andrius mazuronis

 „Darbietis“ Andrius Mazuronis patikino, kad Darbo partija dalyvaus šiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Pasak jo, kandidatas bus paskelbtas jau pirmadienį. „Mes turime nuosavą kandidatą prezidento rinkimams, turime sąrašo lyderį Europos Parlamento rinkimams, turėsime ir sąrašo lyderį Seimo rinkimams. Dalyvausime visuose rinkimuose“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.

Seimui nepanaikinus už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu nuteisto Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio mandato ir pasigirdus iniciatyvai skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, Andrius Mazuronis tokią idėją vadino absurdiška, bandymu „sau susikrauti politinį kapitalą“. „Nei čia opozicijoje bręsta (pirmalaikių rinkimų idėja – BNS), nei čia ką.

Opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis kalėjime bausmę atliekančiam frakcijos kolegai Vytautui Gapšiui ketvirtadienį išlaikius mandatą pažymi, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis. „Nei džiaugiamės, nei liūdim, yra realybė, kokia yra, čia nėra kelio pabaiga, tarpinė stotelė. Akivaizdu, kad visi lauksim Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo ir po jo pasakysim, džiaugiamės ar liūdim“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Mazuronis.

Kauno kalėjime jau tris savaites sėdintis Vytautas Gapšys sulaukė svečių iš Seimo. Popietę jį aplankė politinis bendražygis Andrius Mazuronis. Susitikimas truko net dvi valandas. Pasak A. Mazuronio, V. Gapšio kameros draugai – toje pačioje korupcijos byloje nuteistas Eligijus Masiulis bei dar vienas nuteistasis. Gapšys jau ruošiasi vizitui į Seimą per savo apkaltą kitą savaitę. Penktadienio popietę į Kauno kalėjimą atvyksta Darbo partijos pirmininkas, Seimo narys Andrius Mazuronis.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis mano, kad politinės korupcijos byloje nuteistas parlamentaras Vytautas Gapšys neturi būti pašalintas iš Seimo.  Jis kartojo nesuprantantis lapkritį Apeliacinio teismo priimto sprendimo bei nematantis partijos kaltės.

Opozicinė Darbo partija sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose planuoja priimti sausį kitame tarybos posėdyje, sako partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.  „Čia turbūt daugiausia laiko užėmė ir buvo tokia aktyviausia, karščiausia ir atviriausia diskusija. Priimtas sprendimas galutinį sprendimą priimti kitame tarybos posėdyje, kurį planuojame organizuoti sausio pradžioje“, – po sekmadienį Kėdainiuose vykusio Darbo partijos tarybos posėdžio BNS sakė A. Mazuronis.

Kėdainiuose posėdžiavusi opozicinės Darbo partijos taryba sekmadienį nusprendė, jog partija turi trauktis iš nacionalinio švietimo susitarimo, sako jos pirmininkas Andrius Mazuronis. „Visu pirma (nutarta – BNS), kad stabdome savo dalyvavimą nacionaliniame susitarime dėl švietimo, dėl to, kad nėra įgyvendintos ten įtvirtintos nuostatos ir skaičiai“, – BNS po Darbo partijos tarybos posėdžio sekmadienį sakė A. Mazuronis.

Opozicinės Darbo partijos taryba sekmadienį Kėdainiuose aptars politinę situaciją, pasirengimą rinkimams, padėtį po apkaltinamojo nuosprendžio, spręs dėl traukimosi iš nacionalinio švietimo susitarimo. Anot partijos pranešimo, bus svarstomi klausimai dėl dalyvavimo kitąmet vyksiančiuose prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, partijos kandidatų iškėlimo ir tvirtinimo Europos Parlamento rinkimuose.

Iš už Kauno kalėjimo sienų – netikėtas Vytauto Gapšio prašymas. „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje dėl kyšininkavimo nuteistas darbietis norėtų nuotoliu jungtis į Seimo komitetų posėdžius – tiesiai iš kalėjimo. Mandatą Seimo narys vis dar turi, tad Darbo partija tokį kolegos pageidavimą palaiko. Tačiau kiti seimūnai atkerta, kad V. Gapšys šitaip tyčiojasi iš parlamento darbo. Tiesa, panašu, kad Seimo nariui už grotų teks pasiieškoti kitos veiklos – Kalėjimų tarnyba prašymą atmetė.

Žuvusiųjų keliuose skaičius šiemet padidėjo, o viena iš pagrindiniu to priežasčių įvardijimas greičio viršijimas. Kovodami su Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjais, siūloma kone dvigubai didinti baudų dydžius. Be to, siūlomos ir dar kitos priemonės, kaip būtų siekiama tramdyti greičio mėgėjus keliuose.

Darbo partijos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako neketinantis atsiriboti nuo „MG Grupės“ byloje nuteistos partijos ir trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų, tačiau jei prireiks – yra pasiruošęs pasitikrinti pasitikėjimą. „Toks žingsnis būtų mano pabėgimas ir nusimetimas atsakomybės iš ne pačios smagiausios situacijos, kurioje šiai dienai yra partija“, – penktadienį Žinių radijui sakė A. Mazuronis.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis trečiadienį pareiškė nesuprantantis Apeliacinio teismo sprendimo partijai ir jos nariui Vytautui Gapšiui. Jis taip pat teigia, apkaltinamasis nuosprendis partijai apsunkina kelią dalyvauti kitų metų rinkimuose. „Teismų sprendimus reikėtų gerbti, bet aš jo nesuprantu ir nepriimu kaip teisingo“ – BNS sakė A. Mazuronis. Taip jis kalbėjo teismui skyrus Darbo partijai 301 tūkst.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Opozicinė Darbo partija nusprendė imtis iniciatyvos kitų metų rinkimams suburti kelių partijų koaliciją. Trečiadienio vakarą partijos taryba sudarė derybinę grupę išsiaiškinti situaciją. „Darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis ketvirtadienį BNS sakė, kad rinkimų koaliciją ar bloką galėtų sudaryti kelios centro pakraipos partijos. Kaip sėkmingą tokios koalicijos pavyzdį jis nurodė Lenkijoje sudarytą trijų opozicinių partijų bloką.

Lakštingala negali nečiulbėti. Seimo narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis prieš Kalėdas vėl lips ant scenos – su orkestru rengia savo jubiliejinį koncertą. Tai bus vienas iš daugybės atvejų, kai V. Juozapaitis užsiima scenine veikla, nors Konstitucija Seimo nariui draudžia užsiimti papildomomis veiklom, leidžia tik autorinę kūrybą. Opozicija širsta, kad neturi pajėgų organizuoti V. Juozapaičiui apkaltą, nors pretekstas esą yra.

Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės – gero nelauk. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į dabartinės valdžios ritualinius šokius aplink valstybės mokesčių sistemą, ieškant papildomų būdų surinkti pinigus į biudžetą ir dar labiau apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Per šią kadenciją bent keturis kartus buvome liudininkais, kaip valdantieji nori patuštinti Lietuvos žmonių kišenes.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad jo vadovaujama politinė jėga nemato tikslo trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo. Parlamentaras pažymi, kad susitarimas nebebus įvykdytas, todėl jis apskritai nebegalioja. „Susitarimas yra negaliojantis dėl to, kad valdantieji neįgyvendina jų nuostatų.

Seime inicijuojamas parlamentinis tyrimas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, kai žvalgybos pareigūnui buvo pavesta patikrinti kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, yra skirtas artėjantiems rinkimams, jo pagrindinis taikinys bus G. Nausėda, sako opozicinės Darbo partijos lyderis.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tikina, kad jam gaila dėl to, jog ketvirtadienį Seimas atmetė „darbiečių“ siūlymą taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už būsto paskolas. Pasak jo, valdantieji tokiu sprendimu „įjungė visko nematymo režimą“. „Man labai gaila, valdantieji įjungė visko neigimo ir realios situacijos nematymo režimą ir atmetė visus pasiūlymus, net nepradėdami diskusijų. Valstybės pareiga problemų turintiems sektoriams visais įrankiais bandyti padėti.

34-ais nepriklausomybės metais Lietuva pasiekė tokį progresą, kad net švietimo ir mokslo ministras nežino, kaip atsakyti į kažkada elementarų klausimą – kiek yra lyčių? Ir atsakymo nežino, ar pasakyti bijo, ne tik šis ministras, bet ir parlamentarai, politikai ir valstybės vadovai. Štai Mindaugas Puidokas į Seimą švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui atnešė dovanų anatomijos vadovėlį.

„Valstiečiams“ ketvirtadienį pranešus apie pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, kitos opozicinės Seimo frakcijos taip pat neatmeta tokios galimybės. Opozicinių partijų atstovų teigimu, ar jos paseks Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos pavyzdžiu, bus nuspręsta artimiausiu metu. „Tas sprendimas irgi bręsta mūsų partijoje ir frakcijoje.

Valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinėje taryboje sutarus neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet, opozicinių „darbiečių“ lyderis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad toks sprendimas signalizuoja apie nepasitikėjimą finansų ministre Gintare Skaiste.  „Tas rezultatas, kurį dabar turime, yra jau akivaizdus, kad nebus nieko iš tos mokesčių reformos.

Apie galimą pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo paskelbusi Darbo partija tokiais grasinimais trauktis siekia padaryti spaudimą, sako šios opozicinės politinės jėgos lyderis Andrius Mazuronis. Anot jo, valdantieji nesilaiko įsipareigojimų švietimo bendruomenei.

Savaitgalį Darbo partija pranešė kelsianti kandidatus į prezidento rinkimus. Raseinių rajone, Karpynėje, vykusiame partijos suvažiavime aptarti ne tik artėjantys Prezidento bei Europos Parlamento narių rinkimai, diskutuota Lietuvai aktualiomis temomis, bet ir stiprinta komandinė dvasia. Sąskrydyje vykusiame partijos suvažiavime nuspręsta, kad Darbo partijos kandidatas į prezidentus bus patvirtintas spalio viduryje. Iki tol vyks kandidatų rinkimai skyriuose.

Jau greitu metu automagistralėje Vilnius-Klaipėda pridygs naujų vidutinio greičio matuoklių, kurie baudas dalins greitį viršijantiems vairuotojams. Vienas jų greitį fiksuos net 31 kilometrą. Vairuotojai piktinasi, kad greičio matuoklius diegianti kelių direkcija taip bando pasipinigauti, nes tuose ruožuose, kuriuose numatyta diegti vidutinio greičio matavimo sistemas, per metus įvyksta vos 1–2 avarijos.

Iki 2024-ųjų pabaigos Lietuvoje planuojama didelė greičio matuoklių plėtra. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023–2024 m. planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas, o didžiausias dėmesys bus skiriamas avaringiausiems bei daugiausia gyvybių nusinešantiems šalies keliams. Pasak Seimo nario Andriaus Mazuronio, avarijų Lietuvos keliuose mažėja ne dėl greičio matuoklių įrengimo, o dėl kelių kokybės gerinimo.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje automagistralėje Vilnius-Klaipėda pradės veikti vidutinio greičio matuokliai. Lėkti į pajūrį su vėjeliu norinčius vairuotojus matuokliai stebės keturiose atkarpose. O vienoje jų vairuotojų greitį stebės net 31 kilometrą.  Tokius valdininkų planus keikia ir politikai, ir vairuotojai. Esą policija ir kelių direkcija siekia tik surinkti kuo daugiau baudų iš vairuotojų, o ne sumažinti žūčių keliuose skaičių, mat magistralėje dėl greičio kyla mažai avarijų.

Sienos su Baltarusija uždarymas pakenktų šalies ekonomikai, nes apribotų galimybes į Lietuvą atvykti baltarusiams informacinių technologijų (IT) specialistams, sako opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Mes iš tiesų padarytume žalą mūsų ekonomikai, nes yra iš tiesų nemaža dalis Baltarusijoje išsilavinimą gavusių, jaunų, aktyvių žmonių, kurie dirba čia, Lietuvoje, kurie gauna tikrai labai didelius atlyginimus“, – penktadienį lrt radijui sakė A. Mazuronis.

Gegužę Lietuvoje įteisintas laikinasis bankų solidarumo įnašas galėjo ir turėjo būti didesnis, sako Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Kai tos pataisos buvo svarstomos, buvo tokių pasiūlymų. (...) Mes buvome ir esame šalininkai griežtesnės pozicijos.

Buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso ir patarėju dirbusio Remigijaus Žemaitaičio sklypų įsigijimas Vilniuje, Laurų gatvėje, kelia daug klausimų, į kuriuos turi atsakyti teisėsauga, sako Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Man kelia daug klausimų šita istorija. Kaip meras, kuris ėjo pareigas tuo metu, įsigijo sklypą su patarėju toje vietoje, kur realiai pagal reglamentus galiojusius jokia statyba nebuvo leidžiama.

Seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras Lietuvoje turi būti, nes tai yra visuomenės galimybė apsiginti, sako Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. „Pritariam, žinoma. Žmonės turi teisę žinot apie tai, kas gyvena aplink ir jei aplink yra tokių žmonių, visuomenė turi teisę žinoti. Toks registras turi būti, man keista, kad jo dar nėra pas mus“, – penktadienį Žinių radijui sakė A. Mazuronis.

Kylant naujai rūkalų epidemijai ir ypač jaunimui Lietuvoje įnikus į elektronines cigaretes griebiamasi drastiško draudimo – sekant australų pavyzdžiu Seime siūloma šių gaminių leisti įsigyti tik vaistinėse ir tik su gydytojo receptu. Oponentai sako, kad tai esminės problemos nespręs ir ragina imtis aktyvesnės kontrolės mokyklose.

Estija įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas. Ji tapo pirmąja tai padariusi ne tik Baltijos, bet viso buvusio sovietinio bloko šalimi. Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis akcentuoja, kad politikai negali nukrypti nuo programinių nuostatų ir keisti pozicijos tokiais klausimais, o Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių klausimais politikai neturėtų veikti daugumos diktato principu.

Estija įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas. Ji tapo pirmąja tai padariusi ne tik Baltijos, bet viso buvusio sovietinio bloko šalimi. Ar Lietuva paseks šiuo pavyzdžiui? Jei taip, tai kada? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kitų opozicinių jėgų iniciatyvos pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe dėl balsų trūkumo pasmerktos žlugti, sako Darbo partijos vadovas, Seimo narys Andrius Mazuronis. „Jau pradėti rinkti parašai vidaus reikalų ministrės interpeliacijai. Jau Vytautas Bakas su Algirdu Butkevičiumi vaikšto ir vakar rinko parašus. Tai jau šitas procesas prasidėjęs. „Valstiečiai“ nori užkurti savo procesą nepasitikėjimo Vyriausybe.

Antradienį Seimą pasieks konservatorių nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų rugsėjo 10 dieną. Panašu, kad šios idėjos nepalaiko niekas, išskyrus pačius konservatorius. „Sutarta, kad <...> tas nedelsiant bus jau rytojaus posėdis“, – pirmadienį po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo posėdžio pranešė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Darbo partijos prezidiumas ragina Vyriausybę atsistatydinti, konservatorių siūlomos pirmalaikių rinkimų idėjos nepalaiko. „Pirmalaikiai Seimo rinkimai yra galimybė, bet tik po tam tikrų etapų, jei pasitraukus dabartinei Vyriausybei nesusiformuotų nauja ir tokiu atveju Seimas nebegalėtų vykdyti to, kas jam priklauso pagal Konstituciją“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė partijos vadovas Andrius Mazuronis.

Šimonytė patenkino Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį palaiminti prezidentui. Premjerė nurodė, kad naujo kandidato į ministrus nesiūlys, nes nusprendė bet kokiu atveju baigti Vyriausybės darbą – arba su išankstiniais Seimo rinkimais, arba su atsistatydinimu. Toks ultimatumas jau spėjo nustebinti ir koalicijos partnerius ir opoziciją, premjerės elgesį kai kurie politikai jau lygina su mažo vaiko kaprizais. „Duokime Lietuvai dar daugiau jėgos. Ačiū.

Darbo partija pirmadienį rinksis į prezidiumo posėdį, kuriame spręs pirmalaikių Seimo rinkimų klausimą. „Norime išgirsti, kokia pozicija partijos prezidiumo narių. Tokį klausimą reikėtų spręsti ne frakcijos, ne Seimo formate, bet partijos formate. Žiūrėsime kokios nuomonės. Kaip mes balsuosim, norėtųsi tą poziciją išsigryninti ir sau, ir visiems kitiems“, – BNS sakė A. Mazuronis. Pirmininkas teigė prezidiume savo nuomonę ketinantis išreikšti paskutinis.

Darbo partija pirmadienį šaukia prezidiumą, kuriame spręs pirmalaikių Seimo rinkimų klausimą, sako partijos vadovas Andrius Mazuronis.  „Norime išgirsti, kokia pozicija partijos prezidiumo narių. Tokį klausimą reikėtų spręsti ne frakcijos, ne Seimo formate, bet partijos formate. Žiūrėsime kokios nuomonės. Kaip mes balsuosim, norėtųsi tą poziciją išsigryninti ir sau, ir visiems kitiems“, – BNS sakė A. Mazuronis.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Šiugždinienės skandalas įgauna pagreitį. Ministrei sunkiai sekasi pasiteisinti visuomenei, kam naudojo išmokas, beveik 700 eurų per mėnesį, kai dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje. Šiugždinienės pateiktose ataskaitose daugiau klausimų nei atsakymų.

Ar gali būti, jog už mokesčių mokėtojų milijonus, Krašto apsaugos ministerija perka baltarusišką optinę stebėjimo įrangą, kuri keliaus į Ukrainos frontą? Paskelbus konkursą termoviziniams žiūronams pirkti, laimėjo įmonė, kurios sąsajos veda tiesiai į Baltarusiją – lietuviška įmonė gamina gaminius, kurie kone identiški baltarusiškiems, o jos steigėjų sąraše – net 5 Baltarusijos piliečiai.

Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Buvęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kurį Gitanas Nausėda teikia kaip kandidatą į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, prisistatė Seimui. Socialiniuose tinkluose įspudingus raumenis demonstruoti mėgstantis Pernavas parlamentarams žada, kad jam vadovaujant kova su korupcija taps greitesnė ir efektyvesnė. Tiesa, su tuo nesutinka policijos pareigūnų profsąjunga: aiškina, kad Pernavas buvo prastas policijos lyderis, todėl esą jis vadovauti neturėtų.

Darbo partija pripažįsta keičianti poziciją dėl santykių su Kinija, šios šalies pareigūnams išsakius abejones dėl buvusių Sovietų Sąjungos valstybių suvereniteto, požiūrio į karą Ukrainoje. „Ne mes keičiame poziciją Kinijos atžvilgiu, o Kinija keičia poziciją mūsų atžvilgiu. Tai mūsų pozicija išeina iš to, kaip Kinija į mus žiūri“, – BNS sakė opozicinės partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams, parlamentinių partijų lyderiai teigia matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip. „Svarbiausia, kad procesas būtų kuo skaidresnis ir sąžiningesnis.

Šimtams šalies savivaldybių politikų ir net merams pakvipo bylomis dėl pinigų grobstymo. Miestų tarybų nariai bandydami pasisavinti pinigus skirtus darbo išlaidoms galimai klastojo dokumentus: rinko svetimus čekius už degalus, juos pridavinėjo kaip savo. Taip kiekvieną mėnesį vienas tarybos narys galėjo pasisavinti šimtus eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Politikams įtartinai didelėse sąskaitose už mobilųjų ryšį slėpė kompiuterinę įrangą, telefonus.