Johną Cloudą JAV Ambasadoriumi Lietuvos Respublikoje JAV Senatas patvirtino 2006 gegužės 26 d. Ambasadorius sutiko atsakyti į naujienų portalo „Balsas.lt“ klausimus.
Pasak J. Cloudo, lietuviai gali didžiuotis, kad per trumpą laiką NATO narė Lietuva tapo ne tik saugumo vartotoja, bet ir teikėja. Be to, ambasadorius įsitikinęs, kad tarptautinėje arenoje Lietuva atkakliai gina savo nacionalinius interesus. Kalbėdamas apie JAV santykius su Rusija J. Cloudas sakė, kad JAV realistiškai vertina Rusijos pasiekimus ir problemas, stengiasi bendradarbiauti, kur įmanoma, o ten, kur nuomonės išsiskiria, atvirai apie tai pasako. JAV rimtai vertina daugelyje šalių stiprėjančią neigiamą nuomonę apie administracijos vykdomą tarptautinę politiką. Ambasadorius patikino, jog dauguma lietuvių vizas gauna ir sakė, jog diena, kai lietuviai turizmo tikslais galės į JAV keliauti be vizų, vis artėja. Atsakymą į klausimą, kas jam Lietuvoje nepatinka, ambasadorius, kaip ir reikėjo tikėtis, diplomatiškai nutylėjo.
- 2002-aisiais, lankydamasis Lietuvoje, JAV prezidentas Georgas W. Bushas skelbė, kad „kiekvienas, kuris pasirinks Lietuvą savo priešu, taip pat bus ir Jungtinių Valstijų priešu.“ Jūsų nuomone, kokių priešų Lietuva turi šiuo metu? Ar nėra taip, kad pastaruoju metu Lietuva įgyja naujų priešų, turint omeny, kad Lietuvos kariai buvo nusiųsti į Iraką ir Afganistaną? Ar didelės yra grėsmės, su kuriomis Lietuva gali susidurti kaip JAV sąjungininkė?
- Ta diena, kai Lietuva įstojo į NATO buvo viena maloniausių ir sėkmingiausių momentų, kuriais ambasada džiaugėsi per pastaruosius šešiolika metų. Šiandien Jungtinės Valstijos didžiuojasi tvirtai stovėdamos kartu su Lietuva kaip draugė ir sąjungininkė.
Lietuva šiandien turi saugumo garantijas, kurias teikia Jungtinės Valstijos ir NATO narės, tai yra stipriausia ir pati efektyviausia karinė sąjunga istorijoje. NATO oro erdvės patruliavimo misija Lietuvoje atspindi sąjungininkų įsipareigojimą ginti Baltijos šalių oro erdvę. Jungtinės Valstijos didžiavosi galimybe perimti oro patruliavimą virš Lietuvos ir viso Baltijos regiono 2005-ųjų pabaigoje. NATO valstybės prisiekia ginti ir saugoti visus savo narius. Lietuva dabar džiaugiasi turėdama tokį tvirtą saugumo šarvą. Todėl nėra jokių pavojų, kurie atrodytų grėsmingais žvelgiant į sutartimi sujungtų 25 valstybių įsipareigojimą ginti Lietuvą.
Norėdama įrodyti, kad yra garbinga sąjungininkė ir pagalbininkė, Lietuva nuo pat pradžių įsipareigojo siųsti karius ginti NATO interesų tolimose vietovėse – Kosove, Afganistane, Irake. NATO aktyviai ėmėsi dalyvauti šiose valstybėse, nes pripažįsta, kad šių regionų saugumas yra gyvybiškai svarbus NATO narių saugumui. Lietuviai gali didžiuotis, kad per mažiau nei trejų metų laikotarpį kaip NATO narė Lietuva tapo saugumo teikėja, ne tik vartotoja.
- JAV neseniai paskelbė apie savo planus plėtoti kontraversišką gynybinių raketų sistemą tokiose valstybėse kaip Čekija ir Lenkija. Nors abi šios šalys išreiškė daugiau teigiamą požiūrį, Rusija paskelbė, kad interpretuos šį perkėlimą kaip karinę grėsmę ir perspėjo apie galimas „neigiamas pasekmes“. Ar raketų sistema sustiprins saugumą Europoje ir ypač vidurio bei Rytų Europos regione? Ar Lietuvos žmonėms kelia pavojų Irano ar Šiaurės Korėjos raketos?
- Prezidentas Bushas pasakė, kad Jungtinės Valstijos kurs ir dislokuos tokias raketų sistemas, kurios galėtų apginti ne tik Jungtines Valstijas, bet ir mūsų draugus bei sąjungininkus.
Paprastai kalbant, pažangus Jungtinių Valstijų balistinių raketų sistemos dislokavimas apgina Europą nuo vidutinio nuotolio balistinių raketų - o Europai dabar to trūksta, taip pat suteikia daugiau saugumo pačioms Jungtinėms Valstijoms.
Siekiant šio gynybinio tikslo Jungtinės Valstijos, Lenkija ir Čekija nutarė detaliau aptarti galimybes įrengti raketinės gynybos sistemas šiose valstybėse.
Jungtinės Valstijos tvirtai nusprendė, kad raketinė gynyba yra vertingas dalykas Europai, kad ji suteiktų reikšmingą galimybę apginti Europos sąjungininkus, o taip pat ir Jungtines Valstijas nuo augančios balistinių raketų grėsmės Vidurio Rytuose.
Jungtinės Valstijos siekia partnerysčių, kurių dėka galėtų tobulinti ir dislokuoti raketines gynybos sistemas, galinčias ginti ne tik Jungtines Valstijas ir mūsų dislokuotas karines pajėgas, bet taip pat ir draugus bei sąjungininkus.
JAV raketinės gynybos sistemos dislokacija nėra nukreipta į Rusiją ir nėra sukurta pasipriešinti Rusijos strateginei raketinio puolimo jėgai. Jungtinių Valstijų pareigūnai visuomet informuodavo ir toliau informuos Rusiją apie JAV raketinės gynybos planus ir programas.
Irano ir Šiaurės Korėjos veikla kelia nerimą visiems atsakingiems ir taikiems tarptautinės bendruomenės nariams. Raketinė gynyba iliustruoja, kaip rimtai Jungtinės Valstijos ir NATO įsipareigoja rūpintis draugų ir sąjungininkų saugumu.
- Pastaraisiais metais ES priėmė didelę grupę šalių iš Vidurio ir Rytų Europos. Netrukus po to kai kurios senosios narės sukritikavo naujokes, kad šios ėmėsi „Trojos arklio“ vaidmens - tapo JAV užsienio politikos instrumentu. Ar tokie įtarinėjimai turi pagrindo? Ar Lietuva turi savo vietą „JAV strategijoje Europai“? Kokia ji?
- Aš manau, kad būtų labai klaidinga apibūdinti Lietuvos užsienio politiką kaip kokį nors kitą instrumentą, išskyrus Lietuvos nacionalinių interesų. Kaip ambasadorius aš dažnai pirmasis susiduriu su ta nepriklausomybe, kūrybingumu ir atkaklumu, kurį Lietuva demonstruoja pasaulinėje arenoje.
Tarptautiniu mastu Lietuva nuolat pasauliui daro įspūdį savo iniciatyva ir lyderyste. Būdama viena naujausių NATO narių ir nepaisant savo santykinio mažumo, Lietuva siunčia savo karius ir siekia stabilumo Afganistane ir Irake. Lietuva pradėjo novatorišką iniciatyvą remdama demokratiją Ukrainoje, Moldavijoje, Gruzijoje ir Baltarusijoje. Dėl demokratijos plėtros regione Lietuva pasisako tokiu stipriu balsu, kad jis išties pralenkia pakankamai jauną Lietuvos demokratijos amžių. Lietuva pasižymėjo ES ženkliai sustiprindama Europos sąmoningumą supažindinusi su ypatingomis problemomis ir iššūkiais, su kuriais susiduria demokratijos plėtra Rytuose.
Aš taip pat manau, kad būtų didelė klaida spekuliuoti, jog Jungtinių Valstijų santykiai su ES kažkuo nesiderina su mūsų stipriais dvišaliais santykiais su Lietuva. Jungtinės Valstijos visuomet rėmė suvienytos ir laisvos Europos idėją. Stipri ir dinamiška Europa yra būtent toks partneris, kurio trokšta ir JAV, ir kitos laisvos pasaulio tautos. Jungtinės Valstijos taip pat išlaiko stiprius dvišalius santykius su visomis ES narėmis, ne tik Lietuva. Tuo pat metu savo 85-erių metų diplomatinius santykius su Lietuva mes laikome labai svarbiu dalyku. Ne atsitiktinumas, kad per pastaruosius penkerius metus JAV prezidentas, viceprezidentas, valstybės sekretorė, jau buvęs gynybos sekretorius ir buvęs Atstovų rūmų pirmininkas - visi lankėsi Vilniuje. Jungtinės Valstijos aiškiai mato Lietuvą kaip artimą ir vertingą sąjungininkę, mes pripažįstame Lietuvos lyderystę esminiais ir abiem valstybėm svarbiais klausimais.
- 2006 m. gruodį, kalbėdamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, jūs minėjote, kad NATO po šaltojo karo „turėjo drąsius tikslus: sukurti vientisą, laisvą ir taikią Europą“. Ko Europai dar trūksta galutiniam šio idealo įgyvendinimui?
- Pabaigdama šaltąjį karą NATO užtikrino laisvę ir saugumą milijonams europiečių. Tačiau kaip pasakė prezidentas Bushas Rygoje: „Padėdami jaunoms Europos demokratijoms įsijungti į Europos institucijas mes neturime pamiršti tų, kuriuos vis dar kankina tironija.“
Lietuva kartu su savo sąjungininkėmis Jungtinėse Valstijose ir NATO vaidina svarbų vaidmenį kuriant demokratiškos ir laisvos Europos viziją. Yra aiškūs darbai, kuriuos reikia padaryti. Rygos viršūnių susitikime mes iš naujo patvirtinome NATO atvirų durų politiką. Lietuva ir mūsų NATO sąjungininkės plėtros galimybę mato kaip esminę siekiant to „drąsaus“ tikslo, kurį jūs minėjote. Iš Amerikos perspektyvų svarbiausias NATO vaidmuo buvo patarti ir burti šalis siekiant pozityvių demokratinių reformų transatlantinėje erdvėje. Mes privalome palikti atviras duris ir tęsti darbą su tomis šalimis, kurios siekia NATO narystės standartų.
Kaip prezidentas Bushas sakė savo paskutiniame metiniame pranešime, mes ir toliau pasisakysime už laisvę tokiose šalyse kaip Kuba, Baltarusija ir Birma. Pavyzdžiui, Baltarusijoje mes dirbame kartu su Lietuva, kad išlaikytume vieningą frontą kovoje prieš Lukašenkos režimą ir Baltarusijos žmonių priespaudą. JAV nuosekliai skatino demokratijos institucijų ir atviresnės pilietinės visuomenės vystymąsi. JAV ambasada Minske pradėjo Demokratijos įgaliojimo programą (Democracy Commission program), remiančią nepriklausomą žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas ir skatinančią teisės normų vykdymą.
Mes ir toliau dirbsime su Lietuva plėsdami laisvos, taikios ir vieningos Europos sienas.
- Po Sovietų Sąjungos žlugimo ir ypatingai po rugsėjo 11 įvykių, JAV įtaka Rusijos interesų zonoje žymiai išsiplėtė. Kaip jūs apibūdintumėte pastarųjų metų JAV politiką Rusijos atžvilgiu? Ar ji daugiau rėmėsi konfrontacija ar bendradarbiavimu? Ar Rusija iš tikrųjų praranda savo tradicinę įtaką ir kokios kompensacijos už tai ji gali tikėtis?
- Lietuva ir Jungtinės Valstijos puoselėja tokias pačias viltis ir tikslus Rusijos atžvilgiu. Žavėdamiesi vaisingais Lietuvos ir Rusijos ryšiais, mes taip pat nuoširdžiai ir konstruktyviai bendraujame su Rusija.
Manau, kad mes realistiškai vertiname Rusijos pasiekimus ir problemas. Stengiamės bendradarbiauti visur, kur tik įmanoma. Ten, kur mūsų nuomonės išsiskiria, mes atvirai pasakome. Turime bendrus interesus pasaulyje, mus vienija bendras troškimas pasiekti vieningą tarptautinę poziciją Irano branduolinės programos klausimu.
Mūsų tikslas yra įtikinti Rusiją, kad mūsų politika nėra „tradicinės įtakos“ klausimas. Atvirkščiai, mes viliamės parodyti Rusijai pranašumus, kuriuos ji turės iš saugių, patikimų ir stabilių kaimynų. Man atrodo, Lietuvos požiūris yra labai panašus.
- Šaltojo karo įkarštyje Amerikos prezidentas Ronaldas Reaganas įspėjo Europos lyderius dėl vienašališkos priklausomybės nuo Rusijos (Sovietų) energijos šaltinių pavojaus. Ar Amerikos pozicija pasikeitė nuo to laiko? Kaip asmeniškai jūs vertinate bendrą Rusijos ir Vokietijos Šiaurės Europos dujotiekio projektą? Jūsų nuomone, ar Lenkijos ir Baltijos šalių vyriausybių išreikštos abejonės turi pagrindą?
- Kaip praėjusią gegužę Vilniuje pasakė viceprezidentas Cheney, mes visi tikimės, kad Rusija mato savo ateitį kaip draugystę ir partnerystę su regiono demokratijomis. Tuo pat metu viceprezidentas pripažino susirūpinimą Rusijos polinkiu naudoti energijos šaltinius kaip įtakos įrankį.
Mes tikime, kas skaidrus, stabilus, rinka pagrįstas energijos eksportas yra neabejotinai tiek Rusijos interesas, tiek energiją vartojančių šalių interesas.
Nors mes tiesiogiai nekomentuojame santykių tarp komercinių įmonių valstybėse, tačiau Jungtinės Valstijos visada buvo susirūpinusios dėl per didelės priklausomybės energetikos sektoriuje. Pavyzdžiui, paskutinėse dvejose metinėse ataskaitose prezidentas Bushas numatė priemones, padėsiančias mažinti Jungtinių Valstijų priklausomybę nuo naftos importo.
Panašiai mes remiame ir Europos šalių konstruktyvų bendradarbiavimą paskirstant tiekimą ir didinant energetinį saugumą. Mes pritariame Europos Komisijos paskelbtai energetikos politikai Europoje. Mes ypatingai remiame ES pastangas energetinį saugumą grįsti konkurencinga, atvira ir skaidria energijos rinka. ES požiūris atspindi mūsų pastangas, anot prezidento Busho, siekti energetinio saugumo per energijos išteklių įvairovę ir naujų technologijų diegimą rinkoje.
- Neseniai paskelbti BBC apklausos duomenys parodė, kad požiūris į Jungtines Valstijas blogėja tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Apklausa buvo atliekama 25 šalyse, įskaitant ir JAV. Trys iš keturių respondentų nepritaria Vašingtono politikai Irake. Ar JAV administracija atsižvelgia į šią neigiamą nuomonę?
- Nors apklausų duomenys visada svyruoja, mes pastebėjome nerimą keliančias viešosios nuomonės tendencijas kai kuriose pasaulio vietose, ir į tai žiūrime labai rimtai. Mums nėra svarbesnio iššūkio už neatidėliotiną būtinybę skatinti geresnį savitarpio supratimą, pagarbą ir bendrų siekių bei idealų pojūtį tarp skirtingų šalių, kultūrų ir tikėjimų žmonių visame pasaulyje.
Mes nepamirštame, kad siekdami kitų supratimo, turime pirmiausia patys suprasti. Viena iš svarbiausių JAV ambasadorių ir diplomatų pareigų visame pasaulyje yra įtraukti į konstruktyvų dialogą tuos, su kurių nuomone nesutinkame.
Esminis Jungtinių Valstijų strateginis interesas yra demokratijos, taikos ir klestėjimo skleidimas visoms pasaulio tautoms. Mes suprantame, kad kai kas kartais gali su mumis nesutikti, bet mes tvirtai tikime, kad šių tikslų siekimas yra naudingas ne tik Amerikai, bet ir visai tarptautinei bendruomenei. Mūsų iššūkis – pristatyti tai visuomenei.
Aš optimistiškai žiūriu į Amerikos padėtį pasaulyje. Amerikos tikslai yra teisingi - skleisti demokratiją, laimėti karą prieš terorizmą, remti ekonomikos vystymąsi ir stiprinti tarptautinį stabilumą skatinant asmenines laisves. Apklausų skaičiai gali augti ir mažėti metams bėgant, bet aš tikiu, kad dauguma žmonių siekia tų pačių tikslų. Mūsų darbas yra pateikti aiškų vaizdą to, ką mes darome jiems pasiekti.
- Kalbant apie santykius tarp Lietuvos ir JAV, sunku nepaminėti vizų klausimo. Lietuva išlieka viena iš ES šalių, kurių piliečiams reikia gauti JAV vizą, norint keliauti į JAV. Ar bus kokių nors teigiamų pokyčių šioje sferoje artimiausioje ateityje?
- Mes visi laukiame tos dienos – ir aš tikiu, kad tokia diena bus – kai lietuviai į JAV galės keliauti be vizų.
Pagrindinis dalykas, kurį reikėtų atsiminti, yra tai, kad didžioji dauguma lietuvių JAV vizas gauna. JAV visuomet nori, kad mūsų šalį aplankytų kuo daugiau svečių turizmo ar verslo reikalais. Labai norėčiau matyti kuo daugiau lietuvių apsilankančių JAV.
Prezidentas Bushas 2006-ųjų pabaigoje paskelbė, kad ketina patobulinti Vizų atsisakymo programą. Patobulinimai padėtų sustiprinti šios programos kelionių saugumą ir leistų mums paspartinti naujųjų valstybių įtraukimą, tarp jų ir Lietuvą. Lietuva jau atitinka daugelį teisinių šios programos reikalavimų, tarp jų ir pasų - Lietuvos pasai vieni saugiausių visame pasaulyje. Mes artimai bendradarbiaujame su Lietuvos vyriausybe, kad priartintume tą dieną, kai lietuviai turizmo tikslais galės į Jungtines Valstijas keliauti be vizų.
- Prašome įvardinti tris dalykus, kurie Jums patinka Lietuvoje ir bent vieną, kuris nepatinka?
- Yra tiek daug dalykų Lietuvoje, kurie man patinka, net sunku išskirti tik tris, tačiau pamėginsiu. Pirmiausia, žaviuosi jūsų šalies grožiu nuo pajūrio iki ežerų regiono. Antra, paminėčiau istorijos pojūtį, su kuriuo čia susiduri. Vilniaus senamiestis, Kaunas ar bet kuri kita šalies dalis atspindi praeitį. Tačiau labiausiai man patinka Lietuvos žmonės. Mane ypač žavi lietuvių atkaklumas ir ryžtingumas.
- Kaip sekasi jūsų šeimai Lietuvoje?
- Mano žmona yra su manimi Lietuvoje, ji taip pat mėgsta susitikti su žmonėmis bei keliauti po Jūsų šalį. Mūsų dvi suaugusios dukterys kartą jau aplankė mus Lietuvoje, jos su nekantrumu laukia, kada vėl galės čia atvykti.
- Ar Jums patinka lietuviška virtuvė? Kokius patiekalus jau ragavote?
- Jau ragavau keletą lietuviškų patiekalų. Man ypač patinka lietuviškos sriubos – tokios kaip šaltibarščiai ir grybų sriuba. Ir, aišku, lietuviškas alus.
- Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad lietuvių kalbą yra sunku išmokti. Ar tai tiesa?
- Aš stengiuosi įsisavinti jūsų kalbą. Negaliu kalbėti už kitus žmones, tačiau man tai tikras išbandymas. Tai reiškia kur kas daugiau nei išmokti tik kalbą. Labai vertinu tai, kaip lietuviai toleruoja mano klaidas, kai viešai kalbu lietuviškai.
- 2006 m. lapkričio mėn. jūs lankėtės vieninteliame Pabaltijo valstybių specializuotame beisbolo stadione, esančiame mažame Lietuvos mieste – Utenoje. Ar tai reiškia, jog esate beisbolo fanas? Jei taip, ar galėtumėte trumpai apibūdinti esmę šio žaidimo, kuris Lietuvos sporto fanams yra beveik nežinomas? Kodėl, jūsų nuomone, beisbolas nėra toks populiarus pasaulyje kaip JAV? Ar jau stebėjote krepšinio rungtynes čia Lietuvoje?
- Man patinka žiūrėti tiek beisbolą, tiek krepšinį. Beisbolas yra sudėtingas žaidimas. Jis labai populiarus ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Japonijoje, Korėjoje bei Lotynų Amerikoje. Tačiau jis nepasiekė tokio paties populiarumo lygio Europoje. Todėl mane džiugina organizatorių pasiaukojimas ir jaunimas, žaidžiantis Utenoje bei kituose miestuose.
Man ir mano žmonai patinka žiūrėti Lietuvos vyrų ir moterų krepšinį. Mes vertiname aukšto lygio varžybas ir fanų entuziazmą. Kol kas mes esame stebėję varžybas Vilniuje ir Kaune. Ateinantį mėnesį planuojame vykti į varžybas kituose miestuose.
