• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kas penktas Lietuvos gyventojas sutiktų gauti mažesnę alga, jeigu tik darbas būtų įdomesnis. Tokius duomenis atskleidė vieno iš darbuotojų paieškos portalų atlikta apklausa. Ekonomisto Žygimanto Maurico šie skaičiai pernelyg nestebina: esą peržengus tam tikrą ribą, alga darbo pasirinkimui lemiamos reikšmės neturi, Tiesa, apie tokį atlygį daugelis šalies gyventojų kol kas tegali pasvajoti.

Kas penktas Lietuvos gyventojas sutiktų gauti mažesnę alga, jeigu tik darbas būtų įdomesnis. Tokius duomenis atskleidė vieno iš darbuotojų paieškos portalų atlikta apklausa. Ekonomisto Žygimanto Maurico šie skaičiai pernelyg nestebina: esą peržengus tam tikrą ribą, alga darbo pasirinkimui lemiamos reikšmės neturi, Tiesa, apie tokį atlygį daugelis šalies gyventojų kol kas tegali pasvajoti.

REKLAMA

Kaip teigiama išplatintame darbuotojų paieškos portalo CVMarket.lt pranešime spaudai, nors dar neseniai darbovietės patrauklumas Lietuvoje buvo matuojamas pagal darbo užmokesčio dydį, tačiau dabar situacija pasikeitė.

„Sparčiai daugėja darbuotojų, kuriems geras atlyginimas jau nėra svarbiausias. Apklausę dirbančius Lietuvoje veikiančiose įmonėse, nustatėme, kad net 17,4 proc. apklaustųjų nesiruošia dėl geros algos taikstytis su jokiais darbo trūkumais. O 22 proc. nurodė, kad dėl įdomaus ir patraukiančio darbo sutiktų padirbėti ir už kiek mažesnį atlyginimą, – teigė CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.

REKLAMA
REKLAMA

Rugsėjo mėnesį atliktas tyrimas taip pat parodė, kad jauniems darbuotojams tinkama alga nekompensuotų karjeros galimybių nebuvimo, prasto mikroklimato darbovietėje ir neoficialiai mokamo atlyginimo. Tuo tarpu vyresni dirbantieji už geresnę algą nesutiktų kęsti rutininio ir jiems neįdomaus darbo.

REKLAMA

Anot „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, kalbant apie didesnės algos aukojimą vardan savirealizacijos, svarbu prisiminti garsiąją Maslou poreikių piramidę.

„Patenkinus būtiniausius poreikius, žmogaus gyvenime vis svarbesnį vaidmenį atlieka turimo profesinio potencialo išnaudojimas, savirealizacija, kolegų pripažinimas ir panašūs veiksniai. Kitaip tariant, jeigu darbo užmokestis patenkina būtiniausius poreikius, tuomet darbdavio pasirinkime reikšmę turi kiti faktoriai“, – sakė Ž. Mauricas, pridūręs, jog tyrimai apie tai, kiek žmogui reikia pinigų, kad jie nebebūtų svarbūs, pasaulyje tampa savotiška mada. Tiesa, Lietuvoje kol kas jie nėra atliekami.

REKLAMA
REKLAMA

Ž. Maurico teigimu, JAV ir kai kuriose Europos šalyse atlikti tokio pobūdžio tyrimai atskleidė, jog alga žmogui nebetampa pagrindiniu veiksniu priimant arba atmetant darbo pasiūlymą, jeigu jis gauna nuo 3000 iki 5000 JAV dolerių per mėnesį.

„Lietuvoje, be abejo, manau, kad turėtume imti šių sumų vidurkį, apie 4000 dolerių, ir padalinti iš dviejų. Esu paskaičiavęs, kad jeigu žmogus Lietuvoje priklauso viduriniajai klasei, tuomet maždaug 2400 Eur suma per mėnesį yra ta, kai pradedama teikti pirmenybė kitiems kriterijams, o ne darbo užmokesčiui. Kitaip tariant, jeigu žmogui bus siūlomas nemėgstamas darbas už 4000 Eur, arba mėgstamas už 3000 Eur, bus pasirenkamas pastarasis“, – aiškino ekonomistas.

Lietuvos statistikos departamento duomenims, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje prieš mokesčius 2018 m. antra ketvirtį siekė 926,7 Eur, arba apie 722 Eur į rankas – daugiau nei tris kartus mažiau už Ž. Maurico nurodytą 2400 Eur sumą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų