Laikytis finansinės drausmės daugeliui pavyko
Paprašyti įvertinti, kaip sekėsi valdyti išlaidas šiemet, daugiau nei pusė (53 proc.) lietuvių sakė, kad turimą biudžetą valdė išmintingai, neapgalvotų pirkinių išvengti pavyko. Daugiausia taip atsakiusių buvo vyresni nei 40 m. žmonės. Dar 36 proc. sakė, kad šiemet buvo visko: kartais pavykdavo leisti pinigus sumaniai, o kai kurių pirkinių vėliau gailėjosi; daugiausia taip manančių buvo tarp 18-24 m. jaunimo.
Dar keli procentai lietuvių (daugiausia – taip pat tarp jaunuolių) sakė, kad išlaidavo gerokai per daug, įsigijo per daug emocinių pirkinių, kurių vėliau gailėjosi ir taip iššvaistė pinigų. Įdomu tai, kad palyginus su kitomis šalimis, Lietuvoje savo išlaidavimo įpročius prastai laikančių yra mažiausiai. Daugiausia savo išlaidavimu nepatenkintų buvo Lenkijoje: 9 proc. lenkų sakė, kad savo biudžeto valdymo įpročius vertina blogai.
Daugiau negu pusės lietuvių bendra finansinė situacija šiemet išliko stabili ir nuo pernai metų nepasikeitė. Suprastėjo ji beveik 15 proc. lietuvių, 11 proc. ji buvo geresnė, nes gavo papildomų pajamų, dar 8 proc. pasidžiaugė, kad išmoko efektyviau taupyti, 5 proc. išmoko investuoti. Panašios tendencijos iš kitose šalyse, tik ten daugiau žmonių gavo papildomų pajamų arba pradėjo investuoti.
Po Kalėdų eglute norėtų didesnės algos
Jei galėtų gauti finansinę Kalėdų dovaną, dauguma lietuvių nedvejodami rinktųsi algos pakėlimą, toks pats atsakymas vyravo ir kitose šalyse. Itin daug taip atsakiusių tarp 18-24 m. jaunimo. Antras populiariausias atsakymas – išmokti turimus pinigus „įdarbinti“. 13 proc. lietuvių norėtų, kad per šventinį stebuklą dingtų visos esamos skolos, mažiau nei 10 proc. – kad sumažėtų infliacija arba mokesčiai, o už sąskaitų lėšas gautų didesnių palūkanų. Įdomu tai, kad dar 4 proc. lietuvių Kalėdų proga norėtų gauti banko paskolą būstui; tai buvo aukščiausias rezultatas iš visų apklaustų šalių.
Nors daugeliui finansinės drausmės šiemet laikytis pavyko, buvo ir finansinių apgailestavimų. Dažniausia lietuviai gailėjosi, kad nepavyko sutaupyti tiek, kiek norėjo ir planavo (dažniausias atsakymas ir kitose šalyse), ypač tarp 25-34 amžiaus žmonių.
Kiti finansiniai apgailestavimai, kurių nepavyko šiemet įgyvendinti – tai, kad nepavyko užsidirbti papildomai ar susikurti pasyvių pajamų šaltinių, nepavyko išmokti investuoti, rasti pigesnių naudojamų paslaugų alternatyvų.
Kalėdų dovanoms šiemet – iki 200 eurų
Beveik trečdalis lietuvių (27 proc.) Kalėdų dovanoms šiemet planuoja išleisti iki 200 eurų, dar 25 proc. – iki 100 eurų, 18 proc. – iki 500. Visai Kalėdų dovanų pirkti neplanuoja 3 proc. lietuvių, o 2 proc. išleis ir iki 1000 eurų. Panašiai švenčių išlaidas planuoja ir latviai, lenkai, portugalai, bulgarai, vengrai, rumunai. Vidutiniškai daugiau dovanoms išleis ispanai, prancūzai, italai.
Visiems puikiai žinomas posakis, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, panašu, yra universalus ir tinka daugeliui europiečių: paklausti, ar grąžintų nepatikusią dovaną, beveik pusė respondentų visose šalyse sakė, kad mėgsta bet kokias dovanas ir nė už ką jos negrąžintų į parduotuvę. Dar beveik trečdalis sako, kad grąžina dovanas itin retai, nes dauguma atvejų jomis džiaugiasi.
Lietuviai čia pademonstravo praktišką požiūrį į dovanas – 21 proc. žmonių sakė, kad artimiesiems užsimena, kokios dovanos norėtų, todėl gauna tiksliai tai, ko nori, ir grąžinti poreikio nebūna. Kas dešimtas lietuvis dovanas grąžina retai, nes tai darydamas patiria daug nepatogumo ir nejaukumo, o nuolat dovanas grąžina tik pavieniai respondentai. Vakarų europiečiai dovanas yra linkę grąžinti gerokai dažniau nei lietuviai.
