atlyginimas

Nuo kitų metų pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti didinamas 3 eurais arba 1,73 proc. Dėl to politikų, teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų algos didės nuo 12 iki beveik 97 eurų per mėnesį. Tai numatantį įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikimasi, kad jį Seimas priims dar šią sesiją.

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Mažiausias algas šalyje gaunantiems tautiečiams – dovanėlė iš Vyriausybės. Trišalei tarybai susibarus ir nieko nenutarus, Vyriausybe nusprendė, kad minimalus užmokestis nuo kitų metų didės daugiau nei pusšimčiu ir sieks apie 447 eurus „į rankas", neatskaičius mokesčius ji sieks 607 eurus. Darbdaviai tokį valdžios žingsnį vadina ne tik smulkaus verslo, bet ir regionų naikinimu.

Liepos 1-ąją Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) nugriaudėjo istoriškai pati brangiausia laisvųjų agentų rinkos naktis. Per kelias valandas visos 20 komandų bendrai išleido 2.91 mlrd. JAV dolerių, o dalis šių pinigų atiteks ir Jonui Valančiūnui. Centras iš Lietuvos dar birželio pradžioje nusprendė nesusigundyti garantuotu 17.6 mln. dolerių atlyginimu kitiems metams, trumpam nutraukti santykius su Memfio „Grizzlies“ organizacija ir pasinerti į laisvųjų agentų rinką.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti 9,4 proc. – nuo 555 iki 607 eurų (iki mokesčių). Minimalus valandos atlygis didėtų 9,7 proc. – nuo 3,39 iki 3,72 euro. Skaičiuojama, kad tam iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų per metus. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba gegužės pabaigoje nesusitarė, kiek nuo 2020 metų turėtų didėti MMA.

Jau netrukus visuose darbo skelbimuose bus privaloma nurodyti, koks darbo užmokestis siūlomas ieškomam darbuotojui. Tai numatančiai nuostatai po svarstymo trečiadienį pritarė Seimas. Seimo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Tomas Tomilinas posėdyje kalbėjo, kad siūloma priemonė būtų tarsi meškerė, padėsianti žmogui pagauti laimikį – didesnį atlyginimą.

„Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie gerėjančias darbo sąlygas ir didėjančius atlyginimus Lietuvos pašto darbuotojams. Tačiau į redakciją paskambinusi Ukmergėje dirbanti laiškininkė pasakojo, kad atlygimas jai nedidėja, o darbo daugėja. Pasakojo, kad iš darbo išeinanti, nes gerokai padidėjo darbo krūvis, o alga – ne. Moteris sakė pašte išdirbusi 20 metų ir išeinanti su skaudančia širdimi.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

Didinti minimalią algą (MMA) leidžia šalies ūkio augimas, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Tai yra įvertinta su perspektyvomis, susijusiomis su mūsų šalies ūkio ir ekonomikos augimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras, paprašytas pakomentuoti planus MMA padidinti iki 607 eurų (iki mokesčių). „Atitinka tą formulę, kuri nustatyta, kuri buvo oficialiai sutarta. Ji įstatymuose įtvirtinta (...). Visokios pozicijos yra.

Palangoje prasidėjo darbo rankų medžioklė: itin paklausūs – virėjai. Jų ieško ir nedideli barai, kavinės, ir modernias virtuves turintys restoranai. Trūksta sezonui kambarinių, valytojų, masažuotojų, padavėjų. Tiesa, vis dažniau vasarą kurorte poilsiautojų patalus kedens ar indus plaus ukrainiečiai – rasti tiek lietuvių, kokia yra paklausa, nebepavyksta ir kurorte.

Ir verslininkai, ir valdininkai susiėmę už galvų – skaičiuojama, kad darbingų žmonių skaičius per artimiausius penkerius metus sumažės 200 tūkstančių. Užimtumo tarnyba dėl trūkstamos darbo jėgos siūlo dažniau atsigręžti į neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Pramonininkai siūlo plačiau atverti vartus emigrantams iš trečiųjų šalių. Prie Vilniaus įsikūrusiame tualetinio popieriaus ceche pagaminama apie 82 tonos tualetinio popieriaus per dieną.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 25 įmonės, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. Eur, o didžiausias mokėtas vidurkis viršijo 37 tūkst. Eur. Kokiose įmonėse uždirbamos tokios sumos? „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „TekhnoNIKOL-Stroitelnye Sistemy“. Gargžduose registruotos įmonės 7 darbuotojai vidutiniškai uždirbo 37 250 Eur neatskaičius mokesčių.

Socialiniuose tinkluose ir nespecializuotuose karjeros puslapiuose sparčiai plinta skelbimai, kviečiantys tapti pavežėjais. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek galima užsidirbti iš šios veiklos ir vairuotojų užmokestį palygino su kitų specialistų gaunamais atlyginimais. Vienoje facebook esančioje darbo skelbimų paskyroje, kurioje susibūrė daugiau kaip 11 tūkst. aktyvių vartotojų, gausu įmonių, siūlančių prisijungti prie pavežėjų komandos.

Vidutinis valandos darbo užmokestis Lietuvoje 2018 metais buvo vienas žemiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Pernai valandinis darbo užmokestis versle – įmonėse, turinčiose bent 10 darbuotojų, išskyrus žemės ūkio ir viešojo administravimo sektorius, siekė 9 eurus ir buvo 10,4 proc. didesnis nei 2017-aisiais (8,1 euro), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Naujausios Lietuvos banko prognozės rodo, kad, paveiktas pasaulio ekonomikos tendencijų, Lietuvos ekonomikos augimas irgi turėtų šiek tiek sulėtėti: pernai siekęs 3,4 proc., šiemet sudarys 2,7 proc. Nepaisant to, gyventojams nėra dėl ko nusiminti: jų perkamoji galia ir toliau stiprės, nes atlyginimų augimas šiemet vis dar sparčiai lenks kainų didėjimą, rašoma pranešime spaudai. „Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą.

Vyrai vidutiniškai uždirba 9 proc. daugiau nei toje pačioje pozicijoje dirbančios moterys. O tokį skirtumą nemaža dalimi lemia ir sąmoningi pačių moterų pasirinkimai.  Tarptautinio darbo užmokesčio portalo „Paylab“ duomenimis, dažniausiai vyrai uždirba daugiau, nes vaikų susilaukusios moterys linkusios vėlesniam laikui atidėti savo profesinės veiklos siekius.

Pernai sparčiai didėjusios gyventojų darbo pajamos užtikrino dosnesnes socialinio draudimo išmokas ne tik pensininkams, bet ir dirbantiems žmonėms, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. Metinis pajamų augimas paskutinįjį 2018 m. ketvirtį sumažino pagreitį, tačiau tempas vis tiek išliko aukštas. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 934 eurus. Tai yra 101 euru, arba 12 proc.

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) pastaruoju metu buksuojančios Alytaus „Dzūkijos“ vadovai nusprendė imtis griežtų priemonių. Portalo tv3.lt žiniomis dėl prastų komandos rezultatų žaidėjams „apkarpyti“ atlyginimai 15 procentų. Tiesa, klubo vadovybė savo krepšininkams paliko progą pasitaisyti. Jeigu „Dzūkijai“ pavyks sugrįžti i šeštąją LKL turnyro lentelės vietą, tada ekipos žaidėjams vėl bus mokami kontrakte sutarti atlyginimai.

Nuo Naujųjų metų sujungti darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai – Valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo šiol moka darbuotojas. Todėl darbuotojo „ant popieriaus“ gaunamas atlyginimas auga 1,289 karto. Vis dėlto darbdavys laisvas nuspręsti, kaip ir ar informuoti darbuotojus apie jų pasikeitusius atlyginimus. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo tai įteisinančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos.

Mantas Kalnietis šiame sezone, krepšinio ekspertų nuomone, išgyvena „aukso amžių”. Aukščiausioje Prancūzijos krepšinio lygoje rungtyniaujantis įžaidėjas renka įspūdingus statistinius rodiklius, o pirmadienį, paviešinus šios lygos krepšininkų atlyginimus, paaiškėjo, kad lietuvis yra ir brangiausiai apkomamas. Prancūzijoje žaidžiančių krepšininkų algas suskaičiavo „Basket Europe“ žurnalas.

Estijoje kultūros darbuotojų minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) 2019 metais padidės iki 1300 eurų. Tai numato kultūros ministro Indreko Saaro ir Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos vadovo Ago Tuulingo pasirašytas susitarime dėl kultūros darbuotojų darbo užmokesčio 2019 metais. Susitarimas palies kultūros darbuotojus, kuriems atlyginimai mokami iš Kultūros ministerijos biudžeto, iš viso apie 4 tūkst. aukštąjį išsilavinimo turinčių žmonių. Šiemet kultūros darbuotojų MMA yra 1150 eurų.

Gajus įsitikinimas, kad lietuviai į darbą eina net sirgdami, gali turėti svarbų pagrindą – gaunant išmokas už ligą, minimalų atlygį gaunantis darbuotojas rizikuoja nesukaupti būtino stažo pensijai. Sergantiems ir į darbą negalintiems į darbą eiti darbuotojams valstybė kompensuoja 80 proc. uždirbamos algos. Vis dėlto, jei serga minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantis darbuotojas, nukenčia jo darbo stažas.

Norint didesnių viešojo sektoriaus darbuotojų algų, reikia ir savivaldybių indėlio, sako laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis. Pasak jo, darbo grupė artėja prie susitarimo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. Be to, politinių partijų atstovai, ministrai ir profsąjungų sektoriaus atstovai sutarė, kad tam galėtų būti papildomas lėšų skyrimas iš biudžeto, tačiau reikia ieškoti ir vidinių resursų, ir savivaldybių indėlio.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų, rodo oficialioji statistika. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis „popieriuje“ trečiąjį šių metų Lietuvoje buvo 7 proc. mažesnis nei Latvijoje ir net 27,5 proc. menkesnis nei Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas liepą-rugsėjį Lietuvoje buvo 936 eurai, Latvijoje – 1006 eurai, Estijoje – 1291 euras.

Perskaičiusi straipsnį „Algų statistika: kiek po reformos uždirba Tauragės mokytojai?“ („Tauragės kurjeris“, 2018 m. Nr. 83) vienos Tauragės miesto mokyklos mokytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pageidavo viešai išsakyti savo nuomonę apie etatinę mokytojų atlyginimų skaičiavimo tvarką ir kaip, ją įvedus, jaučiasi mokytojai. Pedagogės teigimu, 800 eurų atlyginimas „į rankas“ mokytojui metodininkui su ilgamečiu stažu esąs pasityčiojimas.

„Football Leaks” toliau tęsia savo surinktų duomenų viešinimą. Šįkart po padidinamuoju stiklu atsidūrė 19-metis Prancūzijos futbolo pasididžiavimas – Kylianas Mbappe – kuris Paryžiaus „Saint-Germain” klubui pateikė ir sunkiai įgyvendinamų sąlygų sąrašą. Futbolininko persikėlimas iš „Monaco” į „PSG”  kaip reikiant suderbino futbolo rinką. Jis tapo pasaulinio lygio sensacija, kai būdamas 18 metų sulaukė 180 mln. eurų vertės kontrakto.

Kas penktas Lietuvos gyventojas sutiktų gauti mažesnę alga, jeigu tik darbas būtų įdomesnis. Tokius duomenis atskleidė vieno iš darbuotojų paieškos portalų atlikta apklausa. Ekonomisto Žygimanto Maurico šie skaičiai pernelyg nestebina: esą peržengus tam tikrą ribą, alga darbo pasirinkimui lemiamos reikšmės neturi, Tiesa, apie tokį atlygį daugelis šalies gyventojų kol kas tegali pasvajoti. Kaip teigiama išplatintame darbuotojų paieškos portalo CVMarket.

Dosniausi savo darbuotojams rugsėjo mėnesį buvo brokeriai, ūkininkai ir IT specialistai, rodo ketvirtadienį paskelbti „Sodros“ duomenys. Didžiausias vidutinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį siekė net 19 212 Eur, kuris užfiksuotas pas brokerių paslaugas teikiančią „Robomarkets Baltics“. Į antrą vietą didžiausius atlyginimus mokėjusių šalies įmonių dešimtuke, su 14 874 Eur vidutine alga, išsiveržė žemės ūkio produkcija prekiaujantis „Linas Agro“. Trečioje vi...

Vyriausybė antradienį pritarė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 36 tūkst.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po etatinio pedagogų apmokėjimo įsigaliojimo, šis modelis kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o mokytojai vienas po kito ima viešinti savo pirmuosius algalapius. Nedaug pakilę ar net sumažėję atlyginimai pykdo ne tik pedagogus ir jų profsąjungas, bet ir parlamentarus, ėmusius grasinti interpeliacija švietimo ir mokslo ministrei.

Iš nevalstybinių Lietuvos mokyklų didžiausią ikimokestinį pelną 2017 metais uždirbo Karalienės Mortos mokykla, šiemet ji planuoja pajamas kilsiant 25 proc., o gerus finansinius rodiklius aiškina kasmet didėjančiu vaikų skaičiumi, rašo „Verslo žinios“. Ketvirtoje vietoje pagal pajamas (2,6 mln. eurų) tarp nevalstybinių mokyklų esanti Karalienės Mortos mokykla pernai uždirbo 0,78 mln.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Liepos pradžioje reformuota vaiko teisių apsaugos sistema stebina ne tik gausiai nuo šeimų atskiriamais vaikais, bet ir dar neregėtais atlyginimais savo naujiems darbuotojams. Štai liepą vieno darbuotojo mėnesinė alga nesiekė nė 10 eurų, o rugpjūtį jis dar ir liko skolingas savo darbdaviui. Į portalą tv3.lt kreipėsi vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojas, kurį pribloškė jo gautas algalapis.

Vyriausybei ketinant nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 30 eurų – iki 430 eurų (realiai ji sieks 555 eurus), ekonomikos ekspertai sutinka, kad tai padidins mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, tačiau tuo pačiu brangs prekės ir paslaugos. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė pateikti prognozes, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytas MMA didinimas pakeis šalies ekonominę situaciją.

Trišalei tarybai nepriėmus kompromisinio sprendimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, ji nuo kitų metų turėtų didėti 30 eurų – iki 430 eurų, tačiau dėl mokesčių reformos realiai ši suma bus 555 eurai. Tai nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Ministerija tikisi, kad dėl to padidės mažiausias pajamas gaunančių žmonių perkamoji galia, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad augs infliacija, blogės kai kurių įmonių finansinė padėtis.

Atlyginimų augimą pastaraisiais mėnesiais iš viso pajautė 27,1 proc., iš jų didžiajai daliai (23,4 proc.) atlyginimas padidėjo iki 10 procentų. Atlyginimo padidėjimo per paskutinius mėnesius dažniau sulaukė 25-45 metų, aukštesnio, išsimokslinimo respondentai, didesnių pajamų atstovai, rodo portalo delfi.lt užsakyta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis apklaustųjų – 39,2 proc. – nurodė, kad jų pajamos nepasikeitė. Dar 30,4 proc.

Kitą savaitę Trišalė taryba dar kartą – tikėtina, jau paskutinį kartą – spręs, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA). Profsąjungų atstovai žada ir toliau laikysis pozicijos, kad ji turi siekti 450 eurų, tuo metu darbdavių bei Vyriausybės atstovai galutinių pozicijų neatskleidžia.

Nuo rugsėjo 1-osios pedagogams įvedus etatinį darbo apmokėjimo modelį, kilo mokytojų pasipiktinimo banga. Vieni tikina, kad gaus mažesnius atlyginimus, kiti savo atlyginimų apskritai nebežino, o treti jaudinasi dėl pasikeitusių darbo sąlygų. Tačiau Jurgita Petrauskienė ramina, kad mokytojų algos esą tikrai nemažės, o jų baimės yra nepagrįstos.

Nors mokslo metai jau prasidėjo ir mokytojai puolė į darbus, jie vis dar nėra tikri, ką išvys algalapyje mėnesio pabaigoje. Vieni skaičiuoja, kad atlyginimas bus beveik toks pat, kiti – kad mažesnis. Mokytojai neslepia nusivylimo: tenka pasirašinėti sutikimus dirbti ant kurių nenurodytos algos ir laukti spalio mėnesio.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Iš naujausių duomenų matyti, kad didžiausių atlyginimų lyderis nesikeičia, tai – Vilnius. Straipsnio apačioje rasite lentelę, kurioje nurodoma, kokios algos mokamos Lietuvos savivaldybėse. Statistikos departamentas nurodo, kad algos, neatskaičius mokesčių, 2018 m. antrąjį ketvirtį sparčiau augo Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

Baltarusijos statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, 65,8 proc. šalies gyventojų pajamos neviršija 500 rublių (206 eurų) per mėnesį. Dešimtadalio gyventojų mėnesio pajamos neviršija 250 rublių (103 eurų), o tokios pat dalies - didesnės nei 800 rublių (330 eurų). Sostinėje Minske beveik ketvirtadalio gyventojų pajamos viršija 800 rublių, tuo tarpu tokias pajamas turi vos 6,3 proc. Vitebsko ir Mogiliavo sričių gyventojų. Kukliausios - Bresto srities gyventojų pajamos.

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis. Kad visuomenei būtų paprasta ir aišku suprasti, kas keičiasi, Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybine mokesčių inspekcija pristato pajamų skaičiuoklę – tikslų ir išsamų įrankį ateinantiems trejiems metams. „Reforma priimta, o dabar mūsų pagrindinis tikslas – paaiškinti artėjančius pokyčius ir atsakyti į žmonių klausimus.

Trišalei tarybai antradienį vėl nepavyko susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Darbdaviai toliau linkę pritarti Vyriausybės siūlymui MMA didinti iki 420 eurų, tuo metu profesinių sąjungų atstovai ją siekia didinti iki 450 eurų.

Su etatiniu apmokėjimo modeliu atlyginimai mokytojams kils apie 20 procentų, o nauja tvarka padės į mokyklas pritraukti jaunų mokytojų, tvirtina švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Vidutiniškai atlyginimas turėtų augti 20 procentų, bet tai bus labai individualu, nes mokytojų krūviai labai skirtingi, mokytojų kvalifikacijos, kurio įtakoja atlyginimo dydį, irgi skirtingos“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė J. Petrauskienė.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog mokesčių reformos naudą šalies gyventojai pajus kitų metų pradžioje. „Kalbant apie dabartinę mokesčių reformą, tai rezultatą pajusime 2019 metų sausio mėnesį, kai gausime atlyginimus“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras. Anot jo, mokesčių reforma labiausiai pasijus per didėsiančius atlyginimus. „Tie atlyginimai bus didesni.

Mokesčių reforma numato, kad jau kitais metais darbuotojas algalapyje išvys visą savo darbo vietos kainą. Tai reiškia, kad darbdaviai turės atsakingai perskaičiuoti atlyginimus, kad darbuotojui „į rankas“ nenubyrėtų mažiau nei dabar. Seimas pritarė sankcijoms, kurios bus taikomos tiems darbdaviams, kurie vis dėlto tyčia sumanys sumažinti algą. Darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimas reiškia mokestinės naštos darbuotojui perkėlimą.

Daugiausiai uždirbančio „Toyota Motor“ vadovo Didier Leroy – Japonijos automobilių gamintojos konkurencingumo direktoriaus – darbo užmokestis pernai padidėjo 50 proc. iki 1 mlrd. jenų (9,4 mln. JAV dolerių), rašo agentūra „Dow Jones“, cituojanti įmonės dokumentus. Tai maždaug triskart viršija įmonės prezidento Akio Toyoda atlyginimą (3,5 mln.