atlyginimas

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 11,0 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1623 eurai, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 16,3 proc. iki 1657 eurų, privačiame sektoriuje – 8,9 proc. iki 1614 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis ūgtelėjo 16,0 proc. iki 10,65 euro.

Darbo užmokestis prieš mokesčius (bruto) šalies ūkyje per 2023 m. padidėjo 12,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. 2023 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2013,8 eurų ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 12,6 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 2115,6 eurų ir buvo 13,1 proc. didesnis, privačiajame – 1973,1 eurų ir buvo 12,4 proc. didesnis.

Kai kolegos suserga ar išeina atostogų, neretai tenka juos pavaduoti – dirbti arba daugiau, arba ilgiau, arba atlikti papildomas, o kartais ir visai kitas darbo funkcijas. Vis tik svarbu nepamiršti, kad visa tai turi būti sutarta formaliai: tiek dėl atlyginimo, tiek dėl darbo valandų, tiek dėl pareigų. Darbuotojui sutikus su naujomis, laikinomis sąlygomis, mokama ne tik didesnė alga, bet ir atostoginiai.

GMP tarnyba, Kauno rajono teritorinis skyrius savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino darbo skelbimu – ieškomas vairuotojas-paramedikas. Jie atskleidė, koks atlyginimas laukia darbuotojo. „Kviečiame prie mūsų komandos prisijungti energingą, motyvuotą ir iššūkių nebijantį, galintį vairuoti GMP automobilį, paramediką ar būsimą kolegą, dar tik siekiantį paramediko kvalifikacijos.

Jei po jūsų pamainos darbovietėje trūktų pinigų, ar sutiktumėte, kad dingusi suma būtų išskaičiuota iš jūsų atlyginimo, net jei nesate kalti? Kai kuriuose prekybos tinkluose net ir nedidelė kasininko klaida lemtų mažesnę algą. Tuo metu kitur, jei nepavyksta išaiškinti priežasties ar kaltininko, dingusius pinigus padengia pati parduotuvė.

Iš Kelmės rajono – tiesiai į Lenkiją ar Ispaniją. Tokį popierinių puodelių gamybos verslą 2016 m. įsuko vienos įmonės vadovai. Kalbinti darbuotojai ir savo veikla, ir atlyginimais patenkinti. Štai vyriausioji pakuotoja Ieva uždirba per tūkstantį eurų, sausį alga esą pakilo maždaug šimtu eurų.  „Atlyginimai geri, moka laiku, visada pakelia, kai reikia. Žiūrima, kaip ir tu stengiesi, pats žmogus“, – sako vyriausioji pakuotoja Ieva.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Dažnas darbuotojas tikisi, kad darbdavys kiekvienais metais, o galbūt ir dažniau, didins atlyginimą. Tačiau kartais nutinka priešingai – darbdavys gali ir sumažinti algą. Darbo teisės specialistai vardija, kokiais būdais ir kada darbdavys gali sumažinti atlyginimą, ir ką daryti darbuotojams. Portalo tv3.lt skaitytojas Ramūnas skundėsi, kad darbdavys neseniai visiems kolegoms pranešė apie algų mažinimą. „Vieno susirinkimo metu visiems darbuotojams pranešė, kad algos sumažės.

Ar yra bent menkiausia viltis, jog Kauno „Žalgirio“ sirgaliai kitą sezoną tebematys klube žaidžiantį legionierių iš JAV Keenaną Evansą? Tai – karštas ir šiuo metu dažnai tiek krepšinio sirgalių, tiek ekspertų aptarinėjamas klausimas, kadangi panašu, jog fantastiškas žaidimas verčia amerikietį „Žalgirio“ kišenei nebeįkandamu.

2023 metais darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos, vidutinis atlyginimas pasiekė 1275 eurų. Tačiau pastebimas visuomenės ir darbo rinkos senėjimas – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Socialinėje erdvėje neretai galima matyti pasipiktinimų viešuoju transportu ir vairuotojais, kurie iš stotelių išvažiuoja per anksti, užtrenkia prieš nosį duris ar tiesiog vėluoja.  Jų atstovai tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje patikino, kad viskas yra stebima realiu laiku, o vairuotojai – baudžiami. Už vėlavimą kai kur bausmių vairuotojams nėra, mat vėlavimą gali lemti daug kitų aplinkybių, dėl kurių darbuotojas yra nekaltas.

Pats faktas, kad mirė darbuotojas, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės į jo sąskaitą išmokėti visų priedų, algos ir atostoginių. Nevykdant šios pareigos skola gali padidėti ir 6 kartus, tik kilus ginčui reikia nedelsti apie tai pranešti. Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos.

Latvijos geležinkeliai paskelbė laisvą elektros linijų mechaniko darbo vietą, kurioje numatoma 6 dienų darbo savaitė ir 940 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių, rašoma Vakarų eksprese. Latviai piktinasi: vieni negali patikėti, kiti ironizuoja, kad tada galima tiesiog dirbti visas 7 dienas per savaitę. Algos „kaip Mozambike“? Socialiniame tinkle „X“ latviai apie šią laisvą darbo vietą kalba ne itin teigiamai: „Jei kas nors galvoja, kad problemos su traukiniais yra kažkas nepaprasto.

Prancūzijos tyrėjai pradėjo teisinį tyrimą dėl Paryžiaus olimpiados organizacinio komiteto vadovo Tony Estanguet atlyginimo, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė bylai artimas šaltinis. Finansinių nusikaltimų srityje dirbančių magistratų tyrimas prasidėjo praeitą savaitę; jo metu bus aiškinamasi, kaip T. Estanguet gauna savo atlyginimą, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. T. Estanguet mokama 270 tūkst. eurų per metus neatskaičius mokesčių, be to, galimos dar 20 proc.

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos medikams, kurių labai trūksta, pasiūlo net iki 700 eurų užmokestį už vieną darbo dieną. Tos pačios specializacijos mediko atlyginimas skirtingose valstybinėse gydymo įstaigose gali skirtis kelis kartus. O skubią pagalbą teikiantys ar žmonių gyvybes gelbstintys medikai uždirba mažiau už grožio procedūras atliekančius kolegas.

Matant užsieniečius Lietuvoje neretai galima pagalvoti, kad iš ypač tolimų kraštų atvykusiems, visiškai svetimų kalbų ir kultūrų žmonėms čia turėtų būti itin sunku – tiek dėl kalbos barjero, tiek netgi dėl oro. Tačiau vis daugiau įmonių įdarbina, pavyzdžiui, Afrikos piliečius, o šiems čia, apart šaltų orų, labai patinka. Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.

Airijos rinkodaros ir reklamos įmonės „VMware International Marketing“ Lietuvos filialas gruodį penkiems darbuotojams išmokėjo vidutiniškai po 114,2 tūkst. eurų atlyginimus (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Kaune įsikūrusi Bosnijos ir Hercegovinos kapitalo didmeninės prekybos elektros kabeliais bendrovė „TT Cables Nordic“ taip pat penkiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 37,7 tūkst.

Atlyginimai Lietuvoje 2023 metais augo vidutiniškai 10 proc., rodo atlyginimų tyrimų platformos „manoalga.lt“ duomenys. Daugiau nei 10 proc. augo nekvalifikuotų darbininkų, apsaugos, medicinos, socialinės rūpybos, telekomunikacijų,  miškininkystės, bankininkystės, teisės, administravimo, informacinių technologių (IT), statybų, apgyvendinimo sektoriaus, kultūros, aukščiausio lygio vadovų ir kitų sričių darbuotojų atlyginimai. Mažiausio atlygio pokyčio (iki 5 proc.

Darbuotojai nuolat tikisi atlyginimo kilimo, tačiau kartais gali nustebinti ir atvirkštinis procesas – netikėtai mažesnė alga. Kaip žinia, taip paprastai uždarbis negali sumažėti, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, priedai. Į tokią situaciją pakliuvusi darbuotoja skundėsi, kad be jokio išankstinio perspėjimo gavo 200 eurų mažesnę algą. Ir teiravosi, ar darbdaviai gali taip daryti. Specialistai aiškina, kad mažinant atlyginimą reikalingas darbuotojo sutikimas.

Transporto, elektronikos, sveikatos priežiūros ir kitų produktų prekybos įmonė „3M Lietuva“ lapkritį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – du jos darbuotojai gavo po 55,9 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“ devyniems darbuotojams mokėjo po 46,5 tūkst. eurų (iki mokesčių), krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka Group“ (5 darbuotojai) – daugiau nei po 21,7 tūkst.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Priėmus naują Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimai nemažės, o mažiausiai uždirbančiųjų kils, garantuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė nesuprantanti piketuojančių pareigūnų nuogąstavimų dėl, anot jų, blogėsiančios situacijos. Profsąjunga: priimtas Vidaus tarnybos statutas atneš problemų Tuo metu kai kurių teisėsaugos pareigūnų profesinių sąjungų lyderiai tvirtina, kad pakeitimai gali paskatinti didelę patirtį turinčius pareigūnus palikti tarnybą.

Vyriausybei šių metų biudžete neskyrus lėšų, Seimo sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, dirba be atlygio.  Komisiją aptarnaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad komisijos veiklai lėšų numatyta tik 2024 metų biudžete, todėl negalės atlyginti už šiemet vykusius posėdžius.

Daugiau nei pusės lietuvių finansinė situacija per šiuos metus išliko stabili, 14 proc. ji pablogėjo, dar beveik 10 proc. džiaugiasi pagerėjusiais pinigų valdymo įgūdžiais. Jei galėtų paprašyti finansinės dovanos Kalėdoms, daugelis lietuvių, kaip ir kiti europiečiai, pasirinktų algos pakėlimą o labiausiai gailisi, kad pavyko sutaupyti mažiau, nei norėjo arba nepavyko išmokti investavimo.

Jauni Lietuvos gyventojai taupo nepakankamai: penktadalis iš viso neturi santaupų, o beveik trečdalis sugebėtų iš santaupų išgyventi iki vieno mėnesio. Pasak naujausių ekonomistų apklausų, jauni žmonės vidutiniškai į rankas uždirba apie 1200 eurų per mėnesį, tačiau tam, kad galėtų taupyti, prie algos reikėtų pridėti dar beveik 600 eurų. Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

„Vakar perskaičiau apie tai, kiek uždirba Viktorija Siegel ir nesusilaikiau nepasidalinusi savo nuomone. Atėjo metas pasakyti garsiai – laikai jau pasikeitė ir nieko nebeturėtų stebinti, kad moteris dirba ir užsidirba pati, o po skyrybų nelieka be cento“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Gintarė.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,8 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1549 eurai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis didėjo 14,9 proc. iki 10,45 euro. Per metų ketvirtį (šių metų trečiąjį, palyginti su antruoju) vidutinis bruto mėnesio atlyginimas paaugo 1,5 proc., tuo tarpu valandos darbo – sumenko 0,3 procento.

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką. Valstybės duomenų agentūra skelbia trečiojo metų ketvirčio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo duomenis.

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2023 m. trečiąjį ketvirtį išaugo 0,9 proc., rašoma Valstybės duomenų agentūros pranešime spaudai. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 018,2 EUR ir, palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 0,9 proc.: viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 090,6 EUR ir buvo 0,1 proc.

Įsipareigojimai kitais metais pedagogams kelti algas bus vykdomi atsižvelgiant į vidutinio užmokesčio augimą, jei reikės, bus peržiūrimas biudžetas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.  Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,8 proc. didesnis nei pernai spalį – 7545 zlotai (1727 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalyje padidėjo 2,2 procento.

Mažas darbo užmokestis demotyvuoja prokurorus, o didžiulį atotrūkį nuo teisėjų algų ketinama sumažinti tik 2026 metais, sako generalinė prokurorė. „Atlyginimų skirtumas yra neproporcingas, atotrūkis – labai didelis. Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro“, – trečiadienį per opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė Nida Grunskienė.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pasauliui pats metas susimąstyti apie perėjimą prie 4 darbo dienų savaitės. Iki penkių dienų darbas sutrumpėjo dar prieš 100 metų. O esą dabar Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, žmonės dirba daug mažiau laiko nei reikalauja darbo grafikas. Pasaulyje sparčiai įsiviešpatauja ir dirbtinis intelektas, kuris artimiausiu metu pakeis daugybę darbuotojų. Kone prieš 100 metų beveik visame pasaulyje darbo savaitė sutrumpėjo nuo 6 iki 5 dienų.

Darbas ne visuomet būna monotoniškas – kai kurie darbdaviai siunčia žmones į komandiruotes kvalifikacijai pasikelti, leidžia dirbti iš namų ar organizuoja darbostogas. Vienais atvejais darbuotojai nemokamai pakeliauja ir dar papildomai uždirba, kitais – už viską susimoka patys. Vis tik kai kurie sumąsto pagudrauti ir atostogas įforminti kaip komandiruotes.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Pirmą lapkričio savaitę lietuviai turės net dvi laisvas šventines dienas, t. y. lapkričio 1-ąją arba Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Tad pasiėmę 3 atostogų dienas laisvą turės visą savaitę. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja rekordinius kelionių užsakymus. Jų teigimu, šis laikotarpis, renkantis atostogas, yra vienas populiariausių. Pašnekovai įvardijo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus, keliauja tiek lėktuvais, tiek autobusais. 98 proc.

Kaip jaustumėtės, jei daug metų išdirbus toje pačioje įmonėje jums algos nekeltų, tačiau į tą pačią poziciją atėjusiems naujokams būtų mokamas didesnis atlyginimas? Tokių atvejų pasitaiko neretai, nors, pagal Darbo kodeksą (DK), anot specialistų, taip elgtis draudžiama. Vis tik darbdaviai randa būdų, kaip ribojimus apeiti. Tokių istorijų – pilna socialiniuose tinkluose.

TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ apsilankę grupė „Žemaitukai“ atvirai prabilo apie savo nuotykius dirbant šventėse. O pasitaikė jiems visko – nuo piktų užsakovų giminaičių iki netikrų arbatpinigių. Prieš dalyvaujant projekte „X Faktorius“, „Žemaitukai“ pasirodydavo vestuvėse, renginiuose. Mindaugas Stasiulis paklausė vyrų, ar teko susidurti su klientais, kurie sukėlė kokių nors nesklandumų. Vyrai atviravo, kad tai įvyko Skuode.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Paskolų palūkanos drastiškai auga, pramonės gamyba traukiasi, o darbuotojai masiškai ieško, kur galėtų uždirbti daugiau. Į Lietuvą atsėlinant sunkmečiui, profsąjungos teigia, kad suderėto kitais metais 700 eurų minimalaus atlygio gali būti per mažai. Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.

Siūloma mokytojams atlyginimus nuo sausio didinti 10 proc., iš viso kitąmet – 21 proc., penktadienį paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Pristatėm beprecedentį siūlymą, tokio augimo tiek biudžetu, tek darbo užmokesčio pokyčiu nėra buvę mūsų istorijoje, kitais metais darbo užmokestis mokytojams didėtų 21 procentu, pirmas žingsnis būtų 10 procentų nuo sausio“, – po derybinio susitikimo su profesinių sąjungų atstovais penktadienį žurnalistams sakė G. Jakštas.

Norint lengviau pritraukti kompetentingų vadovų į valstybės valdomas įmones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti jų atlyginimų apskaičiavimą ir taip didinti algas.  Ministerijos teigimu, šiuo metų vadovų atlyginimai yra žemesni nei rinkos vidurkis, nekonkurencingi, sunku pritraukti profesionalių vadovų. Mažą atlyginimo pastoviąją dalį dažnai siekiama kompensuoti didesne kintamąja dalimi nustatant lengvai pasiekiamus tikslus.

Verkšlenti dėl gyvenimo sąlygų pratę lietuviai, pasirodo, yra didžiausi optimistai visoje Europos Sąjungoje – labiausiai tiki, kad bendrijoje viskas klostosi puikiai. Beveik pusė apklaustų lietuvių sako, kad reikalai Europos Sąjungoje krypsta geryn. Antri pagal tikėjimą Europa – estai, treti – latviai. O turtingiau gyvenantys austrai ar prancūzai į Europos ateitį žvelgia gerokai pesimistiškiau.

Aptarnavimo srityje dirbantys gyventojai paprastai uždirba tik minimalų atlyginimą – visa kita jiems tiesiogiai sumoka klientai. Vis tik gaunamos sumos džiugina ne visus, o ir arbatpinigių palieka ne kiekvienas. Padavėjais ar barmenais dirbantys jaunuoliai neslepia, kad kartais iš arbatpinigių pavyksta surinkti ir pusantro tūkstančio eurų. Kitiems – vos kelis eurus per savaitę.

Po čekių skandalo savivaldybių tarybų nariai jau du mėnesius už darbą gauna fiksuotas algas, tačiau kai kurie merai kelia triukšmą – esą neturi iš ko tų skaidrių ir daug didesnių algų mokėti. Mažesnių miestų ir rajonų vadovai reikalauja Finansų ministerijos skirti jiems daugiau pinigų arba net prašo Seimo leisti sumažinti ką tik padidintus tarybos narių atlyginimus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme už uždarų durų išnagrinėta byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo net keletą metų be pagrindo po teismus tampytai kaunietei Evelinai Geležiūnienei.  Po to, kai keletą metų teko mindžioti teismų slenksčius, būti net pripažintai kaltai ir tik paskutinėje instancijoje išgirsti išteisinamąjį nuosprendį, E. Geležiūnienė su advokatu kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo. Dėl žalos kreipėsi ir moters vyras.

Vyriausybei pritarus, kad nuo kitų metų minimali mėnesinė alga (MMA) būtų didinama iki 924 eurų, ekonomistas Justas Mundeikis teigia, kad tokia MMA yra per maža.