.jpg)
Portalui tv3.lt 18 metų moksleivė Gabija pasakojo, kad nori pati užsidirbti asmeninėms išlaidoms ir pramogoms, todėl ieško vasarai darbo. Mergina pasakojo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ pavie6inusi skelbimą sulaukė nemažai darbo pasiūlymų.
„Daugiausia mane kviečia dirbti į kavines ir restoranus. Siūlo ir padavėjos, ir virėjos darbus. Trumpai jau esu dirbusi vienoje greito maisto užkandinėje. Tačiau nemanau, kad jau sukaupiau tiek daug patirties, kad galėčiau dirbti kavinėse ar restoranuose.
Be to, supratau, kad šis darbas – ne man. Man nepatiko ten dirbti, neįsivaizduoju savęs tokiame darbe. Norėčiau dirbti tokį darbą, kur reikėtų daug bendrauti su žmonėmis, jiems padėti“, – pasakojo Gabija.
Ji tikino, kad nori pati užsidirbti, siekti savo užsibrėžtų tikslų.
„Noriu darbe pasiekti gerų rezultatų ir kad mane įvertintų. Uždirbti norėčiau 550 eurų į rankas su galimybe atlyginimui augti iki 750 eurų“, – apie atlyginimo lūkesčius kalbėjo mergina.
Dirba daug, uždirba mažai
Studentė Vitalija įsidarbino vasarai padavėja, tačiau tikina, kad atlyginimas ir darbo valandos nėra proporcingos.
„Įsidarbinau restorane Vilniaus senamiestyje gegužės viduryje. Kaip ir kiekvienas studentas – per vasarą noriu truputį užsidirbti, kad mokslo metais būtų lengviau pragyventi ir iš tėvų galėčiau prašyti mažesnės finansinės paramos.
Šiame restorane įsidarbinau per draugą. Nors jis įspėjo, kad darbas nelengvas, reikalaujantis daug jėgų ir ištvermės, nesitikėjau, kad darbo sąlygos bus tokios sunkios, kokiomis dabar dirbu. Nors darbo diena pagal grafiką išeina 12 valandų, tenka dirbti viršvalandžius kiekvieną dieną“, – pasakojo mergina.
Taip pat, anot jos, į darbą reikia ateiti valanda anksčiau, kad liktų laiko sutvarkyti restoraną.
„Po darbo dar bent valandą ar dvi praleidžiame tvarkydamos terasą bei restorano vidų. Na, ir, žinoma, už viršvalandžius tos dienos niekas nemoka, nebent gale mėnesio susidaro daugiau valandų, nei priklauso išdirbti dirbamu etatu. Tuomet tas valandas apmoka viršvalandiniu tarifu.
Tačiau apie naktinį tarifą nėra jokios kalbos. Nors 2–4 darbo dienos valandos būna išdirbtos jau naktį. Už kelionę namo taip pat niekas neapmoka, turiu susimokėti iš savo kišenės. Na, o iš miesto centro 1–2 valandą nakties, ypač savaitgalį, parvažiuoti tikrai nėra pigu“, – skundėsi Vitalija.
Ji pasakojo, kad uždirba į rankas 500 eurų, taip pat šiek tiek susirenka arbatpinigių.
„Tačiau suskaičiavus visas išdirbtas valandas ši suma tikrai neatrodo tokia jau didelė“, – teigė mergina.
Žmonės atprato dirbti
Restoranų tinklo „Amber food“ vadovas Gediminas Balnis teigė, kad atnaujinus veiklą dauguma darbuotojų grįžo iš prastovų.
„Karantino metu stengėmės išlaikyti darbuotojus, tad jie ir grįžo. Taip pat teko ieškoti ir naujų darbuotojų. Paieška nebuvo lengva. Ir keista, kad daugelis tuo stebisi, juk beveik pusantrų metų, nuo pirmojo karantino pradžios restoranai dirba su pertraukomis.
Pasikeitė darbuotojų įpročiai ir kvalifikacija. Vieni nenorėjo laukti prastovose, tad susirado kitus darbus, kiti tiesiog atprato nuo darbo krūvio. Manau, kad tai normalu, tad dabar reikia iš naujo įsivažiuoti į darbus. Gali prireikti ir pusės metų, kol visi grįšime prie įprasto tempo. Juk atprasti dirbti lengviau nei vėl grįžti į darbus“, – svarstė G. Balnis.
Restoranų vadovas užsiminė, kad politikai vis ragina darbdavius kelti algas ir darbuotojų ieškoti Lietuvoje.
„Tačiau juk ir užsienio pavyzdžiai rodo, kad jeigu trūksta tam tikros srities specialistų, jų ieškoma užsienyje, ypač kalbant apie žemesnės kvalifikacijos darbuotojus. Būtų keista, kad pritrūkę darbuotojų tikėtumėmės, kad persikvalifikuos gydytojai ar mokytojai.
Algas galime kelti, tačiau nėra lengva pakeisti kvalifikaciją, kitiems to daryti neleidžia ir orumas. Ne visi žmonės norės aukštesnės kvalifikacijos pereiti į žemesnę. Negi turėtume algas kelti iki tokio lygio, kad iš IT sektoriaus žmonės ateitų dirbti į virtuvę?“ – komentavo G. Balnis.
Anot jo, pandemija sujaukė daugelio žmonių gyvenimus.
„Pavyzdžiui, anksčiau į restoranus dažnai darbindavosi studentai, tačiau dabar dauguma jų mokosi nuotoliniu būdu ir gyvena mažuose miesteliuose pas tėvus. Didžiuosiuose miestuose jų fiziškai nėra.
Savaitgalių vakarais trūksta padavėjų, nors anksčiau tokios problemos nebūdavo. Jauni žmonės norėdavo užsidribti. Tačiau dabar jų paprasčiausiai didžiuosiuose miestuose nėra“, – sakė G. Balnis.
Restoranai darbuotojams negali pasiūlyti stabilumo
Restoranų „Momo grill“ ir „Monai“ įkūrėjas Vytautas Samavičius pasakojo, kad šiuo metu sunku rasti darbuotojų.
„Mes ir pinigų neturime tiek, kad galėtume kelti atlyginimus ir pervilioti darbuotojus iš kitų restoranų. Visas maitinimo sektorius susiduria su tokiomis pačiomis problemomis.
O kažkokių specialių reikalavimų darbuotojams nereikia atitikti. Svarbu, kad jie būtų paslaugūs, o viso kito galima išmokti. Svarbiausia, kad žmonės norėtų dirbti, nebijotų klysti ir mokytųsi iš savo klaidų“, – teigė V. Samavičius.
Jo teigimu, dalis žmonių nenori dirbti restoranuose, nes pandemijos metu ši maitinimo sritis darbuotojams negali pasiūlyti pastovumo.
„Karantino metu dalis darbuotojų pakeitė profesiją, jie išėjo dirbti kitur. Pavyzdžiui, vienas virėjas išėjo dirbti į spaustuvę ir žino, kad tas darbas yra pastovus. O mes pastaruoju metu dirbame labai nepastoviai. Ir neaišku, kokia situacija bus rudenį. Darbuotojai nori stabilumo, kurio dabar pasiūlyti negalime.
Jaučiame tarsi pakabinti ore, nežinome, kaip viskas klostysis toliau. Tikimės, kad kitą pavasarį darbuotojams jau galėsime pasiūlyti daugiau pastovumo“, – dabartinę situaciją apibūdino restoranų vadovas.
