atlyginimas

Pusė valstybės tarnautojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, rodo ketvirtadienį paskelbta Vidaus reikalų ministerijos atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, savo atlyginimu labai nepatenkinti arba greičiau nepatenkinti yra 51 proc. tarnautojų. Darbu užmokesčiu buvo labai patenkinti arba greičiau patenkinti 25 proc. žmonių, dar 24 proc. neturėjo nuomonės. 64 proc. valstybės tarnautojų taip pat nurodė, kad darbo užmokestis juos labiausiai motyvuoja.

Tik iš trečio karto pirmąją stadiją Seime praėjęs pedagogų etatinio apmokėjimo modelis vis dar kelia aibę baimių pedagogams. Nors reformos autoriai ramina, kad visos pedagogų baimės nepagrįstos, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžia – ši reforma stumiama buldozeriu, neįsiklausant į pedagogus. Seime pirmadienį surengti pedagogų bendruomenės klausymai dėl planuojamo įgyvendinti etatinio apmokėjimo įvedimo.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 9,5 proc., Latvijoje - 8,6 proc., Estijoje - 7,7 procento. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje šiemet sausį-kovą buvo beveik 7 proc.

 Vyriausybė trečiadienį pasiūlė nuo kitų metų maždaug 16 proc. padidinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus. Pagal siūlomas pataisas, maždaug tiek augtų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatinės ir viršutinės ribos, vadinamos „šakutėmis“. „Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų kėlimas – nuosekli šios Vyriausybės pastanga.

Netrukus turėtų paaiškėtų, kiek nuo kitų metų pradžios didės minimumas. Tačiau siūlymas, kaip reikėtų jį didinti, kritikos sulaukia ne tik iš darbdavių. Darbuotojų nuomone, nesąžininga minimalią algą skaičiuoti pagal vidutinį darbo užmokestį. Taip esą nukentėtų mažesnių miestų gyventojai. Siekiama, jog už tokį patį darbą būtų mokamas vienodas atlyginimas. Šią savaitę trišalė taryba, subūrusi vyriausybę, dalį darbdavių bei profesinių sąjungų atstovų, svarstys minimalios algos didinimą.

Nuo šio mėnesio pradžios visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – privaloma įsirengti dūmų detektorius. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala bus atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę. „Dūmų detektorius Lietuvos gyventojai savame būste turėtų įsirengti ne dėl ugniagesių ar mūsų raginimų, o dėl savęs.

Gyventojų pajamos ir toliau auga, tačiau ne visiems vienodu tempu. Ypač atlyginimų augimą turėjo pajusti mažesnes pajamas gaunantieji. Tiesa, šį kartą „Sodra“ įvardijo ir nuo kurio amžiaus dažniausiai pasiekiamas vidutinis atlyginimas.  Vidutinės Lietuvos gyventojų pajamos šių metų pirmą ketvirtį augo 13 proc. palyginus su praeitų metų ketvirčiu. Padidėjo bruto atlyginimas – nuo 764 Eur iki 864 Eur. Atskaičius mokesčius pasidarytų 80 eurų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo nuo kitų metų maždaug 16 procentų didinti mokslininkų atlyginimus. ŠMM registravo pataisas, kurios maždaug tiek padidintų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatines ir viršutines ribas, vadinamąsias „šakutes“. Ministerijos skaičiavimais, vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų 158–284 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–11...

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose numatant pradėti etatinio darbo apmokėjimo įvedimą, Vyriausybė teikia Seimui naują tvarką įteisinančius projektus. Pagal pataisas, etatinis darbo apmokėjimas bus įvedamas per du etapus – nuo 2018 metų rugsėjo ir nuo 2019 metų rugsėjo, mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

 Vilnius vienintelis Lietuvoje imasi skatinti medikus pasilikti dirbti namuose ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių slaugytojų atlyginimams didinti. Sostinės Taryba šiandien priėmė sprendimą pagerinti sąlygas vilniečių sveikata besirūpinantiems medikams ir pakelti jų atlyginimus iki 20 proc. nuo gegužės 1 d. Iš viso tam per metus planuojama skirti iki 4 mln. eurų.

Būti geru vadovu šiandien visai nereiškia – padidinti atlyginimą. 21 amžiaus iššūkis vadovams – ne tik suvaldyti įmonės procesus, bet ir motyvuoti darbuotojus bei atskleisti jų stiprybes. O pagrindinis motyvacijos šaltinis –tikrai ne pinigai. Tad ką galime padaryti, kad mūsų darbuotojai jaustųsi motyvuoti, įvertinti ir būtų lojalūs? Pasitikėjimas – daug svarbiau nei pinigai? „CV Market“ duomenimis, mintys keisti darbą net 32 proc.

Lietuvoje biudžetiniuose teatruose dirbantys aktorių atlyginimai kur kas mažesni negu kaimyninėse šalyse. Scenos meno atstovai sako, jog išgyventi dirbant vien tik teatre įmanoma, tačiau dažnas priverstas dirbti kitus darbus, kad galėtų sau leisti vaidinti teatre. Neseniai įsteigta Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“. Ji vienija tiek pagal individualios veiklos pažymas, tiek ir pagal įprastas darbo sutartis dirbančius aktorius.

Darbdaviai turi gerų žinių. Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad net pusė šalies įmonių šiemet darbuotojams ketina didinti algas. Dar pernai tokių buvo tik trečdalis. Maža to, darbdaviai jau supranta, kad to neužteks, todėl atlyginimus jie pasiryžę didinti bent kelerius metus iš eilės. Tiesa, augimas žadamas keliais procentais mažesnis nei pernai. Vis daugiau Lietuvos darbdavių supranta, kad nuo algų didinimo savo darbuotojams neišsisuks.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad galimus kandidatus į teisingumo ministro pareigas atgraso ir nenoras veltis į politiką, ir per mažas atlyginimas. Pasak jo, pretendentas vadovauti ministerijai turėtų būti iš teisininkų bendruomenės, tačiau jis turėtų turėti galimybių uždirbti daugiau. Premjeras taip pat tvirtino, kad dalis žmonių į šias pareigas nenori eiti dėl politinių intrigų ar viešumo.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo nuo kitų metų atlyginimus mokėti dažniau – keturis kartus per mėnesį, tai yra kas savaitę. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai konservatorė Monika Navickienė ir „valstietis“ Tomas Tomilinas tokį siūlymą kritikuoja. Pastarasis mano, jog didelius darbdavius galima tik paraginti tai daryti, jei to nori darbuotojai.

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo įstatymo pataisas, numatančias, kad darbuotojai atlyginimą galėtų gauti ne du ar tris, bet ir keturis kartus per mėnesį. Savo idėją „tvarkiečiai“ argumentuoja teigdami, kad tai padės skurstantiems. Partijos „Tvarka ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis inicijavo įstatymo pataisas, kuriose siūlo, jei tik darbdavys pritaria, leisti darbuotojui gauti atlyginimą dalimis daugiau nei du kartus per mėnesį.

Vėluojančių vaiko pinigų nesulaukiantiems tėvams savivaldybės turi mokėti delspinigius. Tai pareiškė Seimo narys „valstietis“ Tomas Tomilinas. Labiausiai pinigus pervesti vėluoja Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau apie jokius delspini-gius sostinės valdžia nenori nė girdėti. Esą kalta ministerija, neatnaujinanti kom-piuterinių sistemų, o savivaldybės darbuotojai ir taip pluša viršvalandžius. O pi-nigų daliai vilniečių vis dar teks palaukti. Galutinis terminas numatytas jau tik po Velykų.

Naujas Valstybės tarnybos įstatymas leistų geriems tarnautojams beveik dvigubai didinti darbo užmokestį, nes dabartiniai atlyginimai nemotyvuoja geriausių darbuotojų rinktis valstybės tarnybą, teigia vidaus reikalų ministras. „Jeigu mes šiandien turime pliką darbo užmokestį nuo 583 eurų iki 636 eurų su priedais, (dabar galima didinti – BNS) iki 800–900 eurų.

Pristatydamas Seimo pavasario sesijos darbus premjeras Saulius Skvernelis akcentavo būtinybę priimti valstybės tarnybos reformą ir žadėjo, kad bus didinami atlyginimai mokytojams, medikams, išmokos už vaikus. „Ši pavasario sesija nebus lengva, tam turime būti pasirengę. Laukia sprendimai, kurie palies ilgus metus nespręstas problemas ir dideles interesų grupes“, – šeštadienį parlamente kalbėjo Vyriausybės vadovas.

 Iš pareigų atleistas buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Gedeminas Aleksonis teismo prašo įpareigoti ministeriją grąžinti jį į pareigas ir priteisti jam 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. G. Aleksonis prašo panaikinti pernai gruodžio 7 dieną priimtą sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų. G. Aleksonis buvo pripažintas padaręs šiurkštų tęstinį tarnybinį nusižengimą.

Per ketverius metus karių atlyginimai turėtų didėti 30 proc., teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai. Taip pat parengti nauji socialinių garantijų pasiūlymai. Tikimasi, kad jie motyvuos karius likti tarnyboje. Trečiadienį visi siūlymai, kaip gerinti karių socialines garantijas ir motyvaciją rinktis tarnybą kariuomenėje, pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. „Buvo priimtas sprendimas didinti karių tarnybinius atlyginimus vidutiniškai iki 30 proc.

Mokytojų noras užsitikrinti stabilų atlyginimą artėja prie finišo tiesiosios. Profsąjungų atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie derybų stalo gludina mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Tačiau profsąjungos turi savų nuogąstavimų. Mokytojai bijo, kad įgyvendinus ministerijos siūlomą modelį darbo neteks tūkstančiai.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Švietimo bendruomenei išsireikalavus pažadų kelti atlyginimus, nuo jų neatsiliko ir medikai – pažadą taip pat gavo. Dar praėjusių metų spalį buvo susitarta, kad etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų. O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.

Seimo nariams parūpo merų ir vicemerų algos. Neva tvarka, kai savivaldybių vadovai uždarbį gauna pagal tai, kiek jų mieste ar rajone gyvena žmonių, neverčia merų stengtis dirbti geriau. Seimo nariai Konstitucinio Teismo prašo net išaiškinti, kaip kitaip būtų galima skaičiuoti merų ir jų pavaduotojų algas. Savivaldybių asociacija sako, kad pakeitus merų algų apskaičiavimo tvarką, keisti reiktų ir pačių Seimo narių algų nustatymą.

Algos didėja, ekonomika auga, tačiau lietuviai ir toliau masiškai bėga iš šalies. Pernai iš tėvynės išvažiavo tiek, kiek gyvena Marijampolėje. O jeigu uždirbate daugiau kaip 660 eurų „į rankas“, galite jaustis turtingesnis už du trečdalius tautiečių. Nors turbūt jūsų tai visai nedžiugina. Kodėl ekonomikai gerėjant didelė dalis žmonių tikina gyvenantys blogiau, ekspertai turi paaiškinimą, tačiau valdžia esą to nenori girdėti.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti paskirstyti 23 mln. eurų, algos vidutiniškai turėtų didėti 20 proc., pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų.

Pica „skaninama“ vandeniu iš čiaupo skiestu padažu ir pasibaigusio galiojimo produktais – vargu, ar toks reklaminis šūkis pritrauktų daug lankytojų. Tačiau apie tokią situaciją pasakoja vienoje populiariausių šalies picerijų dirbusi vilnietė. Maža to, įmonė darbuotojus vilioja puikiais atlyginimais, tačiau mėnesio pabaigoje darbuotojai žadėtos algos neva neišvysta.

Pernai skubos tvarka Seimo padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir prokurorų atlyginimai iššaukė mažiau uždirbančių darbuotojų pasipiktinimą – neaišku, kodėl teisėsauga tapo valdančiųjų prioritetu. Buvę ir esami šių įstaigų darbuotojai pasakoja, su kokia situacija taikstėsi iki šiol, ir atsako, kaip didesni atlyginimai paveiks jų darbą.

Valdantieji turėjo galimybę jaunų medikų atlyginimų problemą spręsti ir nesukeldami ažiotažo – dar Seime pritardami tokiam konservatorių siūlymui, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė.

Panašu, kad jaunieji medikai gali ruoštis pokyčiams – jų organizuojamo mitingo išvakarėse parlamentarai, medikai, prezidentūros ir Vyriausybės atstovai prie derybų stalo vieningai palaikė rezidentų siūlymus spręsti įsistenėjusias problemas.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo sausio pakilo kukliausiai - nuo 380 eurų iki 400 eurų - ir tapo mažiausias Baltijos valstybėse. Labiausiai minimalus mėnesio darbo užmokestis nuo šio mėnesio padidėjo Latvijoje - 50 eurų ik 430 eurų, Gerovės ministerijai aiškinant, jog MMA didinamas mažinant darbo jėgos apmokestinimą, todėl tai neblogina įmonių konkurencingumo bei jų finansinės padėties. Didžiausias MMA išlieka Estijoje, kur nuo 2018-ųjų ūgtelėjo nuo 470 eurų iki 500 eurų.

Kaip įsivaizduojate, ar galėtumėte dirbti be atlyginimo? Ne mėnesį, ne du, o penkerius metus? Štai tiek metų be algos dirbo vieno Šakių miestelio ugniagesiai. Kai prieš penkerius metus, vykdant reorganizaciją, buvo naikinamos mažos gaisrinės, Barzdų gyvenvietės du ugniagesiai nusprendė dirbti be algos, kad tik miestelis neliktų be gaisrinės. Tad penkerius metus ugniagesiams degalus pylė vietos gyventojai, o bendrąjį pagalbos centrą atstojo... seniūnas.

 Medikų atlyginimų kėlimas yra vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prioritetų ir tai ne vienkartinis, o tęstinis įsipareigojimas, atsakydamas į interpeliacijos klausimus teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Tiek medikų, tiek rezidentų atlyginimų kėlimas buvo ir visada bus SAM vienu iš prioritetinių klausimų.

Seime ruošiantis tvirtinti kitų metų šalies biudžetą, pasiūlymas didinti mažiausiai uždirbančių ugniagesių atlyginimus palaikymo nesusilaukė. Idėją kritikavęs premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad ugniagesiai savo pinigus iššvaistė pirkdami „auksines kopėčias“. Seimas antradienį tvirtina kitų metų valstybės biudžetą, kuris, valdančiųjų teigimu, yra socialiai orientuotas ir padės sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams bristi iš skurdo.

Kitąmet numatyti daugiau nei 22 mln. eurų aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimų kėlimui leis tai padaryti tik simboliškai, teigia prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė. „Labai didelio kokybinio padidėjimo iš to, matyt, nebus galima padaryti, tai – daugiau simboliniai dalykai amortizuoti, galbūt, infliacijai ar palaikyti esamą situaciją, kad sąlygos neprastėtų. Bet, iš tiesų, jos nėra labai gerėjančios.

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 metų. Tarptautinė personalo paieškos kompanija „CV-Online“ lapkričio mėnesį vykdė dirbančiųjų apklausą, kurios metu teiravosi, ar jie yra patenkinti savo darbu apskritai ir, ar, jų manymu, jie gauna teisingą atlyginimą.

Seimo vicepirmininkui, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovui Gediminui Kirkilui atsisakius komandiruotės į Gruziją teks sumokėti 400 eurų Seimo patirtų išlaidų organizuojant kelionę, skelbia „Lietuvos žinios“. Tai nusprendė Seimo valdyba.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. padidintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) poveikiu. Ne visų darbuotojų grupių darbo užmokesčio augimas lėtėjo vienodai. Ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio metinis augimas sumažėjo gana smarkiai – nuo 10 proc., buvusių pirmąjį pusmetį, iki 4 proc.

Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

 Vyriausybė vertins tris medikų atlyginimų kėlimo alternatyvas, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga po derybų su gydytojų atstovais. Pasak ministro, Finansų ministerija per dvi savaites turėtų pateikti skaičiavimus, kiek biudžetui atsieitų ministerijos siūlomas variantas atlyginimus kelti 20 proc. nuo gegužės, ir kiek kainuotų Lietuvos gydytojų sąjungos bei naujai susibūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio siūlymai.

Biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis kitais metais prieškrizinio lygio nepasieks, bet jis turėtų būti didinimas 6,5 euro. Taip Seimo Socialinių reikalų reikalų ir darbo komitetas nutarė penktadienį, apsvarstęs politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektą.

Medikams pavyko pasiekti savo tikslą – Lietuvos gydytojų sąjunga ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutarė, jog nuo kitų metų gegužės algos gydytojams galėtų augti 20 proc. Tačiau medikai – toli gražu ne vieninteliai darbuotojai, kuriems kelti algas jau seniai pribrendo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija beveik 300 tūkst. eurų iš savivaldybių nepanaudotų asignavimų skirs socialinių darbuotojų, prižiūrinčių rizikos šeimas, atlyginimams padidinti. Ministerija informavo, kad tai leis padidinti socialinių darbuotojų atlyginimus 15 procentų. Žadama, kad padidinimas išliks ir vėlesniais metais. „Socialinio darbuotojo darbas labai sudėtingas.

Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys. Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Kitąmet nuo rugsėjo planuojamam įvesti etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatyta 20 mln. eurų, spaudos konferencijoje Vyriausybėje paskelbė premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka.   Tiek lėšų mokytojams papildomai turėtų būti išmokėta per keturis paskutinius 2018 metų mėnesius. „Kiek atlyginimas augs, priklausys nuo to, kaip bus įvedamas ir kaip bus apsispręsta dėl etatinio apmokėjimo“, - sakė S. Skvernelis.

 Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis siūlo politikų atlyginimus atsieti nuo valstybės tarnautojų. Konservatorių vadovas registravo naujo Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Pagal jį, bazinis dydis politikų algoms skaičiuoti būtų nustatomas dabartinis 130,5 euro. Jis galiotų Seimo pareigūnams ir nariams, premjerui, ministrams, merams bei vicemerams.