ar lietuva

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Prezidentas Viktoras Juščenka paleido Ukrainos Aukščiausiąją Radą. Įtampa jau seniai drasko Ukrainos politinę sistemą. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos vadovu Aleksandru Kvasnievskiu ir ES generaliniu sekretoriumi Chavieru Solana prieš kelerius metus sėkmingai išsprendė porinkiminę Ukrainos krizę ir prisidėjo prie padėties šalyje stabilizavimo.

Nuo pat Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo komunistinė nomenklatūra ir jai atstovaujančios politinės partijos šiomis pajėgomis nepasitikėjo dėl savanorių patriotinių nuostatų. Tuoj po 1992 m. Seimo rinkimų ir 1993 m. Prezidento rinkimų, kai visa valstybės valdžia atiteko LDDP, prasidėjo atvira savanorių diskriminacija. Buvo mažinamas KASP finansavimas ir ginkluotė, naikinamos transporto ir kitos socialinės lengvatos.

Lietuvos televizija vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, skelbia rodysianti naują dokumentinį filmą „Gedimino keliu. Lietuvos diplomatijos istorija“.Žinomi istorikai daugelį šio laikotarpio Lietuvos laimėjimų vadina įvykiais, pakeitusiais Europą. Kai kurie iš jų aplaistyti krauju, kitiems sumanios diplomatijos dėka – rožėm klotas kelias.

Johną Cloudą JAV Ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje JAV Senatas patvirtino 2006 gegužės 26 d. Ambasadorius sutiko atsakyti į naujienų portalo „Balsas.lt“ klausimus. Pasak J. Cloudo, lietuviai gali didžiuotis, kad per trumpą laiką NATO narė Lietuva tapo ne tik saugumo vartotoja, bet ir teikėja. Be to, ambasadorius įsitikinęs, kad tarptautinėje arenoje Lietuva atkakliai gina savo nacionalinius interesus.

Lietuvos vadovai atsakingą sprendimą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo turėtų priimti tik vadovaudamiesi oficialiu ES atsakymu, o ne remdamiesi neoficialiomis eurobiurokratų kalbomis. Ignalinos AE klausimo blokavimas atspindi ES senbuvių polinkį dėl savo problemų kaltinti bloko šalis naujokes.

Ar Lietuva gali turėti bendrą įvaizdžio strategiją? Į šį klausimą mėginame atsakyti tuo metu, kai iš esmės žlugo pirmasis Lietuvos įvaizdžio strategijos kūrimo (pabrėžtina – ne įgyvendinimo) konkursas. Jo laimėtojai, pasaulinis agentūrų tinklas „Chime Communications“ ir jo talkininkai „vietoje“, panašu, laiką leis teismuose su kampanijos užsakovu, o ne prie komunikacijos varstotų. Įvaizdžio kūrimas ne tik savo asmenybei, verslui, bet ir miestui ar valstybei – XX a. pabaigos išradimas.

Ar Lietuva turi svajonių? Ar visuomenė žino, kuriuo keliu ir kodėl nori eiti? Nebemokant svajoti, viešojoje erdvėje nebeliko ir politikos, tos tikrosios politikos kaip skirtingų idėjų apie valstybės tikslus ir ateitį susidūrimo. Teliko administravimas – Europos Sąjungos lėšų dalybos, Turniškių skandalas, energetikos problemos, – ir administratoriai iš įpročio netiksliai tebevadinami politikais. Matyt, viskas prasideda nuo klausimo, kaip suprantame politiką.

Šią savaitę vyks didysis mūšis Briuselyje. Gerai, kad po mūsų priekaištų dėl neryžtingos politikos mūsų diplomatija jau yra nusiteikusi ryžtingiau. Tačiau mums reikia ne vien tik struktūrinių fondų iš Europos. Jeigu mes tik tuo rūpintumės, būtume panašūs į paprastus egoistus. Iš Europos mums reikia ir kitokios Europos, – tai sakiau praėjusios savaitės Seimo diskusijoje.

Rusijos kurstomas informacinis karas dėl Lietuvoje nukritusio jos naikintuvo leidžia manyti, kad santarvininkų saugomos oro erdvės pažeidimas buvo iš anksto planuotas veiksmas, kuriuo norėta diskredituoti NATO gynybinio "skėčio" patikimumą. Taip Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Raimundas Lopata. "Prasidėjęs informacinis karas, atrodo, yra puikiai surežisuotas. Tai svarus argumentas manyti, kad akcija buvo suplanuota.

Ar Lietuva atkurs LDK, kaip rašė kai kurie Rusijos politikos analitikai? Daug kalbama apie didžiųjų valstybių - JAV, Rusijos - interesus, o kokie Lietuvos interesai? Kaip veikiama, siekiant juos užtikrinti? Koks mūsų indėlis į pasaulinę politiką. Apie tai - ir ne tik - kalbamės su užsienio reikalų ministru, vienu iš socialliberalų partijos lyderių Antanu Valioniu.

Išskirtinis “Amerikos lietuvio” interviu su JAV ambasadoriumi Lietuvai Stephenu D. Mullu apie dabartinę ambasados veiklą ir jo paties darbus Lietuvoje. Kartu pokalbyje dalyvavo ambasados spaudos atašė Andra Litevkaitė. Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje bei prezidento rinkimams JAV, jo atsakymai ypač aktualūs ir įdomūs. Per daugiau nei dvidešimt savo diplomatinės karjeros metų dirbote keturiuose žemynuose. Paskutinis paskyrimas buvo Indonezijoje.

Nejaugi jau prasidėjo Ketvirtasis pasaulinis karas? Jei taip, kada gi įvyko Trečiasis? Ką po 2001 m. rugsėjo 11 d. ir po ką tik įvykusios Beslano tragedijos Rusijoje mums žada XXI amžius - tautų ir valstybių suartėjimo, bet sykiu ir naujų priešiškumo, fanatizmo ir neapykantos formų amžius? Ar Lietuva jau dalyvauja globalinėse pasaulio dramose? Ar turime tokią politinę klasę, su kuria būtų saugu pasitikti didžiąsias Europos ir pasaulio permainas? Kokios yra mūsų politinės ir moralinės krizės pr...

Neeilinėje sesijoje LR Seimas, reaguodamas į kilusį parlamentarų galimos korupcijos skandalą, svarsto antikorupcinių priemonių rinkinį. Tai, be abejo, svarbu.

Vakarų europiečiai, keliavę po Rusiją ir aprašę ją, dažnai pažymėdavo, kad egzistuoja neįveikiama praraja tarp Maskvos ar Sankt Peterburgo ir Rusijos provincijos. O ar šiandieninėje Lietuvoje nesiveria beveik tokia pat praraja tarp Vilniaus ir Lietuvos provincijos? Apie tai trečiadienį (04.21) 22 val.

Baigėsi beveik pusmetį trukęs Lietuvos prezidento skandalas. Ar sykiu baigsis ir mūsų valstybę ištikusi politinė krizė, dar nežinia. Ar Lietuva sugebės deramai pasimokyti iš ją sukrėtusios krizės? Ar jos politikai ir visuomenė nelips dar kartą ant to paties grėblio? Ko reikėtų imtis, kad panašių krizių ateityje būtų išvengta? Šiuos klausimus Lietuvos radijo diskusijų laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami svarstė politikai: Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas; Liberal...

Baigėsi beveik pusmetį trukęs Lietuvos prezidento skandalas. Ar sykiu baigsis ir mūsų valstybę ištikusi politinė krizė, dar nežinia. Ar Lietuva sugebės deramai pasimokyti iš ją sukrėtusios krizės? Ar jos politikai ir visuomenė nelips dar kartą ant to paties grėblio? Ko reikėtų imtis, kad panašių krizių ateityje būtų išvengta? Šiuos klausimus Lietuvos radijo diskusijų laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami svarstė politikai: Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas; Liberal...

Humanitarinių mokslų daktaras doc. Arvydas Anušauskas pasakoja apie Lietuvos slaptųjų tarnybų istoriją ir kitų valstybių slaptųjų tarnybų veiklą Lietuvoje. Ar yra koks nors esminis skirtumas tarp šnipinėjimo, žvalgybos ir diplomatijos? Be abejo, toks skirtumas egzistuoja, nes kiekvienoje iš šių veiklos sričių informacija kitoje valstybėje renkama skirtingomis priemonėmis ir keliami skirtingi tikslai.

Tautos, kaip ir pavienio žmogaus, gyvenimą žymi simbolinės datos, įprasminančios tą judrią begalinę tuštumą, kuri vadinama laiku. Kartais nutinka taip, kad tautos kelią žyminti simbolinė data vienam ar kitam žmogui sutampa su realia data. Taip nutinka tada, kai žmogui lemta būti tautos gyvenimo simboliu tapusių įvykių dalyviu.