Progresiniai mokesčiai: iš pavydo ar solidarumui?

Siūlomas progresinis pajamų apmokestinimas, anot verslininkų, yra bausmė už sėkmę. Ar civilizuotai valstybei būtinas solidarumo su neturtingaisiais atributas?

Dvi Seimo frakcijos – Lietuvos socialdemokratai (LSDP) ir „Tvarka ir teisingumas“ (TT) – siūlo progresinį pajamų apmokestinimas. Kuris projektų geresnis ir ar iš viso gali būti geri progresiniai mokesčiai? – tokį klausimą kelia LNK televizijos laida „Valanda su Rūta“, kurią matysite ketvirtadienį, gegužės 26 dieną. Kaip pabrėžė laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūtė, mokesčio priešininkai žodžių nesirenka ir vadina sumanymą čipolinų valstybės modeliu.

Gaila pensininkų

LSDP atstovas, Seimo milijonierius Bronius Bradauskas teigia, kad valgantieji ikrus gali be jų apsieiti ir padėti biudžetui. „Turtingieji visada rėkia, bet vargšams dar blogiau. Ar teko visiems čia sėdintiems lankytis parduotuvėse ir matyti, kaip pensininkas ar pensininkė stovi prie vitrinos, ilgesingomis akimis žiūri į gerus produktus, pasiima varškės ar pieno, o privažiavęs prie kasos išima iš vežimėlio, nes neturi iš ko užmokėti“, – kalbėjo jis, ragindamas turtinguosius pasidalyti.

LSDP atstovas pripažino, kad nustačius progresijos kartelę iki 4 tūkst. litų, kiek oficialiais duomenimis uždirba vos dešimtadalis Lietuvos dirbančiųjų, fiskalinio stebuklo nebus, bet apeliuoja į solidarumą.

TT atstovas Andrius Mazuronis tikino, kad čipolinų valstybe galime vadintis būtent dabar. „Jeigu kalbame apie fizinių asmenų pajamų apmokestinimo praktiką Europos Sąjungos valstybėse, tai iš 27 progresinius mokesčius taiko 20“, – aiškino politikas.

Pavydo mokestis

Studijoje susirinkę verslininkai teigė, kad progresinis pajamų apmokestinimas šalyje jau iš esmės egzistuoja, nes yra neapmokestinamasis pajamų dydis, o didesnis Gyventojų pajamų mokesčio tarifas daugiau uždirbantiems išvarys iš Lietuvos ne tik užsienio investicijas, bet ir kvalifikuotą darbo jėgą. Jie siūlė vadinti pateiktus pasiūlymus tiesiog mokesčio darbo jėgai padidinimu ir teigė, kad būtent darbo jėga Lietuvoje esą apmokestinama vos ne labiausiai Europoje, todėl šalies verslas tampa nekonkurencingas.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio teigimu, abu siūlomi progresinių mokesčių variantai duos mažą efektą. „Jeigu siekiama, kad žmonių masė, kuri gauna mažiausias pajamas, gautų didesnes – tam yra kitų priemonių. Skatinkime verslą, investicijas. Kuo daugiau kapitalo ateis į Lietuvą, tuo daugiau bus sukurta darbo vietų. Kuo daugiau bus sukurta darbo vietų, tuo didesnė bus konkurencija darbo rinkoje. Kuo didesnė konkurencija, tuo labiau kils atlyginimai“, – dėstė verslininkas.

Viešųjų ryšių bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas buvo kategoriškas ir nepanoro lyginti politikų siūlomų projektų. „Negali būti gerų progresinių mokesčių. Net pačios šios diskusijos jau padarė didelę žalą, nes pasiuntė investuotojams signalą apie Lietuvos nepatikimumą“, – tvirtino jis.

Parengti projektai netinkami

Ekonomistė Aušra Maldeikienė, tradiciškai pasisakanti už progresinius mokesčius, ir šįkart nuomonės nepakeitė. „Klausiu savo studentų – ar gali žmogus, gaunantis 10 tūkst. litų per mėnesį, mokėti didesnius mokesčius. Jie sako – taip. Gerai, o jeigu jis turi neįgalią žmoną ir tris vaikus? Tai Amerikoje jis ir nemokėtų. Grįžkime pirmiausia į ekonomikos vadovėlius. JAV 1 proc. turtingiausių amerikiečių sugeba gauti 24 proc. visų pajamų – šaunuoliai. Bet į biudžetą jie suneša 39,5 proc. 95 proc. nuo apačios į biudžetą suneša apie 40 proc.,“ – vardijo ji progresinio mokesčio privalumus.

Vis dėlto A. Maldeikienė kritikavo pateiktus pasiūlymus, nes juose progresijos kartelę siūloma nustatinėti pagal mėnesio pajamas. „Tai nonsensas, kurio neperkaitysite jokioje ekonomikos knygoje – skaičiau jų gal keturis šimtus. Juk būna mėnesių, kai žmogus gauna atostoginius ir pan. Sudedi pajamas už visus metus ir tada jau prasideda kalba“, – aiškino ji.

Pasak A. Maldeikienės, žmogus, gaunantis 1 tūkst. litų popieriuje, negali mokėti jokių mokesčių, nes jis tiesiog neišgyvena. Dabartiniai siūlymai, anot jos, surašyti taip, kad kuo daugiau nuo visų nuluptų. A. Maldeikienė pastebėjo, kad Viktoras Uspaskichas, už parduotas akcijas per metus gaunantis po milijonus litų ir nemokantis už tai jokių mokesčių, Amerikoje mokėtų visai nemažai.

M. Lapinskas į progresinių mokesčių šalininkų argumentus replikavo teiginiu, kad tokios valstybės, kaip Lietuva, dar nepasiruošusios progresiniams mokesčiams, jei nori būti konkurencingos. Tokias ambicijas jis vadino mėginimu jaunam krepšininkui iš karto veržtis į profesionalų lygą.