Didesnės pensijos žmonėms ar daugiau pajamų fondams: darbdaviai nesutinka mokėti daugiau įmokų

Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka. O darbuotojų atstovai apskritai siūlo keisti pensijų sistemą ir nebeversti žmonių kaupti II pensijų pakopoje, jeigu jei to nenori.

Praėjusią savaitę Seimo Audito komitete vykusioje diskusijoje Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis priminė, kad Vakarų valstybėse prie gyventojų pensijų paprastai daugiau prisideda ir darbdaviai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Atlyginimų skirtumai Lietuvoje stebina: traktoristai ir melžėjos uždirba daugiau už mokytojus

Seime – siūlymas darbdaviams aktyviau drausti darbuotojų pensijai

Norite didesnių pensijų? Siūlo, kad joms daugiau pinigų mokėtų darbdaviai

„Lietuvoje 1,2 proc., kuriuo prisideda darbdaviai (t.y. tokia dalis kaupiančių darbuotojo „Sodros“ įmokų pervedama fondams, red. past.), yra labai liūdnas. Reikėtų kažkaip tai didinti, pavyzdžiui, įvesti privalomą prisidėjimą arba automatiškai įtraukti su galimybe atsisakyti, kaip tai gali padaryti ir gyventojai. Tai yra problema kurią ilgainiui reikėtų išspręsti“, – siūlė asociacijos vadovas.  

Seimo narė Rasa Budbergytė svarstė, kad pensijų kaupimas neturi gulti tik ant gyventojų ar valstybės pečių, o darbdavius irgi reikia skatinti ir įtraukti į pensijų kaupimą. 

„Privaloma darbdavius įtraukti arba skatinamosiomis priemonėmis įsitraukti į pensijų kaupimo sistemą. Esant įtampai darbo rinkoje, kai darbdaviai verkia, kad trūksta darbo jėgos, yra palankus momentas tai padaryti“ – siūlė R. Budbergytė. 

Padeda darbuotojams kaupti jau dabar 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad darbdaviai jau ir dabar daugiau prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo.

„Kaip darbdavys taikau šią galimybę, tačiau apie ją man pasakė patys darbuotojai. Tačiau problema ta, kad darbdaviai nelabai žino, kaip ta sistema veikia. Trūksta švietimo tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. 

Dabar matome, kad žmonės labiau nori pinigus turėti čia ir dabar. Jiems svarbu atlyginimo padidinimas, o ne tolimoje ateityje būsianti pensija. Jeigu gali rinktis, gyventojai visada pasirinks didesnę algą, o ne papildomą kaupimą“, – pastebėjo verslo atstovas. 

Pasak jo, didesnes viltis reikėtų dėti į jaunus darbuotojus. 

„Jiems kaupimas turėtų būti aktualesnis nei vyresniems darbuotojams. 

Visos prielaidos jau dabar leidžia darbdaviams prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo. Tačiau mažai įmonių tai daro. Galbūt galėtų naudotis šia galimybe ir viešojo sektoriaus institucijos, kurios irgi yra darbdaviai“, – siūlė A, Romanovskis. 

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimatas Mauricas, atkreipė dėmesį, kad nėra svarbu, kiek procentų darbdavys turės mokėti, tie pinigai vis tiek iš darbuotojo kišenės.

„Jeigu darbdavys daugiau mokės į pensijų fondus, tada atlyginimas bus ta pačia suma sumažintas arba lėčiau kils. Tad nežinia, ar verta komplikuoti situaciją ir darbdavius versti daugiau mokėti. Juk naudos gavėjas tai darbuotojas, o ne darbdavys. Tad šis sprendimas daugiau būtų techninis. 

Tačiau bendrai žiūrint, didesnės įmokos turėtų būti mokamos į pensijų fondus, nes prastėja demografinė situacija. Todėl žmonės, kurie nenori priklausyti tik nuo valstybinės pensijos, turėtų kaupti papildomai“, – sakė ekonomistas. 

Taip pat jis teigė, kad dalis darbuotojų jau dabar prisideda prie darbuotojų pensijų, moka įmokas į III pensijų pakopą. 

„Tai tokia pat papildoma nauda, kaip privatus sveikatos draudimas ar papildomos atostogų dienos. Tačiau tai nėra populiaru“, – komentavo Ž. Mauricas. 

Dėl didesnių pensijų išvyksta į užsienį? 

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sutiko, kad Lietuvoje pensijos mažos, todėl žmonės vis dažniau vyksta dirbti į užsienį ne tik dėl didesnio atlyginimo, bet ir didesnės pensijos.

„Pavyzdžiui, žmonėms naudingiau dirbti Danijoje, kur pensijų kaupimo sistema užtikrina didesnę pensiją. Danijoje pensininkai gauna 80 proc. savo buvusio atlyginimo. 

Manome, kad jeigu Lietuvoje darbdaviai mokės 1,5 proc. ar 2 proc. darbuotojų pensijai, situacijos tai nepakeis. Mes pasisakome už tai, kad Lietuvoje būtų sukurta profesinių pensijų sistema. Jau minėtoje Danijoje 30 proc. pensiją darbuotojams moka ten esanti „Sodra“, kitus 30 proc. – II pensijų pakopa ir 40 proc. – profesinių pensijų sistema. Jos valdyme dalyvautų tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai. Patys žmonės ir rūpintųsi tais pinigais, rinktųsi kur juos investuoti. O ne kaip dabar atiduotų pensijų fondams, kurie šiuo metu raudonuoja, nes nėra jokios grąžos“, – komentavo darbdavių atstovas. 

Anot jo, Lietuvoje toks pensijų modelis jau buvo patvirtintas, tik jokia valdžia nesiėmė jo įgyvendinti. 

„Reikia žiūrėti į tolimą ateitį. Todėl dabar įvedus naują pensijų sistemą reikės laukti keletą metų, kol matysime jos naudą. O politikams naudos reikia čia ir dabar, niekas nenori laukti. Niekas nenori imtis ilgalaikių procesų. Reikia laukti kol į politiką ateis žmonės suprantantys profesinių pensijų fondų naudą“, – vylėsi D. Arlauskas. 

Siūlo nutraukti priverstinį kaupimą 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad Lietuvoje apskritai pensijų kaupimo sistema yra ydinga. 

„Dabar žmonės yra priverstinai įtraukiami į pensijų fondus ir privalo ten kaupti, jie negali nutraukti to kaupimo II pensijų pakopoje. Tad pirmiausia politikams reikėtų kuo skubiau sutvarkyti šią neteisybę. 

Prieš keletą metų žmonės buvo apgauti, jiems buvo teigiama, kad nesitikėtų gauti iš valstybės didelę pensiją, todėl jiems būtina kaupti papildomai. Taip žmonės priverstinai buvo įtraukti į kaupimą. O dabar girdime, kad tų pensijų fondų rezultatai krenta žemyn. Vadinasi, kad žmonės praranda savo sukauptus pinigus“, – kalbėjo darbuotojų atstovė. 

Anot jos, pensijų fondai turėtų būti įpareigoti pasiekti bent minimalius rezultatus. 

„Nes dabar tai atrodo svajonių verslas, jiems priverstinai atvedami klientai, kurie negali niekur išeiti. O pensijų fondai už nieką nėra atsakingi. Jiems nėra pasakyta, kokius minimalius rezultatus turėtų pasiekti. 

Pensijų fondai susirenka žmonių pinigus, juos naudoja savo tikslams. Dar ima ir aptarnavimo mokestį iš savo klientų. Tačiau žmonės išėję į pensiją kas mėnesį gauna vos keliasdešimt eurų“, – piktinosi darbuotojų atstovė.

Anot I. Ruginienės, nors ir turime pensijų kaupimo mechanizmą, tačiau pensijos vis tiek yra mažos. 

„Turime bazinę pensiją, kurią žmonės gauna iš „Sodros“. Šalia to gali būti įvairūs privatūs mechanizmai. Tai yra sveikintina ir skatinama. Tačiau jie privalo turėti vienodas rinkos sąlygas. Ir jokiu būdu negali būti priverstinio įtraukimo. 

Juk turime ir daugiau finansinių mechanizmų – bankus, draudimus, kurie reklamuoja ir turi klientus įtikinti rinktis juos. Žmogus turi turėti teisę pasirinkti, nutraukti kaupimą, jeigu to reikia. Kai bus sutvarkyta ši sistema, tada galėsime toliau galvoti, ką daryti, kad pensijos būtų didesnės“, – komentavo darbuotojų atstovė. 

Pasak jos, jeigu bendrovės būtų suinteresuotos pritraukti kuo daugiau klientų, jos stengtųsi dėl gerų rezultatų. 

„Dabar joms nesvarbu, kiek uždirba pinigų, juk klientas vis tiek yra pririštas ir niekur išeiti negali. Tad vieni lobsta, o kiti išėję į pensiją gauna per 40 metų nuvertėjusius pinigus“, – piktinosi I. Ruginienė.