Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šiuo metu mažiausia vienos dienos ligos išmoka – 10 eurų, didžiausia – 106 eurų. O vidutinė siekia 40 eurų.
Anot pašnekovų, tokia tvarka yra teisinga, nes skatina rūpintis savo sveikata ir ja nepiktnaudžiauti. Bet dažnai darbuotojui mokama ligos išmoka esą viršija jo atiduotas įmokas.
Vis dėlto yra būdų pasiekti, kad ligos išmoka būtų tokio paties dydžio kaip ir atlyginimas. Tačiau tokiu atveju nukentėtų jaunos šeimos ir silpnos sveikatos gyventojai, kurių ligos išmokas finansuoja „stipresnieji“.
O galbūt neteisinga yra ir tai, kad didžiausias išmokas gauna tie, kurie moka mažiausius mokesčius.
Ligos išmoka kompensuoja 62,06 proc. atlyginimo
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys.
Jos teigimu, į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą nėra atsižvelgiama. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) ir pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
„Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. sausį, vertinamos 2022 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio draudžiamosios pajamos“, – dėstė „Sodros“ atstovė.
M. Kozič įvardijo, kad ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. O jų dydžius nustato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
Vidutinė išmoka – 40 eurų per dieną
Anot „Sodros“ atstovės, ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“. Tai reiškia, kad išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno gavėjo draudžiamų pajamų, tačiau yra nustatyti mažiausi ir didžiausi išmokų dydžiai, kurie susiję su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (VDU) šalyje.
„Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio. Taigi, 2023 m. sausį vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 10 eurų, o mėnesio išmoka – mažesnė nei 208 eurai.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio. Tad ligos išmoka už sausį negali viršyti 106 eurų per dieną arba 2218 eurų per mėnesį“, – nurodė M. Kozič.
Ji įvardijo, kad vidutinė dienos ligos išmoka praėjusių metų pabaigoje buvo 40,1 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis – 9,8.
Ligos išmokų sistema ir turi skatinti nesirgti
Paklausus, ar teisinga, kad ligos atveju kompensuojama tik dalis atlyginimo, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė (LBAA) Daiva Čibirienė nurodo, kad ligos išmoka yra kompensacija už negautas pajamas, kitais žodžiais, tai – draudimas.
Taigi, iš ekonominio ir valstybės tvarumo požiūrio, ligos išmokų sistema turėtų skatinti nesirgti: „Jei išmokos būtų tokios, kad „apsimoka“ sirgti, gyventojai būtų daugiau motyvuojami nesaugoti sveikatos, nes ligos atveju jie neturi reikšmingų praradimų.“
Pašnekovės teigimu, jei gyventojas nori didesnės išmokos, jis gali draustis privačiai dėl ligos išmokos gavimo iš privataus fondo. Kuris, jos nuomone, kažin ar pasiūlytų didesnes išmokas, nei „Sodra“.
„Jei pasižiūrėtume į „Sodros“ lėšų panaudojimą, tai surinktų įmokų dėl ligos išmokos draudimo neužtenka visoms ligos išmokoms atlikti. Ši „Sodros“ lėšų eilutė pastoviai dengiama iš kitų surinktų įmokų“, – atkreipė dėmesį D. Čibirienė.
Ji priminė, kad „Sodrai“ nuo darbo užmokesčio mokamos pensijų socialiniam draudimui įmokos (8,72 proc.), motinystės socialiniam draudimui įmokos (1,81 proc.), privalomojo sveikatos draudimo įmokos (6,98 proc.) ir ligos socialiniam draudimui įmokos (1,99 proc.)
Taigi dabar dėl ligos išmokos gavimo gyventojai moka po 1,99 proc. nuo darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, žmogus, gaunantis 1 tūkst. eurų per mėnesį iki mokesčių sumoka 20 eurų per mėnesį, o per metus – 239 eurus. Todėl užtenka vienos 2 savaičių ligos ar vaiko slaugos ir jo ligos išmoka viršys sumokėtas įmokas.
„Manau, joks privatus draudimo fondas nemokės didesnių išmokų, jei gautų draudimo įmokas taip, kaip dabar gyventojai moka nuo darbo užmokesčio.
Labai norėtųsi dosnių socialinių garantijų, bet yra kitas klausimas – iš ko atimsime? Iš pensininkų? Iš motinystės išmokų? Nelabai yra iš ko atimti. Taigi, jei norima didesnių išmokų, reikia mokėti didesnes įmokas „Sodrai“. Kito kelio nėra“, – teigė pašnekovė.
Išeities ieškojimas priklauso nuo to, kiek norima dalintis
Paklausta, kokie sprendimai šioje situacijoje būtų geriausi, D. Čibirienė atsakė, kad šiuo metu ligos išmokos apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiais. Tad jei iš ligos išmokų būtų išskaičiuojami sumažinti mokesčiai arba jos iš viso būtų neapmokestinamos, ligos išmokos padidėtų ir beveik nesiskirtų nuo darbo užmokesčio.
Kita išeitis, anot LBAA prezidentės, yra tiesiog sveikatos saugojimas. O norint neprarasti pinigų ligos atveju, reikėtų draustis papildomai privačiai dėl ligos išmokų gavimo arba tiesiog turėti santaupų keliems mėnesiams į priekį.
Dar vienas sprendimas, anot pašnekovės, būtų daugiau iš fantastikos: „Jei būtų galima sukaupti savo ligos išmokos draudimo pinigus ir juos panaudoti nusprendžiant, kad didžiąją dalį sukauptos sumos noriu gauti dabar. Jei susirgsiu vėliau, gausiu minimumą, nes savo ligos išmokos biudžetą jau „suvalgiau“.
Gal tokia politika skatintų mokėti ligos išmokos draudimą, žinant, kad tavo pinigai anksčiau ar vėliau bus tau grąžinti per ligos išmoką ir jie nebus panaudoti kitų žmonių, daugiau sergančiųjų ligos išmokų finansavimui.“
Bet tokia politika, D. Čibirienės teigimu, būtų labai nepatogi jaunoms šeimoms ar silpnos sveikatos asmenims, nes jie nespėtų sukaupti „didelio“ ligos išmokos biudžeto.
Ji nurodė, kad šiuo metu tokių asmenų ligos išmokas finansuoja sveiki ir neturintys mažų vaikų mokesčių mokėtojai.
Taigi, pašnekovė pastebi, kad bet koks teisingumo ieškojimas atsiremia į empatiją ir kiek visuomenė nori dalintis: ar visuomenė sutinka, kad stipresnieji atiduoda silpniesiems su mintimi, kad tie silpnieji kažkada apsikeis vietomis su stipriaisiais.
Išmokos didžiausios tiems, kurie moka mažiausiai
LBAA prezidentė priduria, kad pačioje ligos išmokų skaičiavimo sistemoje yra keistų dalykų, kuriuos panaikinus, jos nuomone, atsirastų daugiau lėšų mokantiems įmokas „Sodrai“.
Pavyzdžiui, net dabar, jei gyventojo pajamos kas mėnesį yra tik 20 eurų, kai jos gaunamos iš dviejų darbdavių (po 10 eurų iš kiekvieno), ligos atveju gyventojas gaus gerokai daugiau, nei kad buvo jo alga, t.y. po 8,83 euro per darbo dieną, kai išmoka bus mokama iš bendro „Sodros“ ligos išmokų fondo.
„Šioje vietoje yra visiška nesąmonė, bet taip yra daug metų. Taigi, jei tokio žmogaus liga truks 12 darbo dienų, toks gyventojas gaus mažiausiai 88 eurus, nors per metus sumokėjo mažiau nei 5 eurus mokesčių (po 0,4 eur/mėn.) dėl ligos išmokos gavimo.
Tokio dosnaus draudimo norėtų visi, bet jį gauna tik tie, kurie moka mažiausius mokesčius“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Ji pridūrė, kad praktikoje nėra mačiusi, kad adekvatūs darbuotojai skųstųsi ligos išmokų dydžiu ir sergantys dirbtų tik dėl to, kad nenori pajamų sumažėjimo.
Pasak D. Čibirienės, gyventojai yra sąmoningi ir supranta, kad sveikatos už jokius pinigus nenusipirksi. O tokių, kuriems atlygis – visada per mažas, bus visada ir nieko čia nepadarysi.
