Šeštadienį įvykusios ir didelio rezonanso susilaukusios gėjų ir lesbiečių eitynės „Už lygybę!“ susilauks politinių pasekmių – Seimas turės svarstyti net kelis naujus įstatymus bei aiškintis policijos darbo metodus.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį dėl liepos 27-osios įvykių Vilniuje, kai asociacijos Lietuvos gėjų lyga eitynių metu policijos pareigūnai panaudojo jėgą ir kraštutines sulaikymo priemones prieš Seimo narį Petrą Gražulį, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūną. Seimo narys buvo sulaikytas už pasipriešinimą pareigūnams, tačiau R.Paksas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, jog P.Gražulis buvo sulaikytas todėl, kad bandė reikšti protestą „prieš gėjų ir lesbiečių visuomenei brukamą ideologiją“. „Generalinis komisaras patikino, jog dėl veiksmų prieš Seimo narį Petrą Gražulį bus atliekamas išsamus tarnybinis patikrinimas. Jo išvadas turėsime artimiausiu metu, tuomet ir darysime tam tikrus apibendrinimus“, – sakė jis.
Jo partijos kolega Seimo narys Andrius Mazuronis jau pareikalavo generalinio komisaro atsistatydinimo. Jis raštu kreipėsi į Prezidentę, kad šį įvertintų policijos veiksmus, ir pasiūlė generaliniam komisarui nelaukti Prezidentės įvertinimo bei atsistatydinti pačiam. Anksčiau S.Skvernelis buvo sulaukęs aštrios Seimo narių kritikos dėl policijos neveiklumo, kai per buitinius konfliktus buvo nužudytos kelios moterys, nesulaukusios policijos pagalbos. Generalinis komisaras teisinosi finansavimo stoka.
Siūlo susimokėti
Pasak R.Pakso, kitas svarbus klausimas yra finansinės sąnaudos, kurias policija patyrė užtikrindama tvarką ir saugumą sostinės Gedimino prospekte ir Lukiškių aikštėje gėjų manifestacijos metu. „Šiandien policijai labai trūksta lėšų pareigūnų atlyginimams ir jų kasdienėms pareigoms vykdyti, todėl visuomenei reikia pateikti išsamią ataskaitą apie visas su gėjų eitynių saugumo operacija susijusias tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Manau, būtų teisinga, kad gėjai patys susimokėtų už savo apsaugą“, – teigė jis.
Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, eitynių „Už lygybę!“ saugumui užtikrinti policija išleido 182,5 tūkst. litų. R.Pakso nuomone, reikėtų nedelsiant keisti Susirinkimų įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų ne tik valstybės prievolę užtikrinti piliečių saugumą, bet ir nustatytų griežtesnę susirinkimų iniciatorių atsakomybę, taip pat ir finansinę. „Seimo rudens sesijos pradžioje šias pataisas inicijuosime kartu su valdančiosios koalicijos partneriais“, – pareiškė partijos pirmininkas.
Žygiuoti galima visiems
Kaip jau rašė „Valstiečių laikraštis“, gėjų ir lesbiečių eitynėms Gedimino prospektu priešinosi Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nusileido tik po teismo sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikinęs ankstesnį Vilniaus valdžios draudimą žygiuoti Gedimino prospektu, pabrėžė, kad valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise, taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms. Anot teismo, demokratija nereiškia „paprasčiausio daugumos požiūrio viešpatavimo“.
Sostinės meras Artūras Zuokas žurnalistams pirmadienį teigė, kad savivaldybės teisininkai šiuo metu dar nagrinėja šį teismo sprendimą ir bus kreipiamasi į Seimą dėl įstatymų pataisų, kuriomis būtų aiškiau apibrėžtas renginių organizavimo derinimas savivaldybėse. „Šis teismo sprendimas sukuria tam tikrą precedentą. Nors sprendime pažymima, kad savivaldybė, atsisakydama leisti eitynes Gedimino prospekte, vadovavosi įstatymais bei savivaldybės sprendimai nebuvo diskriminuojantys, tačiau teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Tai reiškia, kad ateityje bet kokius renginius Gedimino prospekte turėsime leisti visiems norintiesiesiems“, – sakė jis.
Neleisdama eitynių Gedimino prospektu, Vilniaus savivaldybė argumentavo Susirinkimų įstatymo reikalavimais, kad vieši renginiai gali vykti prie teismų pastatų ne arčiau kaip 75 metrai, o prie valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, kitų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų bei objektų. Gedimino prospekte bei šalia Lukiškių aikštės yra Konstitucinis, Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismai, Susisiekimo, Žemės ūkio, Ūkio, Užsienio reikalų ministerijos ir kt. „Manau, reikės kreiptis į Seimą, kad būtų geriau reglamentuota tvarka, kad nebūtų dviprasmybių, liktų galimybė savivaldybėms priimti sprendimus dėl renginių organizavimo, jų vietų, nes priešingu atveju tai gali rimtai sutrikdyti įprastą miestiečių gyvenimą“, – teigė meras.
VL žurnalistas Arūnas Daugėla
