2019 metais, pranešė Statistikos departamentas.  Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 33,8 proc., informacijos ir ryšių – 28,8 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 27,1 procento.

Atlaisvėjus karantinui, restoranų ir kavinių darbuotojai susiduria su darbuotojų trūkumu. Restoranų vadovai tikina, kad dalis žmonių per karantiną paprasčiausiai atprato dirbti. Kiti pakeitė profesiją ir į restoranus grįžti nebenori. Tuo metu darbuotojai pasakoja, kad restoranuose nenori dirbti, nes ten mažas atlyginimas. Portalui tv3.lt 18 metų moksleivė Gabija pasakojo, kad nori pati užsidirbti asmeninėms išlaidoms ir pramogoms, todėl ieško vasarai darbo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia pritarianti Lietuvos banko rekomendacijai kitąmet minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 62 eurais iki 703 eurų.  „MMA turi didėti ir turime ją kelti, mūsų siūlymas – laikytis Lietuvos banko rekomendacijos, kelti MMA iki 703 eurų ir tai siektų 62 eurus.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis šalyje praėjusiais metais, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo 10,2 proc. iki 1428,6 euro. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis išaugo 12,5 proc. iki 1541,3 euro, privačiame – 9,1 proc. iki 1379,1 euro, pranešė Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojų mokesčius) darbo užmokestis pernai padidėjo 11,1 proc. iki 913,1 euro, viešajame sektoriuje jis augo 13 proc. iki 977 eurų, privačiame – 10,1 proc.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Lietuvos bankas taip pat skaičiuoja, kad didėjant algoms Lietuvoje nuo naujų metų turi didėti ir minimali alga, tiesa, perpus mažiau, apie 30 eurų. Premjerė Šimonytė didinti minimalią algą taip pat sutinka, tik darbdaviai ragina neskubėti ir palaukti, kaip seksis kovoti su pandemija. Priešpensinio amžiaus Aldona mokykloje Šiauliuose jau trejus metus dirba valytoja. Alga minimali, dabar 468 eurai į rankas.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda oficialiai pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projektą. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų, mažiausių pajamų gavėjams pinigų į rankas po mokesčių liktų daugiau. Bet ar papildomi 10 eurų uždirbantiems mažiausiai ką nors pakeistų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Nerijumi Mačiuliu.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad minimali mėnesio alga (MMA), dabar siekianti 642 eurus, nuo kitų metų turėtų didėti, tačiau kiek, priklausys nuo prognozuojamo darbo užmokesčio.     „Tas kausimas daugiau mažiau depolitizuotas ir daugiau mažiau automatinis. Kažkoks didinimas bus, kokia suma – tikrai  negaliu pasakyti, nes tai priklausys nuo projekcijų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Italijos ligoninės saugos pareigūnas, vadinamas pravarde „pravaikštos karalius“, buvo apkaltintas atlyginimo ėmimu 15 metų, nors niekada nepasirodė darbe. Įtariama, kad visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojas Salvatore'as Scumace'as (66) valstybei kainavo 538 000 eurų (464 410 svarų), nes jis melagingai teigė, kad 15 metų dirbo priešgaisrinės saugos pareigūnu Katanzaro Pugliese-Ciaccio ligoninėje.

Seimas antradienį ėmėsi pataisų, kuriomis siūloma uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais. Jos turėtų būti mokamos tik į banko sąskaitą.  Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas susieti minimalų ir vidutinis uždarbius šalyje. Tačiau dalis Seimo narių baiminasi, kad, jei šie dydžiai priklausys vienas nuo kito, nekvalifikuotų darbuotojų uždarbis greitai pasivys kvalifikuotų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamas. Tai, anot kritikų, išbalansuos šalies atlyginimų sistemą.

Daliai gyventojų pragyvenimui neužtenka atlyginimo, tad jie ieško papildomų darbų. Vis tik specialistai pastebi, kad pandemijos metu žmonių, dirbančių papildomus darbus sumažėjo. Tai siejama ir su vidutinio darbo užmokesčio augimu, ir dėl pandemijos apribotomis galimybėmis susirasti papildomą darbą.

Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse išmokos gyventojams yra siejamos su kai kuriomis jiems priklausančiomis pareigomis. Pavyzdžiui, nustatytais skiepais nepaskiepijus vaikų, tėvams gali būti stabdomas pinigų už vaikus mokėjimas. Ar Lietuvoje atsisakantiems skiepų nuo koronaviruso galima sustabdyti pinigų mokėjimą? Šiuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse gyventojų skiepijimas nevyksta itin sklandžiai. Pavyzdžiui, Šalčininkų rajone kol kas yra paskiepyta tik 7 proc.

Lietuvoje profesionaliai kuria apie 7 tūkst. menininkų, didžioji jų dalis koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, parodė Lietuvos kultūros tarybos užsakytas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės įvertinimas. Penktadienį pristatytas apie metus vykdytas tyrimas yra pirmasis išsamus bandymas įvertinti menininkų padėtį, demografinius, socialinius, finansinius ir kitus duomenis. Didžiausia koncentracija – miestuose „Tyrėjų duomenimis, Lietuvoje kuria apie 7 tūkst. menininkų.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Lietuvoje pernai spalį 9,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. 607 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 112,1 tūkst., iš jų 86,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 7,3 tūkst., 2019-ųjų spalį (tuomet MMA buvo 555 eurai) jų dalis siekė 10,4 procento.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, nuo balandžio 1 dienos bus atskirai skelbiami vyrų ir moterų atlyginimai tų darbdavių, kurie turi bent 8 darbuotojus ir iš jų 4 ar daugiau darbuotojai yra moterys arba vyrai. Tikimasi, kad ši naujovė padės tiek visuomenei, tiek ir patiems darbdaviams įsivertinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Šiuo metu Lietuvos moterų užimtumas – beveik kaip Švedijoje, o atlyginimų skirtumas su vyrais – mažesnis nei ES vidurkis.

Vidutinis mėnesinis paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Vilniaus regione ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo 4,4 proc. iki 1674,7 euro, tuo metu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc. iki 1405,9 euro, pranešė Statistikos departamentas. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų ketvirtąjį ketvirtį buvo 268,8 euro – 5 eurais daugiau, nei 2020-ųjų liepos–rugsėjo mėnesiais.

Džiaugsmą susiradus darbą netrukus aptemdė nusivylimas. Šiukšlių surinkimo įmonėje įsidarbinęs Osvaldas skundėsi, kad negavo žadėto atlyginimo ir apmokėjimo už viršvalandžius. O kai pareikalavo uždirbtų pinigų, buvo pažemintas pareigose. Negana to, vyras skundėsi, kad dirbti teko su techniškai netvarkingomis mašinomis.

Stiuardesėmis norėjusioms įsidarbinti merginoms teko nusivilti du kartus. Pirmąjį kartą, kai po mėnesio mokymų su jomis buvo nutrauktos sutartys. O antrąjį – kai nutraukusi sutartis įmonė paskelbė, kad vėl ieško naujų darbuotojų. Merginos piktinasi įmonės nesąžiningu elgesiu, o ši tikina, kad pasirašytos mokymų sutartys dar negarantuoja darbo vietos. Vilnietė Ingrida (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi įmonės „Klasjet“ elgesiu.

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.

Nei pernai, nei šiemet didžiųjų prekybos tinklų veiklai koronaviruso pandemija netrukdo. Šiemet jie žada atidaryti dar daugiau parduotuvių ir priimti daugiau darbuotojų. Tačiau prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad pasikeitė pirkėjų įpročiai – jie nori apsipirkti greičiau ir saugiau. Todėl dar didesnis dėmesys bus skiriamas savitarnos kasų tobulinimui.

Į 2021-uosius įžengusiems lietuviams – geroji žinia. Prognozuojama, kad atlyginimai augs, kaip tai buvo kasmet paskutinįjį dešimtmetį, o darbo vietų norintiems dirbti tikrai atsiras. Bet ar tikrai jau galime džiūgauti? Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Priklausomai nuo įmonės veiklos srities gali būti, kad atlyginimų augimas tikėtinas nuo 5 iki 10 procentų“, – laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Kitais metais politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis bus 177 eurai – vienu euru didesnis nei šiemet. Už tai antradienį balsavo 116 Seimo narių, du buvo prieš ir septyni susilaikė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, bazinio dydžio padidinimas vienu euru papildomai biudžetui kainuos apie 21 mln. eurų per metus. Dėl to išmokos ir atlyginimai apie 200 tūkst. darbuotojų kitąmet didės nuo 4 iki 32 eurų.

Utenos ligoninės direktoriui paprašius gauti 90 proc. didesnį atlyginimą, kilo sąmyšis. Savivaldybės opozicija puolė aiškinti, kad direktorius su sergančiais COVID-19 nedirba, tad priedas direktoriui skirtas nebuvo. Pats direktorius ir Utenos meras tokio sprendimo nesupranta ir vadina tai pasityčiojimu. Utenoje prieš keletą dienų nuaidėjo skandalas. Utenos ligoninės direktorius paprašė gauti 90 proc. priedą prie algos kaip rizikoje pandemijos metu dirbantis medicinos darbuotojas.

Vyriausybė sutinka euru didinti valstybės tarnautojų bazinę algą, kelti minimalius koeficientus. Ministrų kabinetas trečiadienį dar kartą patvirtino buvusių valdančiųjų teiktas pataisas dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų algų, kartu pasiūlyti ir kai kurie pakeitimai dėl sveikatos, socialinės apsaugos specialistų. Pataisos buvo grąžintos kartu su biudžeto projektu.

Lietuvoje veikiantys bankai darbuotojams moka algas, kurių vidurkis viršijo 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. O vienas jų išmokėjo ir kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų vidurkį siekiančius atlyginimus. Daugelyje šalies bankų šiemet dirbo mažiau darbuotojų, tačiau yra ir išimčių. Bene didžiausiomis išmokėtomis algomis pasižymi bankas „Luminor“, susikūręs tada, kai 2017 m. rudenį susijungė DNB ir Nordea bankai.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1603,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 3 procentais. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1339,3 euro ir per ketvirtį išaugo 5,2 procento. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 19 eurų ir sudarė 264 eurus, pranešė Statistikos departamentas.

Šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus. Darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 proc. – iki 928 eurų. Tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją.

Nepaisant sunkumų, su kuriais dėl koronaviruso ir karantino susiduria daugelis įmonių, šiemet darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daug sparčiau, nei buvo prognozuota krizei dar net neprasidėjus. Kas lėmė tokį algų augimą? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kelias to priežastis.  „Vidutinis neto (tai yra neatskaičius mokesčių, – red. past.) darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus.

Šiandien mūsų šalies darbo rinkoje – tikri paradoksai. Vyrauja ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Užimtumo tarnyba skelbia tendencingai augantį ir net 14,9 proc. pasiekusį nedarbo lygį, tačiau naujų darbuotojų negali rasti rekordinis kiekis statybų sektoriaus darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad darbdaviai jaučia nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių ir kvalifikuotos – trūkumą.

Vyriausybė 20 eurų padidino kitų metų minimalią algą, o darbdaviai jau ieško būdų, kaip ją sumažinti. Vyriausybė neįsiklausė į jų raginimus palaukti, kaip ekonomiką paveiks antroji koronaviruso banga, tad dabar ragina minimalios algos nedidinti bent patirties neturintiems jaunuoliams. Tačiau profsąjungos, studentų organizacijos bei socialinių reikalų ministerija perspėja, jog tai diskriminacinis siūlymas. Baigęs mokyklą Orestas nusprendė palikti Šiaulius ir studijuoti Vakarų Europoje.

Kai kuriems verslo atstovams siūlant pagal amžių diferencijuoti minimalią mėnesio algą (MMA), jaunimui mokant mažiau nei vyresnio amžiaus žmonėms, šalies prezidentas sako, kad minimali alga negali dirbtinai mažinti atlyginimo jaunimui.

Verslo atstovai Trišalėje taryboje ketina minimalią algą (MMA) siūlyti skirstyti pagal amžių, taip padedant jaunimui įsilieti į darbo rinką. Tačiau profsąjungos prieštarauja tokiam pasiūlymui ir teigia, kad tai – diskriminacija pagal amžių, rašo 15min.lt. Klausimą į antradienį turinčio vykti Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, kuris sako, kad tai padėtų į darbo rinką įsilieti patirties neturinčiam jaunimui.

Praėjusį mėnesį net keturiolikoje Lietuvos įmonių vidutinis darbo užmokestis viršijo 10 tūkst. eurų. Didžiausių atlyginimų vidurkių dešimtuke rikiuojasi tiek lietuviškos, tiek užsienio įmonės, veikiančios informacinių technologijų, žemės ūkio, farmacijos, transporto srityse. „Sodros“ duomenimis, rugsėjo mėnesį didžiausias darbo užmokesčio vidurkis fiksuotas valdymo sistemas diegiančioje bendrovėje „Idea Optima“. Čia buvo galima uždirbti vidutiniškai beveik 32 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Karališkosios šeimos gyvenimas, nors ir plačiai aprašomas žiniasklaidoje, vis tiek išlieka paslaptingas, tačiau kasmet keliems išrinktiesiems pasitaiko galimybė su juo susidurti iš kur kas arčiau. Neseniai paskelbta, jog karalienė ieško tvarkytojos. Tvarkytoja ieškoma Windsor piliai, kurioje šiuo metu gyvena ir pati karalienė. Tiesa, pilį reikės ne tik tvarkyti – pasamdytas žmogus galės čia apsistoti.

Vilniuje darbo ieškantis studentas tikisi uždirbti 1000 eurų į rankas. Toks jo skelbimas sukėlė tikrą diskusijų audrą. Anot ekonomisto, dažnai jaunų žmonių norai prasilenkia su galimybėmis. Tačiau įdarbinimo specialistai tikino, kad tokia alga reali. Tiesa, ją užsidirbti gali tik tam tikrų profesijų specialistai.

Kiek reikia lietuviui, kad jis galėtų oriai gyventi? Ekonomistai tvirtina, kad vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų į rankas ir jo pragyvenimui pakanka. Tačiau profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad šį atlyginimą gauna maža dalis tautiečių. Kiti dalis žmonių gaunančių minimumą negali patenkinti net būtiniausių poreikių.

Darbo skelbimas, kuriame mūrininkams Lietuvoje siūlomas palyginti didelis atlyginimas Facebooke sukėlė tikrą diskusijų audrą. Skelbimo autorius tikino, kad seka užsienio pavyzdžiu. Tačiau pasak Statybininkų asociacijos, toks užmokestis neatitinka Lietuvos darbo rinkoje siūlomų algų. Socialiniame tinkle publikuotame darbo skelbime buvo teigiama, kad ieškomi mūrininkai darbui Lietuvoje. Buvo nurodytas ir atlygis – 3 tūkst. eurų į rankas.

Vos devynios įmonės Lietuvoje rugpjūtį darbuotojams išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tačiau viena iš jų gerokai išsiskyrė, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Didžiausių algų dešimtuke kaip visada daugiausia figūruoja užsienio įmonių atstovybės Lietuvoje. Daugiausia tai yra technologijų, farmacijos ir energetikos srityje veikiančios bendrovės.

Nepaisant koronaviruso ir karantino, ekonomistų įspėjimų apie galimą krizę, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis mėnesinis bruto (t.y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 556,9 euro ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.