albinas čaplikas

Politinėje Lietuvos erdvėje tarp menamos „kairės – dešinės“, kuri akivaizdžiai sukasi ratu pati aplink savo ašį, jokių priešpriešų ar įtampų seniai nėra. Tiek ankstesnysis 2K projektas, tiek dabartiniai Seimo gyventojai jokia realia pozicija – opozicija, turinčia bent jau teoriškai įtvirtinti demokratiją, netapo, o gal net nesistengė.

Apie ES paramos tvarką pasibaigus 2013-iesiems bus kalbama tarptautinėje specializuotoje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2010". Parodoje dalyvausiantis ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačijanas Čiolosas neslepia savo siekio atsisakyti istorinių žemės ūkio gamybos duomenų naudojimo skirstant paramą žemdirbiams ir suvienodinti išmokas visose ES šalyse.

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Prarastume dešimtadalį eksporto Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.

Prognozuojama, kad šiemet dėl sunkiai pakeliamų mokesčių kas ketvirtas litas bus uždirbtas šešėlinėje ekonomikoje, o iš viso pilkajame versle sukasi apie 24 milijardai litų. Išklausęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Lietuvos muitinės bei Generalinės prokuratūros vadovų išvadas dėl neregėtų šešėlinės ekonomikos augimo tempų, premjeras paskelbė kovą pilkajam verslui. Tačiau pirmieji premjero pasiūlymai ekonomistus apstulbino.

Nekontroliuojamos greitųjų vartojimo kreditų bendrovės lengvabūdžiams klientams siūlo paskolas už 450, o kai kada – net už 1000 proc. metinių palūkanų. Greitųjų vartojimo kreditų bend rovės dygsta kaip grybai po lietaus. Itin pelningas verslas krizės sąlygomis! Viena septynis darbuotojus turinti lupikiškus kreditus teikianti bendrovė per finansinius metus uždirbo daugiau nei 2 mln. Lt grynojo pelno.

Premjero Andriaus Kubiliaus komanda sutrikusi. Perspektyvia laikyta finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir pats Ministras Pirmininkas, bandydami pateisinti katastrofiškas nesėkmes, tikina tautą, kad „vadovėlių, kaip spręsti šalį užgriuvusias problemas, nėra“. Tačiau kai kurie politikai ragina Vyriausybės narius pirma tuos vadovėlius pavartyti, atnaujinti išblukusias žinias ir tik tada imtis gelbėti ekonomiką. Per pusmetį valstybės skola padidėjo 7 mlrd.

Po trijų mėnesių bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Tačiau tam taip ir nepasirengta. Jungtis su Švedija tik planuojama, o naujo modernaus bloko Elektrėnuose statyba vos pradėta.Snūduriuojančią mūsų valdžią kol kas gelbsti pasaulinė krizė, dėl kurios elektros energijos dabar suvartojama gerokai mažiau nei anksčiau. Atsigaunant šalies ūkiui, pramonei elektros reikės vis daugiau.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį, nedarbo lygis pasiekė 13,6 proc. – įdarbinimo agentūros užgultos ieškančiųjų darbo užsienyje.Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų. Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų.

Dešimt premjero A.Kubiliaus valdymo mėnesių: 9 milijardai papildomų skolų, beatodairiškai didinami mokesčiai, griūvanti ekonomika, suvešėjęs šešėlinis verslas ir ateitis miglose. Žvilgsnis per rožinius akinius Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius visus nustebino pareiškęs, kad jo pastangomis šalis kyla ant kojų. Tačiau ekspertai kol kas neranda požymių, kad ekonomika atsigauna.

Naujųjų mokslo metų pradžios proga mūsų valdžia, padidinusi PVM, dar sykį giliau įkišo savo ranką į mūsų piliečių kišenes ir prailgino ekonominę krizę. Nuo rugsėjo 1 d. šalyje įsigaliojo Vyriausybės užsiprašytas, Seimo priimtas ir Prezidentės patvirtintas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (buvo 19 proc.). Tiesa, laikinai dar galioja lengvatiniai tarifai šilumos energijai, knygoms ir vadovėliams.

Apsukrūs verslininkai, siekdami atsikratyti skolų ir nenorėdami, kad jų vardas būtų siejamas su reputaciją praradusia bendrove, savo įmones perleidžia valkatoms. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš naujai įregistruotų 2983 uždarųjų akcinių bendrovių ir individualiųjų įmonių vadovų net 2,5 proc. vadovauja ir kitoms bendrovėms, kurios turi didelių įsiskolinimų, yra areštuotas jų turtas arba jos jau yra likviduojamos.

Žemės ūkio ministerija laukia Briuselio oficialaus pritarimo dėl 450 mln. Lt ES paramos lėšų panaudojimo lengvatiniams kreditams. Iškilo labai realus pavojus, kad ūkininkai nebesugebės panaudoti ES teikiamos paramos dėl vienos priežasties – bankai ūkininkams neteikia paskolų. Tiksliau, paskolas teikia, bet tik savižudis gali pasirašyti siūlomas sutartis. Todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Briuselį, kad numatytą paramą leistų naudoti lengvatinėms paskoloms.

Kauno rajono žemėtvarkininkai tikina, kad pokalbiui buvo iškviesta prieš septynerius metus mirusi pretendentė į žemės nuosavybę, tariamai atsisakiusi jai pasiūlytų žemės sklypų. Netikėkime, kad didžiausi žemėtvarkininkų piktnaudžiavimai jau praeityje, kad ant žemės dalijimo stalo liko tik trupiniai. Ko gero, liko kaip tik geriausios galimybės dar kartą apgauti valstybę ir praturtėti. Štai kodėl žemėtvarkininkai taip vilkina žemės nuosavybės atkūrimą.

Prienų ir Birštono gyventojų bei valstybės pasitikėjimą praradusi žemėtvarkininkė, bandyta sudrausminti etikos sargų ir apskrities administracijos, savo girgždantį krėslą puolė ginti teisme. Prienų savivaldybės salė lūžo nuo susirinkusiųjų prieniškių ir birštoniškių.

Penki mėnesiai. Tiek laiko vis dar naująja vadiname Andriaus Kubiliaus valdomą penkioliktąją Vyriausybę. Praėjo beveik pusė metų, o mes vis dar prisimename šios Vyriausybės kūdikystės kančias, ypač naktines, kai buvo tiesiog prievartaujami mokesčių įstatymai. Tada buvo sakoma, o vėliau teisinamasi, jog reikia skubėti, nes pavėluosime. Dangus griūva. Be to, buvo tikinama, kad viskas daroma teisingai, nes nepapildžiusi kitų metų biudžeto valstybė gali bankrutuoti.

Lietuvoje gyventojų pajamos yra pasiskirsčiusios labai netolygiai – yra ir labai turtingų, ir skurde gyvenančių žmonių. Pastaraisiais metais, palyginti su neturtingųjų sluoksniu, turtingiausiųjų gyventojų pajamos vidutiniškai net šešis kartus buvo didesnės.

Valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms papildomai ketinama skirti apie 1 mlrd. litų, o numatomas 2008 m. biudžeto deficitas sieks 1,08 mlrd. Lt, rašo „Valstiečių laikraštis“.   Labai tikėtina, jog dabartinio finansų ministro Rimanto Šadžiaus žodžiai, kad Lietuva pasiekė ekonomikos aukso amžių, piliečių atmintyje išliks ilgiau nei ministras išsilaikys savo poste.

Šeštadienį Kaune posėdžiaujantis Lietuvos centro sąjungos (LCS) suvažiavimas pritarė gegužę numatomam jungimuisi su Liberalų ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungomis. Už naujos jungtinės partijos steigimą balsavo 265 suvažiavimo delegatai, susilaikė 11, prieš buvo 25. Kaip BNS sakė LCS pirmininkas Kęstutis Glaveckas, centristų ir liberalų partijų programos visada buvo panašios.