Išskirtinis “Amerikos lietuvio” interviu su JAV ambasadoriumi Lietuvai Stephenu D. Mullu apie dabartinę ambasados veiklą ir jo paties darbus Lietuvoje. Kartu pokalbyje dalyvavo ambasados spaudos atašė Andra Litevkaitė. Artėjant Seimo rinkimams Lietuvoje bei prezidento rinkimams JAV, jo atsakymai ypač aktualūs ir įdomūs.
Per daugiau nei dvidešimt savo diplomatinės karjeros metų dirbote keturiuose žemynuose. Paskutinis paskyrimas buvo Indonezijoje. Kaip palygintumėte Lietuvą su savo ankstyvesniais postais?
Lietuva yra nuostabi vieta gyventi. Nors anksčiau neteko čia lankytis, jaučiuosi, kad esu tarp draugų. Aš manau, kad JAV ir Lietuva turi daug ką bendro. Tai matau ir valstybiniame lygyje, kur kartu dirbame karštuosiuose taškuose - Afganistane bei Irake - ir asmeniniame lygyje, tarp žmonių.
Ar Lietuva labai skiriasi nuo Lenkijos?
Aš paskutinį kartą Lenkijoje gyvenau 1997 metais. Vien todėl, kad Lenkija daug didesnė, rasime skirtumų tarp šių šalių. Kita vertus, tuo metu Lenkija nebuvo NATO ir Europos Sąjungos nare. Tai todėl nelabai galima lyginti.
Kur Lietuvoje teko keliauti?
Daugiausia laiko praleidžiu Vilniuje. Miestas ne per didelis ir labai smagu čia gyventi. Yra saugu ir jauku. Žmonės nuoširdūs, smagu mieste pasivaikščioti. Jau tris kartus buvau Klaipėdoje. Taip pat lankiausi Panevėžyje, Kaune, Druskininkuose. Dar nebuvau Šiauliuose, bet tai yra mano planuose. Stengiuosi nors kartą per mėnesį keliauti už Vilniaus ribų.
Paskutiniais metais Lietuvos politinis gyvenimas buvo ypač aktyvus. Buvo pašalintas prezidentas R. Paksas. Neseniai krašte buvo išrinktas naujas prezidentas ir atstovai į Europos Sąjungą. Spalio mėnesį Lietuvoje bus renkamas naujas Seimas. Kokią įtaką šie pokyčiai turi ambasados darbui bei JAV ir Lietuvos santykiams?
Prezidento pašalinimo procesas sulaukė nemažai JAV dėmesio. Ambasada labai palaiko Lietuvos demokratijos procesus. Reikia atsižvelgti, kad Lietuvoje demokratija atsirado palyginti neseniai. Užtat mūsų tikslas yra palaikyti demokratines institucijas. Tikrai nėra mūsų (ambasados) reikalas spręsti, kas kaltas ir kas nekaltas. Praeityje kitos šalys jau kišosi į Lietuvos vidaus reikalus. Mūsų pozicija buvo palaikyti galutinį sprendimą. Mes stengiamės palaikyti gerus ryšius su visais politikais, pavyzdžiui, Paulausku bei Adamkumi. Mums malonu, kad pavyko situaciją išspręsti ramiai ir Lietuvos vaidmuo Irake bei narystė NATO nesutriko.
Mes taip pat stebime artėjančius Seimo rinkimus. Darbo partija gali gerai pasirodyti ir gal laimės. Tai yra nauja partija, tad mes stengiamės stiprinti pažintis. Sunku sakyti, ar kas pasikeistų tarp Lietuvos ir JAV. Visos Lietuvos partijos turi vieningą nuomonę dėl ryšių su JAV. Jos sutaria, kad demokratiją reikia stiprinti visame regione - Baltarusijoje, Ukrainoje, Kaukazo rajone.
JAV taip pat ruošiasi prezidento ir Kongreso rinkimams. Kokią įtaką Johnas Kerry išrinkimas turėtų JAV ir Lietuvos santykiams, palyginti su prezidento George’o W. Busho perrinkimu?
Man sunku sakyti, ką darytų ponas Kerry. Paprastai po JAV prezidento rinkimų užsienio politika iš pradžių nedaug keičiasi. Prezidentas Bushas ir ponas Kerry abu pasmerkė kalinių kankinimą; abu palaiko žmonių teises; abu palaiko NATO plėtimą. Kai būna išrinktas naujas prezidentas, visi ambasadoriai atsistatydina. Naujo prezidento valia, ar atsistatydinimus priimti, ar ne.
Kokį pavojų Lietuvai kelia Baltarusijos nepastovumas?
Lietuvos ir Baltarusijos bendravimą galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmoji kategorija apima formalius ryšius. Pavyzdžiui, šios dvi šalys turi ilgą bendrą sieną. Jos labai gerai bendradarbiauja. Medininkuose gerai dirba sienos postas. Kita sritis yra demokratijos skatinimas. Kai demokratija stiprėja, šalyje dažnai būna stabiliau. Dauguma nemato pavojaus iš Baltarusijos. Norime, kad nevyriausybinės organizacijos bei akademinė visuomenė palaikytų demokratijos siekius. Kai kurie Lietuvos atstovai nori stiprinti asmeninius ryšius su Baltarusijos atstovais. JAV ir ES nori izoliuoti Baltarusijos atstovus. Mes taip pat konsultuojamės su JAV ambasadoriumi Minske apie būdus, kaip palaikyti demokratiją. Aišku, kad prezidentas Lukašenka nepalaiko demokratijos procesų.
Praeityje bendradarbiavimas tarp JAV ambasados ir Lietuvos Vyriausybės apėmė korupcijos, pinigų perplovimo sumažinimą ir regiono sveikatos programas. Ar šios programos tebetęsiamos ir ar pradėti nauji projektai?
Lietuvoje nebėra USAID atstovybės (USAID - United States Agency for International Development, JAV valstybės departamento padalinys, kuris prižiūrėjo JAV užsienio nekarinę pagalbą - A.P. K.). Penkių milijonų dolerių biudžetas Baltijos šalims (vadinasi SEED fondas) taip pat išnaudotas, nebefinansuojama “Laisvosios Europos” radijo programa. Tai nereiškia, kad nėra bendradarbiavimo. Mes padedame įvairiais sveikatos klausimais, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS prevencijos darbuose ir tuberkuliozės mažinime. Yra rimtų sveikatos problemų aplinkinėse šalyse - Latvijoje, Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje. Tuberkuliozė vėl pradeda plisti. Mes skiriame 100 000 JAV dol. tuberkuliozės rizikos išaiškinimui ir sustabdymui. Taip pat bendradarbiaujame mažinant prekybą žmonėmis. Lietuva turi gerus įstatymus ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis. Pagalba krašto apsaugai siekia 5-7 milijonus dolerių. Padedame pirkti techniką ir suteikiame mokymą. Bendradarbiaujame mažinant prekybą narkotikais, pinigų perdirbimą bei radioaktyvių medžiagų pervežimą. Apskritai man atrodo, kad šiais klausimais dirbame labai sėkmingai.
Mūsų šalys taip pat kartu dirba Irake. Ministras Linkevičius ką tik grįžo iš Irako ir mes aptarėme jo kelionę (pokalbis vyko liepos pradžioje - red.). Lietuva taip pat turi atstovą centrinėje bazėje, kuri koordinuoja visus veiksmus Irake (angliškai - CentCom). 120 Lietuvos kareivių bazuojasi regione, kuriam vadovauja Lenkijos kariuomenė. Nors ten labai karšta (vasarą temperatūra siekia iki 50 C laipsnių šilumos), kareivių nuotaika gera ir jie didžiuojasi savo vaidmeniu. Lietuvos kareiviai savo pareigas atlieka labai profesionaliai.Su JAV dolerio vertės nukritimu nuo 4:1 iki 2,8:1 santykio, JAV investavimo kaina padidėjo 30 proc. Ar JAV ambasada yra pastebėjusi investicijų iš JAV sumažėjimą? Kaip ambasada išlaiko ir didina JAV investicijas į Lietuvą?
Apskritai aš stebiuosi, kad nėra gausesnių investicijų iš JAV. Žmonės turi gerą išsilavinimą, sunkiai dirba ir ekonomika geros būklės. Bendro vidaus produkto augimas pereitais metais buvo aukščiausias Europoje. Įmonių pelno mokestis yra tik 15 proc. Mes negirdime potencialių investitorių nuomonės, nors JAV yra ketvirtas didžiausias investuotojas Lietuvoje. “Philip Morris”, “Kraft”, “McDonalds” ir “Master Foods” dirba Lietuvoje - ir tai tik dalis JAV firmų čia.
Nors palyginti su litu, dolerio kursas yra nukritęs, yra vis tiek pakankamai pigu firmai įsikurti Lietuvoje. Lietuvos ambasadorius Vašingtone ponas Ušackas palaiko ryšius su JAV firmomis. Taip pat Lietuvos valdžia sukūrė Lietuvos vystymo agentūrą, kuri padeda investuojančioms Lietuvoje firmoms. Jeigu kažką reikėtų tobulinti, tai, manau, kad reikėtų sukurti vietą, kur firmos galėtų gauti visas reikalingas licencijas bei leidimus vienoje vietoje.
Jau kuris laikas jautrus ir emocingas reikalas ambasadai yra vizų išdavimas. Kaip vizų išdavimo tvarka (100 dol. mokestis už kiekvieną prašymą, nepriklausomai nuo sprendimo) palygintina su kitais kraštais?
Ambasados 100 dolerių mokestis yra standartinė suma visose šalyse. Reikia pasakyti, kad išlaidos, susijusios su vizų išdavimu, kyla. Reikia daugiau apsaugos, reikia daugiau technikos, reikia rinkti biometrinius duomenis ir pirštų atspaudus. Pagal visas išlaidas yra apskaičiuota, kokį mokestį rinkti.
Skaičiau, kad Indijoje yra 100 dolerių prašymo mokestis bei 50 dolerių išdavimo mokestis. Ar Indija yra išimtis? Ar yra planų įvesti išdavimo mokestį Lietuvoje?
Papildomi mokesčiai priklauso nuo abiejų šalių susitarimo. Šiuo atveju Indijos valdžia ima mokestį iš JAV piliečių dėl vizos išdavimo, tad JAV valdžia reikalauja tokio paties mokesčio iš Indijos piliečių. Kadangi Lietuvos valdžia neima mokesčio iš JAV piliečių vizos išdavimui, tokio mokesčio nenumatome Vilniuje Lietuvos piliečiams.
Ar ambasada registruoja, kiek prašymų vizoms buvo atmesta?
Iš viso mes vizas išduodame apie 70 proc. visų prašančių gauti vizą.
Ar į tuos procentus įeina vizos studentų darbo programoms?
Taip.
Ar galite pasakyti, kiek procentų prašančių gauti turistinę vizą (B-1 ir B-2 vizas) būna patenkinti?
Deja, mes tik galime komentuoti bendrą išdavimo procentą.
Kokie planai turėti bevizę procedūrą tarp JAV ir Lietuvos?
Naujausi NATO Aljanso nariai, kaip Lenkija ir Lietuva, teigia, kad bevizis režimas būdavo geras sėkmingo bendradarbiavimo pripažinimas. Šiuo metu apie 30 šalių dalyvauja bevizio režimo programoje. Dabar yra spaudimas iš JAV pusės tokias programas sumažinti. Mano nuomone, artimoje ateityje nebus bevizio režimo tarp JAV ir Lietuvos, nors Lietuvos valdžia siuntė delegaciją į Vašingtoną oficialiai pristatyti savo prašymą. Kol kas prašymas nėra atmestas. Verta dar paminėti, kad yra ir legalių būdų dirbti JAV, pavyzdžiui, naudojantis JAV žaliosios kortelės programa. Per tą programą siekiama pritraukti medicinos seseris bei kitus specialistus.
Vienas projektas, užsitęsęs daugiau nei penkerius metus, yra JAV ambasados praplėtimas į keturis pastatus ir su tuo susijęs saugumas. Kaip šis projektas vystosi ir kokios naudos ambasada iš to turi?
Šią vasarą baigsime statyti bendrą sieną aplink visus mūsų keturis pastatus. Tada visos JAV valdžios atstovybės Vilniuje persikraustys čia. Reikia dar papildomų lėšų pastatų paruošimui, kad darbuotojai galėtų čia gyventi. Šiuo metu ambasadoje dirba 36 amerikiečiai ir 130 lietuvių. Manau, kad truks dar vienus ar dvejus metus užbaigti visus darbus. Tai, kad bus saugiau, yra gerai. Nors nejaučiame pavojaus, niekas nėra apsaugotas. Mes vis tiek tvarkysimės, kad būtų geri ryšiai su kaimynais ir žmonės galėtų ateiti į ambasadą. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad iki metų pabaigos aš persikelsiu gyventi į Žvėryną.
Jūs esate penktasis JAV ambasadorius Lietuvoje nuo jos nepriklausomybės atkūrimo. Jūsų kadencijos metu Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Atrodytų, kad didieji iššūkiai Lietuvai buvo sėkmingai nugalėti. Kokios, jūsų manymu, bus svarbiausios Lietuvos problemos per ateinančius dvejus ar trejus metus?
Žiūrint į tarptautinius reikalus, Lietuva turės atsižvelgti į faktą, kad jos vaidmuo pasaulio scenoje didėja. Lietuva nori turėti teigiamą įtaką pasaulyje, prisidėti prie NATO, prie Baltarusijos ir Gruzijos plėtros. Lietuviai ir amerikiečiai panašiai mato pasaulį. Europos Sąjunga yra Amerikos svarbiausias prekybos partneris. Labai sudėtinga tuos ryšius prižiūrėti, nes yra klausimų, dėl kurių mūsų nuomonės skiriasi, pavyzdžiui, mirties bausmės, Irako karo bei demokratijos plėtimo. Mes stengiamės teigiamai tvarkyti ryšius su kiekviena Europos Sąjungos nare.
O jeigu žiūrėsime į Lietuvos vidaus reikalus, manau, kad politinės partijos turės daugiau įtraukti tuos žmones, kurie nejaučia teigiamo Lietuvos reformų efekto, ypač rajonuose. Būsimam Seimui reikės pagalvoti, kaip sukurti vieną Lietuvą, kur visi yra vieningi.
Ką norėtumėte pasakyti šio laikraščio skaitytojams?
Ambasada labai laukia bendradarbiavimo su Amerikos lietuvių bendruomene. Lietuviai JAV yra prisidėję prie Lietuvos sėkmės per šiuos praėjusius 15 metų. Labai norime girdėti minčių ir pasiūlymų. Tam tikslui aš keliausiu į JAV lietuvių bendruomenės tarybos sesiją Finikse, Arizonoje. Taip pat kviečiu mums rašyti elektroniniu paštu: [email protected].
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi dr. Aldas P. Kriaučiūnas
“Amerikos lietuvis” (www.amerikoslietuvis.com)
