Alytuje surengtas tarptautines pratybas, kuriose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos specialiosios policijos pareigūnų pajėgos, generalinis komisaras Saulius Skvernelis įvertino kaip didelį žingsnį į priekį.
Plačiau apie vykusias pratybas interviu su S. Skverneliu.
- Kaip vertinate Lietuvoje surengtas tarptautines specialiųjų policijos pajėgų pratybas?
- Šios pratybos yra netradicinis projektas, kurį įgyvendino šešios Europos Sąjungos valstybės. To itin reikėjo, kad pasitikrintume, ar sugebame bendradarbiauti su kaimyninių šalių pajėgomis. Pratybos, kurios vyko Alytuje, buvo dviejų metų projekto saulėlydis. Visos pratybos buvo finansuojamos iš ES fondų.
Situacija tikrai yra nestandartinė. Kalbant tik apie specialiąsias pajėgas, tai vienu metu dirbo ir veiksmus koordinavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos pareigūnai. Turėjo būti priimti teisingi sprendimai.
Kiekviena valstybė negali turėti itin gausių specialiųjų pajėgų. Tai būtų nepakeliama finansinė našta, todėl galimybė pasitelkti kitų šalių pareigūnus – atrodo reali ir protinga. Manau, pratybos parodė, kad einame teisingu keliu. Tokių operacijų metu kiekvienas pareigūnas turi suprasti arčiausiai esančius kolegas iš pusės žodžio. Padarytas didelis žingsnis į priekį. Šioje Europos dalyje tokių pratybų dar iš viso nėra buvę.
- Kodėl pratybų atomazga surengta būtent Lietuvoje?
- Mes esame projekto iniciatoriai. Taip pat prisijungė dar penkios šalys partnerės. Dar dvi valstybės – Švedija ir Suomija – šiose pratybose dalyvavo stebėtojų teisėmis.
- Galbūt galėtumėte įvertinti, kokios klaidos buvo padarytos per šias pratybas?
- Užimu generalinio komisaro postą, todėl komentuoti, kas strategiškai buvo padaryta negerai – negaliu. Tie žmonės, kurie dirbo štabe – jie gali įvertinti viską geriausiai. Po šių tarptautinių pratybų vyks aptarimas ir tada bus galima pateikti išvadas. Iš šalies žiūrint, kaip dažniausiai, visos pratybos baigiasi policijos pergale, yra atstatoma viešoji tvarka. Suprantama, kad geriau, jog gyvenime tokių situacijų nepasitaikytų.
- Ar įtikino šios pratybos, kad šalys yra pasirengusios bendradarbiauti?
- Esu matęs panašaus pobūdžio pratybų ir anksčiau. Prieš keletą metų Lietuvoje bendrose pratybose Marijampolės futbolo stadione dalyvavo dviejų šalių pareigūnai. Esu įsitikinęs, kad Lietuvai prireikus pagalbos, galėtume drąsiai kviesti tiek Lenkijos, tiek Latvijos, tiek Estijos kolegas. Jie padėtų vadovaujantis tarptautiniais susitarimais užtikrinti viešąją tvarką.
- Koks galėtų būti reakcijos laikas, per kurį kolegos iš kaimyninių šalių galėtų atvykti?
- Artimiausi kaimynai geografiškai yra latviai ir lenkai. Priklausomai nuo regiono, kuriame kilo konfliktas, manau, kad užtektų kelių valandų, jog pavyktų pasitelkti specialiąsias kaimyninių šalių policijos pajėgas.
Pagal tarptautinį susitarimą, tos pajėgos, kurios dalyvauja kitoje šalyje įgyja tos šalies pareigūno statusą. Ir naudojasi tomis pačiomis teisėmis.