Opozicijos interpeliacija švietimo ministrui Gintarui Steponavičiui bus parengta per dvi savaites. Iš švietimo reformos autoriaus reikalaujama atsakymų į klausimus apie prastėjančią studijų kokybę, pažeidžiamą universitetų autonomijos principą, studijų prieinamumo mažėjimą, paskolų sistemą, iškreiptą studijų rinką ir talentų nutekėjimą į užsienį.
Interpeliaciją ministrui G. Steponavičiui inicijuoja Seimo Darbo partijos, Socialdemokratų partijos frakcijos ir frakcija Tvarka ir teisingumas. Prisidėti prie interpeliacijos kviečiamos ir kitos frakcijos.
„Darbietis“ Vydas Gedvilas spaudos konferencijoje Seime sakė, kad švietimo įstatymas nepasiekė pagrindinio tikslo –studijų kokybės pagerinimo, o pačios naujosios tvarkos net negalima vadinti švietimo reforma. „Reforma yra, kada žmonės, kurie kuria kažkokią reformą, turi turėti labai aiškią strategiją, o jos šitie kūrėjai neturi. Stichiškas įstatymo priėmimas davė labai neigiamus rezultatus“, - piktinosi Darbo frakcijos atstovas.
V. Gedvilas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje studentų pasiskirstymo piramidė yra apversta – pas mus, priešingai nei daugumoje valstybių, yra daugiau studentų universitetuose nei kolegijose ir proftechninėse mokyklose.
A. M. Pavilionienė: keliai atviri studijų kokybės kritimui
Socialdemokratų frakcijos atstovė Aušrinė Marija Pavilionienė teigė, kad reforma vykdomai skubotai, nebendradarbiaujant su visuomene, nekalbant apie esmines reformos priežastis, o kertiniu akmeniu tapo studentų krepšelis vietoj studijų kokybės gerinimo.
Anot politikės, švietimo ministras G. Steponavičius ir jo komanda nusižengė Bolonijos deklaracijai, kurioje Europos švietimo ministrai pasižadėta mažinti socialinę atskirtį studijose. „Stojantieji ieškojo pigiausių studijų, o ne tų, kurios atitinka jų polinkius, interesus ir sugebėjimus“, - apgailestavo A. M. Pavilionienė.
Taip pat priimant naująją stojimų tvarką buvo nusižengta mokslo ir studijų įstatymui – pagal jį, buvo privalu palaukti dvejus metus, kad universitetų bendruomenė susipažintų su naujos stojimo tvarkos principais.
A. M. Pavilionienė kritikavo reformą, kad dėl jos stojantiesiems yra atimta galimybė rinktis – asmenys, patekę į universitetą, negalėjo bandyti stoti į kolegijas. Jeigu jie, suabejoję savo gebėjimais studijuoti universitete, norėtų bandyti stoti į kolegiją, jiems būtų tekę atsisakyti savo vietos universitete. Bijodami likti visai be studijų daugelis nedrįso žengti tokio žingsnio, todėl universitetuose padaugės silpnų studentų ir bendra studijų kokybė kris. Anot politikės, kokybė smuks ir dėl to, kad studentus kankins nežinia ir įtampa dėl finansavimo bei paskolų atidavimo.
Socdemė taip pat teigė, kad sukurta naujoji krepšelių paskirstymo sistema yra nelanksti - nepanaudotos krepšelio lėšos kolegijose neperkeltos į universitetus, kur šių lėšų trūko.
Dar viena opi problema – universitetų bandymas pritraukti studentus skambiais programų pavadinimais, kurie ne visada atitinka tikrąją programą. Pasak A. M. Pavilionienės, užsienio ekspertai nustatė 80 probleminių programų Lietuvoje (pvz., kurių tikslai nėra aiškiai suformuluoti ir pan.), tačiau kol kas nėra imtasi realių veiksmų užkirsti kelią tokiems pažeidimams.
Nors švietimo ministerija ginasi, kad tai ne jos prerogatyva, opozicijos atstovai piktinosi, kad nėra aiškių gairių, kokių specialistų Lietuvoje trūksta. Studentai , dažnai nepaisydami rinkos, daugiausiai stoja į populiariausias socialinių mokslų specialybes, kurių specialistų gretos šalyje jau perpildytos.
Studentai jaučiasi apgauti
„Tvarkietis“ Andrius Mazuronis teigė, kad valdantieji apgavo būsimus studentus. Jiems buvo žadama, kad didesnes nei 5 procentų palūkanas kompensuos valstybė. Tačiau buvo nutylėta, kad ta kompensacija galios tik pirmus ketverius metus – vėliau turintiems studijų paskolas teks mokėti visas palūkanas bankams.
Tvarkos ir teisingumo narys teigė pasigendantis aiškių atsakymų, kodėl paskolų davimui buvo pasirinkti komerciniai bankai. „Čia greičiau komercinių bankų gelbėjimo įstatymas“, - pareiškė A. Mazuronis.
Be to, anot Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentės Indrės Vareikytės, studentai palūkanas, kurios sieks vidutinę stipendiją, turės pradėti mokėti jau pirmaisiais metais, o tai, mažėjant vidutinėms studentų lėšoms, bus ypač sudėtinga.
Studentų atstovė taip pat piktinosi, kad yra įvestos baudos dėl studijų metimo – jeigu studentus nusprendė nutraukti studijas, jam teks sumokėti kelis tūkstančius siekiančią baudą. „Ne baudomis reikia skatinti mokytis“, - kalbėjo I. Vareikytė.
Universitetai politizuojami
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vida Marija Čigrėjienė konferencijoje neatstovavo visos frakcijos, tačiau atvyko išsakyti savo ir rektorių nuomonę. Ji akcentavo universitetų autonomijos supančiojimą.
Pagal naująją tvarką švietimo ministras į universitetų tarybas gali skirti savus atstovus, kurie iš principo niekam nebus atsakingi. „Aukštasis mokslas negali būti politizuotas“, - pareiškė V. M. Čigrėjienė.
Ji taip pat pridūrė, kad parašo po interpeliacijos tekstu ji nepadės, tačiau balsuojat už ją balsuos „pagal sąžinę“.
Valdantieji tikri dėl savo politikos
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius opozicijos kritikuojamą aukštojo mokslo reformą vertina kaip svarbų poslinkį kokybiškesnių studijų link. Pasak ministro, nors ryškesnių pertvarkos rezultatų galima tikėtis po poros metų, teigiamų pokyčių matyti jau dabar.
Aukštojo mokslo reformą iš esmės teigiamai vertina ir Premjeras Andrius Kubilius.
„Opozicijos priekabiavimas dėl šių detalių yra tik neatrodantis solidžiai politikavimas. Manau, kad verta ir Seime diskutuoti dėl tolesnės reformos perspektyvos, bet tai - ne priežastis dirbtinai stabdyti prasidėjusią sveiką aukštųjų mokyklų konkurenciją ir neišvengiamą studijų kokybės gerėjimą. Priešingai, ministrą G. Steponavičių reikia pasveikinti už pradėtą įgyvendinti reformą“, - praėjusią savaitę sakė A. Kubilius.
