Valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms papildomai ketinama skirti apie 1 mlrd. litų, o numatomas 2008 m. biudžeto deficitas sieks 1,08 mlrd. Lt, rašo „Valstiečių laikraštis“.
Labai tikėtina, jog dabartinio finansų ministro Rimanto Šadžiaus žodžiai, kad Lietuva pasiekė ekonomikos aukso amžių, piliečių atmintyje išliks ilgiau nei ministras išsilaikys savo poste. Kai kurie Seimo nariai, išklausę pradinį biudžeto pristatymą, jį pavadino svajonių biudžetu. Labai retai svajones pavyksta įgyvendinti ir ypač tokiais atvejais, kai jos būna praskolintos.
Gyvensime skolon
Šią savaitę finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pristatė kitų metų nacionalinį biudžetą. Tiksliau - tik jo rėmus. Dabar biudžetą po gabalėlį taršys Seimo komitetuose, pirmą kartą Seime jis bus svarstomas lapkričio 22 d., antrą - gruodžio 4 d., o priimti biudžetą numatoma gruodžio 6 d. Taigi lobistų dėmesys Seimo nariams dabar gerokai padidės.
Į biudžetą numatoma surinkti 29,137 mlrd. Lt pajamų (31,4 proc. daugiau nei šįmet), tarp jų 5,113 mlrd. Lt ES paramos. Be šios paramos biudžeto pajamos didėja 26,9 proc., o išlaidos sieks 30,217 mlrd. Lt (27,99 proc. daugiau nei šįmet). Taigi biudžeto deficitas sieks 1,08 mlrd. Lt.
Daugelio duomenų neminėsime, nes jie tikrai pasikeis, be to, skirtingi duomenys buvo minimi pristatymo metu ir jo išvakarėse. Kaip pagrindines išlaidų augimo priežastis finansų ministras R. Šadžius nurodė darbo užmokesčio didinimą, kuris pareikalaus kone 1,3 mlrd. Lt. Tačiau iki pristatymo buvo kalbėta apie dar didesnį apetitą. Neabejojama, kad ši suma pasikeis. Beveik toks pat skirtumas bus tarp biudžeto pajamų ir išlaidų. Taigi, skirtingai nei kaimynai latviai ir estai, dar metus gyvensime skolon.
Biudžeto dalis žemės ūkiui
Kitąmet žemės ūkiui iš valstybės biudžeto žadama skirti 1,6 proc. mažiau nei šįmet. Jeigu tik tiek. Tačiau gali būti ir kitaip. Pavyzdžiui, jau pristatant biudžetą Liberalų sąjūdžio partijos narys Gintaras Steponavičius, net neįsigilinęs, kokiems tikslams lėšos bus skiriamos, o tik palyginęs, kiek skiriama kitoms sritims, pareiškė, kad žemės ūkiui numatyta per daug lėšų. Įsivaizduoju, koks kiltų triukšmas, jeigu žemdirbiams nepavyktų laiku panaudoti ES skiriamų lėšų. Tačiau komisarė D.Grybauskaitė kritikuoja ne žemės ūkį, o kitas sritis.
Finansų ministras apie asignavimus žemės ūkiui kalbėjo labai aptakiai.
"Augs tiesioginės išmokos žemdirbiams, kurios yra numatytos pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Numatytas 13 proc. augimas ir jis yra didesnis, negu numatoma kitų metų infliacija, kuri, priminsiu, prognozuojama 5,6 proc.", - sakė finansų ministras.
Be to, 2008 m. numatoma atsiskaityti su žmonėmis, kuriems priklauso išmokos pagal jau priimtus teisės aktus.
"Valstiečių laikraščio" pakalbinti ekonomistai sako, kad Vyriausybei trūksta tik noro suveržti diržus tiems, kurie jau ne vienerius metus sėdi išsijuosę. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius priminė, kad subalansuoti biudžetą Seimas siekia nuo 1999 m., tačiau to padaryti dėl įvairių priežasčių nepavyksta.
"Manau, kad to pasiekti nepavyksta ne dėl kokių nors objektyvių aplinkybių, bet tik dėl noro ir valios trūkumo. Ekonomikos ir biudžeto augimo (net 27 proc.) metais nesubalansuoti biudžeto yra nedovanotina. Žinoma, premjeras teisus, sakydamas, kad daug biudžeto išlaidų būna dėl neapgalvotų Seimo sprendimų, tačiau negalima apsimesti, kad šiuo atveju Vyriausybė ir Seimas yra skirtingų politinių jėgų rankose. Politinė atsakomybė priklauso valdančiosioms partijoms", - sako R.Šimašius.
Biudžetas turėtų reguliuoti
Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Rimvydo Kuodžio, valstybės biudžetas turėtų reguliuoti ekonomikos potvynius ir atoslūgius: "Jeigu valstybei sekasi gerai, ekonomika auga, tai ir biudžetas turėtų būti perteklinis, reguliuoti ekonomiką, kad ji neperkaistų, o blogais laikais veiktų lyg amortizatorius, galėtų būti ir deficitinis - padėtų valstybės ekonomikai išgyventi".
Deja, Lietuvoje nuo 1993-iųjų, tarsi taip ir turėtų būti, kasmet paliekamas nors ir nedidelis biudžeto deficitas. "Pastebėjau, kad rinkimų metais biudžeto deficitas paprastai dar labiau išauga, nes politikai bando papirkinėti rinkėjus - noriai dalija ne savo pinigus", - priduria R.Kuodis. Pasak jo, politikai neturi paskatų veržtis diržų.
Milijardai valdininkams
Labiausiai akis rėžia du kitų metų biudžeto rekordai: valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algoms papildomai ketinama skirti apie 1 mlrd. Lt ir dar tiek pat papildomai numatyta įvairioms išmokoms.
"Rinkoje atlyginimus nustato pasiūla ir paklausa, o valstybės tarnyboje veikianti rangų, kvalifikacijų ir klasifikacijų sistema labai nutolusi nuo tikrųjų poreikių. Vienais atvejais mokami per dideli atlyginimai, o kitais - per maži. Taigi stinga ne pinigų, o noro atlikti reformą. Jeigu valdininkams bus mokama tik daugiau, bet nebus atlikta reforma, tai nesulauksime jokio poveikio, nes ir toliau vieni gaus daugiau nei nusipelnė, o kiti - mažiau nei yra verti gauti", - sako R.Šimašius.
"Manau, kad Vyriausybė, sudarydama biudžetą, turėtų remtis naujais principais - mokėti atlyginimus pagal rezultatus, o ne pagal biurokratinius standartus. Kol kas valdininkai atlyginimus gauna naudojant sovietinį modelį - pagal lenteles ir kategorijas", - daro išvadą R.Šimašius.
Ieško atpirkimo ožių
Kupiškio r. ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius pritaria prezidentui: "Jeigu Vyriausybė ir Seimas sumanys išlaidauti, tai tokiam biudžetui nevertėtų pritarti. Visi supranta, kad atėjo laikas gyventi taupiau, ir pirmiausia pavyzdį turėtų parodyti valdžia, tai ji turėtų susiveržti diržus".
Gali pamanyti, kad Vyriausybė ir Seimas yra skirtingose rankose, tarsi Seimą valdytų opozicija, o Vyriausybę - pozicija, arba atvirkščiai. Keistokai atrodo finansų ministro teiginiai, kad valdymo išlaidas kelti pirmiausia pasiūlė Seimas, o Vyriausybė tarsi nenorom tai numatė biudžeto projekte. Tačiau Seimas padidinti valdininkų atlyginimus siūlė pavasarį, kai finansinė padėtis nebuvo tokia grėsminga. Niekas nedraudžia atsisakyti netikusių pasiūlymų, juk būtina įvertinti naujas aplinkybes. Gal Vyriausybė gali parodyti pavyzdį?
"Mėginome išsiaiškinti, kiek pinigų suvalgo būtent valstybės administracinis aparatas. Paaiškėjo, kad per metus visoms programoms įvykdyti reikia apie 1,2 mlrd. Lt. Taigi, norint panaikinti biudžeto deficitą, t. y. surasti 500 mln. Lt ( kodėl ne 1, 08 mlrd. Lt?), reikėtų sumažinti išlaidas per pusę, arba iš 25 tūkst. statutinių darbuotojų, dirbančių ministerijose, apskrityse, Seime ir teismuose, pusę atleisti iš darbo. Tai nerealu", - sako finansų ministras R.Šadžius.
"Pandoros skrynia atidaryta, dabar visi reikalaus didinti atlyginimus. Kadangi Vyriausybė neturi politinės daugumos, neturi politinės valios ir galios, tai galime tikėtis sulaukti dvigubai didesnės nei prognozuojama infliacijos", - piešia niūrią ateitį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas.
Ekonomikos augimas lėtės
Jau akivaizdu, kad artimiausiais metais ekonomikos augimas lėtės. Taigi subalansuoti biudžetą, negyventi skolon bus dar sunkiau. "Žinoma, mažės pajamų augimas į biudžetą. Tačiau ir tokiu atveju dar įmanoma išvengti deficito. Lėtėjant ekonomikos augimui, bet kuriai įmonei pardavimai gali sumažėti, tačiau ji ir tokiu atveju turi valdyti išlaidas taip, kad neliktų skolų. Vyriausybei šis uždavinys tikrai ne sunkesnis nei kitiems veikėjams ekonomikoje. Pokyčių nebus, jeigu politikai manys, kad diržus turėtų susiveržti visi, bet tik ne Seimas ir Vyriausybė", - sako R.Šimašius.
Daugeliui šalies piliečių tikriausiai kils klausimas: jeigu Vyriausybė planuoja didinti eksportą, tikisi, kad dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo išaugs vidinė paklausa, tai kodėl BVP augimas sumažės nuo 8,6 iki 5,3 proc.?
Finansų ministras buvo priverstas atskleisti, kad Lietuvos BVP augimas remiasi ne tik vidiniais resursais, bet ir skolintomis lėšomis. Taigi neišvengiamai artėja laikas grąžinti skolas ir dėl nuolat deficitinio biudžeto.
Albinas Čaplikas
