Į redakciją užsukusi pedagogė Tauragės rajono mokyklose dirba jau 30 metų, yra dalykininkė, šiuo metu į darbą miesto mokykloje važinėja iš kaimo. Mokytoja nesutiko, kad skelbtume jos pavardę, tikino tik norinti išsakyti asmeninę nuomonę. Jos teigimu, Švietimo skyriaus žiniasklaidai ir savivaldybės tarybos nariams pateikta informacija esanti netiksli (skelbta, kad visose rajono mokyklose už etatą pedagogai vidutiniškai uždirba ne mažiau nei 1008 Eur, jau atskaičiavus mokesčius „Sodrai“).
Mokytoja sako, kad jos kaimynai ir kiti pažįstami žmonės, perskaitę straipsnį, suprato, kad už etatą 1008 Eur mokytojai gauna „į rankas“, esą ko jie verkia, toks atlyginimas esąs pakankamas. Pedagogė iš dalies teisi, nuo šios sumos dar atskaičiuojami kiti, ne „Sodros“, mokesčiai – Gyventojų pajamų, Sveikatos draudimo mokesčiai.
Mokytoja patikino mokykloje dirbanti visu etatu, rugsėjo mėnesį „į rankas“ gavo 920 Eur. Tačiau tai, pasak jos, nesąs tikrasis atlyginimas, už spalį jis būsiąs mažesnis, mat 100 Eur priedas mokytojams buvo skirtas už darbą rugsėjo 1-ąją, šeštadienį. Pedagogės teigimu, be šio priedo jos atlyginimas už etatą sieks apie 800 Eur. Koks tiksliai jis bus už spalį, ji dar nežinanti, mat atlyginimai, bent jau jos mokyklos mokytojams, kai kalbėjomės, pirmadienį, dar nebuvo išmokėti.
Mokytoja įsitikinusi, kad naujoji sistema supriešino mokytojus. Kodėl?
– Todėl, kad etatą sudaro 36 savaitinės valandos. Aš turiu 22 kontaktines valandas, tai yra tikrąsias pamokas, vieną papildomojo ugdymo valandą – būrelį, o visos kitos valandos – iš vadinamosios trečiosios kišenės. Ta trečioji kišenė ir supriešino kolegas, nes tos papildomos valandos labai skirtingos, vieniems teko sunkesnis darbas – mokinių konsultavimo, kitiems – lengvesnis. Pavyzdžiui, kabineto priežiūros. Lengvesnės valandos buvo išgraibstytos, kai kuriems mokytojams jų tiesiog nebeliko, – kalbėjo pedagogė.
Mokytoja mano, jog neteisinga ir tai, kad panašiai už etatą uždirba ir miesto, ir kaimo mokyklų mokytojai. Kaimo mokyklų klasėse mokinių vos keliolika, o štai miesto – apie 30. Telefonu su moksleivių tėvais klasių auklėtojai, mokytojai bendrauja savo lėšomis, į darbą važinėja taip pat savo lėšomis, darbo priemones – rašiklius, flomasterius, popierių taip pat perka savais pinigais.
– Tiesa, šiemet mokslo metams iš mokyklos gavome po paką popieriaus, bet tai ir viskas. Gerai dar tai, kad nemokamai galime atsispausdinti mokykloje, – kalbėjo mokytoja.
Pedagogė sako, kad ne mokyklų direktoriai kalti dėl tokios tvarkos, ją kurti turėjo pedagogai praktikai, ilgus metus dirbę mokykloje ir puikiai išmanantys šio darbo niuansus. Be to, pastaraisiais metais labai aktuali kita pedagogikos problema – nemažai mokinių nepaklusnūs, nesiklauso mokytojų aiškinimo, juos tiesiog terorizuoja.
– Psichologai mokyklose menkai ką gali pagelbėti. Mes kasdien patiriame ne tik stresą, bet ir psichologinį smurtą. Vaikai dabar puikiai žino savo teises, bet nekalba apie pareigas. Esu tokį smurtą patyrusi ne kartą. Kaip man elgtis, kai mokinys pamokos metu suglamžo popieriaus lapą ir meta į mane? Keiksmažodžių, koneveikimo jau stengiuosi negirdėti. Pamokų metu vaikai nuolat naudojasi išmaniaisiais telefonais. Kai kurie nedirba ir trukdo dirbti kitiems, grasina, kad pasiskųs vaikų teisių apsaugai ir mokytoją nubaus. Ką gali tokiais atvejais mokytojas? Ogi nieko. Nėra dienos, kad tokio smurto nepatirtume, todėl 800 eurų atlyginimas yra tikrai per menkas atlygis mokytojui, – įsitikinusi pedagogė.
Mokytoja paprašė savivaldybei perduoti jos klausimą – ar ketinama pedagogams, važinėjantiems į darbą iš kaimo į miestą arba atvirkščiai, atlyginti kelionės išlaidas? Esą tokių svarstymų kadaise būta.
Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas informavo, kad šio klausimo svarstymo užuominų jau yra. Jo teigimu, politikai Švietimo skyriaus paprašė surinkti informaciją apie iš toliau į darbą važinėjančius mokytojus.
– Šią informaciją mes surinkome, perdavėme. O ką nuspręs politikai, manau, paaiškės, – sakė E.Šteimantas.
