Anot jo, valdantieji nesilaiko įsipareigojimų švietimo bendruomenei.
„Mes ir darysime, pasitraukimas irgi viena iš spaudimo darymo formų, iš atkreipimo dėmesio į tai, kad iš tų nuostatų, kurios buvo pasirašytos, dėl kurių buvo susitarta, jų, mano nuomone, ciniškai, piktybiškai yra nesilaikoma“, – Žinių radijui penktadienį sakė A. Mazuronis.
Jis teigė apie galimą pasitraukimą iš susitarimo kol kas nekalbėjęs su kitomis opozicinėmis frakcijomis, nes dar neprasidėjo Seimo rudens sesija.
„Šiuo atveju susidaro būtent toks vaizdas, kad tiesiog specialiai nesilaikoma, matant, žinant, suvokiant problemą, tačiau na, maždaug, kitur visiems irgi reikia, čia nėra galimybių ir panašiai. Bet palaukit, kam tada reikėjo rašytis tą susitarimą? Tai pripažinkim, kad jis negaliojantis, jį anuliuojam ir tada gyvenam, kaip gaunasi“, – teigė A. Mazuronis.
Švietimo situaciją Darbo partijos frakcija šią savaitę aptarė su streikuoti žadančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku.
Tada A. Mazuronis sakė, kad „jei pasitvirtins šokiruojanti profsąjungos pateikta informacija, frakcija svarstys apie pasitraukimą iš Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos, nes susitarime, kurio nesilaikoma, nėra prasmės ir tikslo dalyvauti“.
Darbo partijos frakcija po susitikimo parengė ir išsiuntė klausimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), taip pat paprašė raštiškų duomenų iš profsąjungų. Atsakymus į juos tikimasi aptarti rugsėjo 12 dieną vyksiančiame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu.
LŠDPS praėjusią savaitę pranešė pasitraukianti iš kolektyvinės sutarties su ministerija šiai neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio ir rugsėjo 15-ąją rengianti įspėjamąjį streiką, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją būtų surengtas ir tikrasis streikas.
Profsąjunga reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.
Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.
Nacionaliniame susitarime dėl švietimo, be kitų dalykų, įtvirtinta, jog mokytojų atlyginimai 2024 metais turi pasiekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
G. Jakštas šią savaitę nuotoliniame susitikime su Seimo socialdemokratų partijos frakcija tvirtino, kad atlyginimus pedagogams kelti iki minimos ribos kitąmet numatyta dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo.
