andrius mazuronis

Valstiečiai neleido liberalams Seimui pristatyti beveik 40 Seimo narių siūlymo Vyriausybei nutraukti Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną. Pristatymą nukelti į kitą posėdį paprašė „valstiečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis ir Seimas tam pritarė: už balsavo 41 Seimo narys, prieš –16, o susilaikė 5. Rezoliuciją remia 11 konservatorių, visa 8 socialdemokratų frakcija, 7 liberalai, 6 lenkai, „tvarkietis“ Kęstutis Bartkevičius, du „socialdarbiečiai“ Petras Čimbaras ir Artūras Ska...

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį Vilniuje tarybos posėdyje patvirtino kandidatus vienmandatėse apygardose. Iš viso patvirtinta 60 kandidatų, kurie dalyvaus Seimo rinkimuose, o likusius kandidatus visose 71 apygardoje planuojama iškelti gegužės pabaigoje.

Seimo narys Andrius Mazuronis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su prašymu įvertinti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės bandymą daryti įtaką Vilniaus savivaldybei. Sausio 28 d. žiniasklaidoje buvo paviešinta informacija apie Švietimo ir mokslo ministerijos duotus nurodymus Vilniaus savivaldybei „derinti“ sąrašą mokyklų, kurioms turi būti skirtos lėšos renovacijai, su konkrečiais Seimo nariais.

 Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu tapo Andrius Mazuronis, iki šiol dirbęs Mišrioje Seimo narių grupėje. 35 metų politikas teigė, kad sprendimą prisijungti prie Liberalų sąjūdžio frakcijos nulėmė solidus ir kryptingas liberalų darbas, aiški ir nekintanti pozicija šalies mokesčių politikos klausimais. „Liberalų sąjūdis yra jauna, moderni ir vakarietiškų vertybių besilaikanti politinė jėga. Nuo pat savo kaip politiko kelio pradžios priklausiau liberalams.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt  „Tvarką ir teisingumą“ paliekantis Andrius Mazuronis aiškina, kad jį išvargino partijoje priimami kvaili ir net besikertantys su nacionaliniu saugumu sprendimai. Pasak jo, partijoje netoleruojamos nuomonės ir už jas konkrečiai baudžiama. Partijos vicepirmininkas Kęstas Komskis teigia, kad jaunas politikas įsižeidė, nes nebuvo pasiūlytas į vidaus reikalų ministrus.

  Seimo narys Andrius Mazuronis palieka partiją „Tvarka ir teisingumas“.   Pastaruoju metu nuolat partijos vadovybei oponavęs A.Mazuronis sako, jog „savęs prievartavimas turi ribas“, tad dėl pozicijų skirtumų paliekantis partiją bei Seimo frakciją.

Seimo narys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Andrius Mazuronis piktinasi, kad partijoje kita nuomonė lyginama su jos griovimu iš vidaus. „Naujausiame tarybos posėdyje savo nuomonės turėjimas skambiai buvo pateiktas kaip bandymas skaldyti partiją iš vidaus (...). Todėl šiandien noriu jūsų visų paklausti, ar tikrai kitokį nei partijos vadovybės mąstymą mes turime suprasti kaip partijos griovimą iš vidaus? O gal kaip tik partijos griovimas iš vidaus yra tada, kai partija nežino, kur link eina ir ko...

 Vis dažniau ir garsiau savo partijos vadovybę kritikuojantis „tvarkietis“ parlamentaras Andrius Mazuronis sulaukė bendražygių priekaištų dėl gausybės praleistų Seimo posėdžių. „Tvarkiečiai“ skundžiasi, kad Seimo posėdžius į televizijos projektą iškeitęs politikas laužo taisykles, tačiau etikos sargai į tai nekreipia dėmesio – esą kai praėjusią kadenciją parlamentarai veržėsi šokti ar dainuoti, buvo daug triukšmo, rašo naujienų portalas lrytas.lt.

„Aš padariau sau išvadas. Žinote, yra toks posakis „geriau mirti stovint, negu gyventi klūpint“. Manau, kad ta mintis yra labai artima man ir šioje situacijoje pakankamai aktuali“, – taip seimo narys Andrius Mazuronis įvertino jo partijos pirmininko suduotą antausį atsisakant teikti jo kandidatūrą į vidaus reikalų ministrus. „Tvarkiečio“ kandidatūrą ministras pirmininkas būtų teikęs, Prezidentė greičiausiai būtų paskyrusi, tačiau tam pasipriešino jo paties partijos pirmininkas.

Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Andrius Mazuronis galėtų „pasimatuoti“ Vidaus reikalų ministro postą, mano Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Tuo metu Valentinas Mazuronis savo sūnaus galimybes yra linkęs vertinti atsargiau.

LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Tarp galimų kandidatų užimti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo postą žiniasklaidoje minimas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) frakcijos Seime narys Andrius Mazuronis. Paklaustas, ar sutiktų tapti vidaus reikalų ministru, jei gautų tokį pasiūlymą, A. Mazuronis sako, kad tik kvailiai atsisako pasiūlymo jo nesvarstę.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Gegužės 30 – birželio 1 dienomis Vilniuje vyks NATO parlamentinės asamblėjos pavasario sesija, kuri yra svarbi minint Lietuvos įstojimo į NATO dešimtmečio sukaktį. Tai forumas, kuriame NATO valstybių parlamentarai kartu su kolegomis iš kitų valstybių ir tarptautinių institucijų aptars svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus, kurie ypač aktualūs Rusijai demonstruojant karinę jėgą Ukrainoje.

Šeštadienį įvykusios ir didelio rezonanso susilaukusios gėjų ir lesbiečių eitynės „Už lygybę!“ susilauks politinių pasekmių – Seimas turės svarstyti net kelis naujus įstatymus bei aiškintis policijos darbo metodus.

„Ar jaučiuosi kvailio vietoje? Skaitydamas Generalinės prokuratūros raštus, turėčiau atsakyti, kad tikrai taip, – komentuodamas prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Valdovų rūmų statybų portalo balsas.lt vaizdo konferencijoje sakė Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Andrius Mazuronis.

Darbo partija išnaudos viską, kad atitolintų arba visai sužlugdytų teisinės neliečiamybės savo nariams panaikinimo procedūrą Seime, bet koalicijos negriaus, – mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis. „Darbiečiai padarys viską, kad atitolintų arba visai panaikintų patį imuniteto panaikinimo faktą, tačiau manau, kad Seime yra susiformavusi tokia dauguma, kuri viską nulems.

Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Andrius Mazuronis užtikrino, kad „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos nariai balsuos prieš trijų Darbo partijos narių neliečiamybės naikinimą, bet, jo nuomone, imunitetą Seimas jiems vis dėlto leis panaikinti.

Nors dėl Seimo rinkimų teisėtumo į Konstitucinį Teismą kreipiasi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas, šiandien naujojo Seimo nariams įteikiami tautos atstovų pažymėjimai. Prieš Seimo narių pažymėjimų įteikimą Seimo konferencijų salėje tvyrojo pakankamai linksma atmosfera. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau gaus išsvajotąją vietą Seime, kiti – laidė pokštus apie tai, kad visa tai humoras ir kam reikėjo atvykti atsiimti neįsigaliosiančio pažymėjimo.

Jau dabar aiškūs 73 politikai, kurie patenka į naująjį – 2012-2016 metų Seimą. Tarp būsimo Seimo parlamentarų - nemažai naujų veidų, tačiau iš Seimo nesitraukia ir daugelis politikos veteranų. Darbo partija (DP) daugiamandatėje apygardoje gavo daugiausiai mandatų – net 17. Antroji pagal mandatų skaičių – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gaunanti 15 mandatų.

Nors dvylikai Lietuvos atstovų Europos Parlamente (EP) iki kadencijos pabaigos dar liko dveji metai, net penki mūsų europarlamentarai dalyvaus Seimo rinkimuose. Tačiau atsisakyti EP nario mandato jie ryžtųsi tik tuo atveju, jei savame krašte patektų į valdančiųjų laivą, rašo „Lietuvos žinios“. Į Seimą veržiasi tik opozicinėms partijoms atstovaujantys europarlamentarai. Daugelis jų prisipažįsta, kad EP į Seimą išmainytų, jei jų partijoms po rinkimų būtų patikėta formuoti Vyriausybę.

Šiandien svarbu, kad Lietuvos žmonės galėtų ne tik išreikšti savo nuomonę dėl naujos atominės elektrinės statybos, bet kad piliečiai galėtų pasirinkti turėdami pakankamai informacijos ir kvalifikuotos profesionalų analizės apie šį projektą bei jo pasekmes mūsų valstybės ateičiai.

Per mažiau nei penkis šių etų mėnesius ministerijų išlaidos komandiruotėms viršijo 4 mln. litų sumą. Nors daugiausia vykta į Europos šalių sostines, neapsieita be gerokai egzotiškesnių maršrutų, rašo „Lietuvos žinios“. Iš keturiolikos ministerijų ir pagal komandiruočių išlaidas, ir pagal išvykų bei į jas deleguotų asmenų skaičių minimu laikotarpiu nepralenkiama buvo Audroniaus Ažubalio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija.

Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis raštu kreipėsi į Prezidentę, Konkurencijos tarnybos vadovą, generalinį prokurorą, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą su prašymu apginti viešąjį interesą, stabdyti galimai neskaidrų viešųjų pirkimų konkursą bei išsiaiškinti galimai diskriminacinių pirkimo sąlygų iniciatorius. Kreipimesi taip pat prašoma nustačius atsakingus asmenis juos atitinkamai patraukti administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn.

„Ar neatsitiks taip, kad kol mes džiaugiamės, estai iš mūsų paims tai, ką mes norėtume turėti?“, – Vyriausybės valandoje Seime teiravosi parlamentaras Andrius Mazuronis krašto apsaugos ministrės Rasos  Juknevičienės, primindamas pastaruoju metu spaudoje pasklidusią informaciją dėl oro policijos perkėlimo iš Lietuvos į Estiją. „Ši problema žinoma seniai. Nėra siūlymų perkelti, yra siūlymas rotuoti. (...) Estai šių metų biudžete jau skiria  2 proc. biudžeto lėšų.

Situacija švietimo sektoriuje jau seniai yra įvairių diskusijų objektas, o kai kurie šios sferos klausimai ne tik sulaukia negatyvaus atgarsio visuomenėje, bet ir išprovokuoja gana aštrius politinius pasisakymus ar švietimo bendruomenės reakcijas.

Seime ketvirtadienį vykęs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymas tapo tarsi „mūšiu tarp gėrio ir blogio“. Taip šį audringą procesą apibūdino „tvarkietis“ Andrius Mazuronis. Po emocingų kalbų Seimas vis dėlto po svarstymo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti visiško alkoholio reklamos uždraudimo Lietuvoje. Už šį pasiūlymą po svarstymo balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 13 parlamentarų.

Reaguodamas į Valstybės kontrolės pateiktą Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdytų statybų finansinio audito ataskaitą, sukėlusią nemažai įtarimų, Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis kreipėsi į užsienio reikalų ir teisingumo ministrus.

Siūlomas progresinis pajamų apmokestinimas, anot verslininkų, yra bausmė už sėkmę. Ar civilizuotai valstybei būtinas solidarumo su neturtingaisiais atributas? Dvi Seimo frakcijos – Lietuvos socialdemokratai (LSDP) ir „Tvarka ir teisingumas“ (TT) – siūlo progresinį pajamų apmokestinimas. Kuris projektų geresnis ir ar iš viso gali būti geri progresiniai mokesčiai? – tokį klausimą kelia LNK televizijos laida „Valanda su Rūta“, kurią matysite ketvirtadienį, gegužės 26 dieną.

Seimas atmetė parlamentaro „tvarkiečio" Andriaus Mazuronio ketvirtadienį pristatytą nutarimo projektą dėl Seimo nario Manto Adomėno įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais. Už tai, kad šiam nutarimo projektui būtų pritarta, po pateikimo balsavo 49 Seimo nariai, prieš - 40, susilaikė 18. Nepritarus po pateikimo, parlamentarai turėjo apsispręsti, ar grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Už siūlymą projektą tobulinti balsavo 51 Seimo narys, už siūlymą atmesti - 55 parlamentarai.

Ir tai dar ne visa suma, kurios pareikalaus šis renginys. Nors kitos sporo šakos badauja, teigiama, kad tai bus ne tik didžiausias visų laikų renginys Lietuvoje, bet ir didžiausias Europos vyrų krepšinio čempionatas per visą istoriją. Šiame renginyje Rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis dalyvaus 24 komandos. Planuoja, kad savo pinigus šalyje leis 30 tūkst. turistų. Tačiau kiek už tai moka Lietuva ir ar vis dėlto pelnytai pamirštami kiti ne ką mažiau Lietuvą garsinantys sportininkai? 3 mln.

Seimo narys A. Mazuronis: „M. Adomėnas privalo pasitraukti pats“ „Pastaruoju metu netyla triukšmas dėl Demokratinės politikos instituto galimai neskaidriai laimėto 2,5 mln. litų vertės konkurso aukštųjų mokyklų reitingavimui. Šios istorijos kontekste kyla du klausimai: kam iš viso reikia už milijonus reitinguoti universitetus (vadovaujantis šiuo pavyzdžiu, galima pradėti reitinguoti ir vaikų darželius, vidurines mokyklas ir pan.

Didžiulė mūsų šalies valdininkų armija šimtus tūkstančių litų iš mokesčių mokėtojų kišenės kasmet iššvaisto asmeninėms reikmėms ar neesamiems projektams siekdami naudos sau. O dažnas jų lieka nenubausti arba atsiperka nereikšmingomis baudomis, nes nepavyksta to įrodyti. „Apie tai mes nuolat skaitome spaudoje ir matome per televiziją.

Kylant įvairių abejonių dėl konkurso į Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovo postą skaidrumo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys "tvarkietis" Andrius Mazuronis tikisi Ministro Pirmininko paaiškinimų. Trečiadienį jis raštu kreipėsi į Premjerą Andrių Kubilių, tikėdamasis paties Vyriausybės vadovo komentaro ir įsikišimo. "Premjerui pateikiau klausimą, ar ketinama imtis priemonių konkurso skaidrumui užtikrinti.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys "tvarkietis" Andrius Mazuronis pasipiktino viešoje erdvėje pasirodžiusia žinia, kad visos valdančiosios koalicijos frakcijos palaiko vieną iš kandidatų į naujo Kultūros ir sporto departamento vadovo postą Klemensą Rimšelį.

Aštuoniasdešimt tūkstančių litų – tokios sumos prireikė jaunai šeimai jų aklo ir beveik kurčio sūnelio operacijai. Ši kochlearinio implanto operacija žadėjo išsigelbėjimą vienerių metų berniukui, po jos jis galėtų girdėti. Tačiau kur imti tiek pinigų šeimai, auginančiai du mažus vaikus ir besiglaudžiančiai tėvų name? Netgi atsiradus vilčiai, kad ligonių kasos padengs didžiąją dalį sumos – 50 tūkstančių, likusių pinigų vaikelio tėvai neturėjo iš kur paimti.

Kai vakar vakaro žiniose pamačiau Premjero pareiškimą, jog po „nuoširdaus“ pokalbio su STT vadovu jis nesužinojo jokios informacijos, kuri patvirtintų sveikatos apsaugos ministro A.Čapliko kaltę dėl vienokių ar kitokių jo vadovaujamoje ministerijoje atliktų veiksmų, tikrai labai nustebau. Išklausius Premjero kalbą kilo paprastas klausimas.

2010 m. sausio 28-29 dienomis teko dalyvauti tarpparlamentinėje konferencijoje Hagoje, kuri buvo skirta Europos sąjungos fondų įsisavinimo atskaitomybei ir atsakomybei gerinti bei didinti. Buvo svarstoma daug ir Lietuvai labai svarbių ir įdomių klausimų, dėl kurių mūsų šalyje, be jokios abejonės, dar ne kartą, ir ne du bus aktyviai diskutuojama: nacionalinių deklaracijų būtinumas, atsakomybės už europinių fondų panaudojimą pasidalijimas tarp Europos komisijos ir šalių narių bei daugelis kitų.

Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis energetikos ministrui Arvydui Sekmokui įteikė raštišką kreipimąsi su klausimais dėl ketinimo reorganizuoti ministeriją. A. Mazuronis susirūpino, ar tokia reorganizacija iš tiesų tikslinga. "Energetikos ministerija įsteigta tik prieš metus. Kreipiausi į ministrą tikėdamasis sužinoti, ar iš tiesų užteko laiko išsiaiškinti, kad reikalinga kažkokių esminių pokyčių, kurie mokesčių mokėtojams nemažai kainuotų.

Milijoninį turtą valdantys Seimo nariai parlamentinei veiklai skirtas lėšas išleidžia iki paskutinio cento, o kai kurie iš jų – itin skrupulingi: parlamento buhalterėms pristato ir nė vieno lito nesiekiančias sąskaitas. Kiek ir kur reikia išsiųsti laiškų, jog išleistum 3 tūkst.Lt? Kaip turi atrodyti vizitinės kortelės už pusantro tūkstančio?  Kaip per tris mėnesius galima nuvažiuoti daugiau nei 20 tūkst. kilometrų (išleisti kurui beveik 8 tūkst.

Rengdamiesi lemiamam mūšiui dėl kitų metų biudžeto valdančiosios koalicijos partneriai sumanė pažaboti savo atstovų fantaziją - sutarta negailestingai sijoti individualius siūlymus atriekti pinigų įvairioms reikmėms. Tačiau suplanuoto valstybės iždo draskymas jau prasidėjo. "Rėčiu" turėtų tapti specialiai sudaryta šešių asmenų komisija, jau šią savaitę pradėsianti darbą. Seimo opozicija stebisi valdančiųjų veiksmais ir saviškių iniciatyvos varžyti neketina. Nurodyta nepiktnaudžiauti.

Lietuvos parlamentarai Europos valstybių parlamentų narių pirmosiose žaidynėse bendroje įskaitoje užėmė antrąją vietą. Jie nusileido tik nugalėtojais tapusiems žaidynių organizatorių atstovams - Rusijos komandai. Treti liko Rumunijos parlamentarai.

Seimo opozicija, Mokslo ir studijų reformą pavadinusi pražūtinga visuomenės ateičiai, bandys ją stabdyti versdama švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. Ekspertų manymu, opozicijos manevras vargu ar pavyks, bet ir jo sėkmės atveju reforma nesustos. Darbo, Socialdemokratų, "Tvarkos ir teisingumo" partijų frakcijos per dvi savaites žada parengti interpeliacijos G.Steponavičiui tekstą. Seime nedidelę daugumą turintys valdantieji žada telktis, kad išsaugotų ministrą.

Opozicijos interpeliacija švietimo ministrui Gintarui Steponavičiui bus parengta per dvi savaites. Iš švietimo reformos autoriaus reikalaujama atsakymų į klausimus apie prastėjančią studijų kokybę, pažeidžiamą universitetų autonomijos principą, studijų prieinamumo mažėjimą, paskolų sistemą, iškreiptą studijų rinką ir talentų nutekėjimą į užsienį. Interpeliaciją ministrui G. Steponavičiui inicijuoja Seimo Darbo partijos, Socialdemokratų partijos frakcijos ir frakcija Tvarka ir teisingumas.

Finansai, krašto apsauga, Seimas ir Prezidentūra – moterų rankose. Parlamentarai paskyrė Ireną Degutienę pirmąja nepriklausomos Lietuvos Seimo pirmininke moterimi. Svarstant vienintelės pretendentės kandidatūrą seimūnai nerado priekaištų asmeniškai I. Degutienei, tačiau opozicija liejo savo nepasitenkinimą dėl jėgų pasiskirstymo valdžioje. I. Degutienės kandidatūrą slaptame balsavime palaikė 87 parlamentarai, 48 buvo prieš.

Parlamentarai nebenori, kad jiems ir toliau vadovautų Arūnas Valinskas. Slaptame balsavime už tai, kad jis būtų pašalintas iš pareigų, balsavo 95 Seimo nariai, 20 buvo prieš, 9 parlamentarai biuletenius sugadino. Iki ketvirtadienio Seimui vadovaus Irena Degutienė. Tądien turėtų paaiškėti ir A. Valinsko įpėdinis ar įpėdinė.

Rudens sesiją pradėję Seimo nariai pasiruošę paplušėti ne tik plenarinių posėdžių salėje, bet ir sporto aikštelėse. Būrys tautos išrinktųjų dalyvaus spalio pradžioje Maskvoje rengiamose Europos valstybių parlamentų narių žaidynėse. Rusijos Valstybės Dūmos iniciatyva toks renginys organizuojamas pirmą kartą.

Prisipažinsiu, kad tikrai džiugu kai esant tokiam ekonominiam sunkmečiui ir aplink tvyrant niūrioms nuotaikoms, kurios jau beveik prilygsta po pasaulinio karo buvusiai didžiajai visuotinei depresijai, vis dar atsiranda šis bei tas, kas bent šiek tiek pakelia nuotaiką bei priverčia nusišypsoti. Šį kartą tuo krisleliu džiaugsmo tapo šeštadieniniame “Lietuvos Ryto” priede Sostinė perskaitytas užsakytas Vilniaus savivaldybės puslapis, tiksliau viena jo vieta.

Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariai Andrius Mazuronis ir Rimas Ručys siūlo Vyriausybės įstatyme numatyti papildomus reikalavimus ministrams. Jeigu jų inicijuotos Vyriausybės įstatymo pataisos bus priimtos, iš visų naujai skiriamų ministrų bus reikalaujama ne tik mokėti valstybinę lietuvių kalbą, turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, bet ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Iki šiol ministru galėjo būti skirtas asmuo ir be aukštojo išsilavinimo.

Kandidatuojantis į EP „tvarkietis“ Stanislovas Tomas: „Lietuva ne ta valstybė, kurioje vertinamas išsilavinimas ir tikras intelektinis darbas!..“ Perspektyvus 26-erių metų politikas, susiejęs savo politinę karjerą su nušalintojo prezidento Rolando Pakso reabilitacija Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, „tvarkietis“ Stanislovas TOMAS – universali asmenybė, kovojanti savo kelyje iš karto su keliomis kliūtimis.

"Darbietės" Loretos Graužinienės vadovaujamas Seimo Audito komitetas nutarė vienai komandiruotei išleisti beveik visus komandiruotėms šiemet skirtus pinigus. Prieš kurį laiką deklaravusi, kad būtina taupyti lėšas ir vykti tik į itin svarbias komandiruotes, Seimo valdyba penktadienį pritarė komiteto prašymui keturis jo narius ir dvi patarėjas komandiruoti į Liuksemburgą. Paskaičiuota, kad ši išvyka Seimo biudžetui atsieis 20 576 litus.