Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai.
Prarastume dešimtadalį eksporto
Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt. Daugiau eksportavome tik į milžinišką Rusiją – per 3,28 mlrd. Lt, o į Vokietiją net mažiau – už 2,47 mlrd. Lt. Taigi akivaizdu, kad mums ekonominė Latvijos padėtis yra svarbi ne tik dėl emocinių, bet ir dėl labai konkrečių priežasčių.
Nuvertėjus Latvijos valiutai lietuviškos prekės kaimyninėje šalyje pabrangtų tiek, kiek būtų devalvuotas latas. Kokias prekes rinktųsi į bėdą patekęs kaimynas latvis? Rinktųsi pigesnes prekes. Krizėje besimurkdanti Lietuva, praradusi dešimtadalį eksporto, o šiuo metu eksportas gelbsti Lietuvą (sukuria per 50 proc. BVP), įklimptų dar giliau, o gal jau ir įsikibtų į skęstančios sesės Latvijos ranką. Ekonomikoje prasidėtų grandininė žlugimo reakcija.
Švedas kirto, latvis – atgal
Šiuo metu Latvijos ekonominė ir finansinė padėtis tikrai pašlijusi. Latviai bando lipti iš duobės, tačiau netrūksta juos stumiančių atgal. Kas jie?
Pirmasis smūgį žemiau juostos smogė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Švedai Latvijoje investavo nemažai pinigų, todėl jiems tikrai suskaudo, kai sužinojo, kad latviai nusprendė nevykdyti švedams ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pažadėtų įsipareigojimų – 500 mln. latų sumažinti biudžeto išlaidas ir įteisinti mokestį už nekilnojamąjį turtą. Nusivylęs naujienomis ir praradęs kantrybę A.Borgas pareiškė, kad latviai taip prisidirbo, kad dabar jau nebesvarbu – ar latas bus devalvuotas, ar ne, tačiau Latvijos ekonomika, jo skaičiavimais, šįmet smuks net 30 proc. Buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabriks atrėžė A.Borgui be gailesčio: „Švedija ir Švedijos pensininkai (pensijų fondai) mūsų šalyje uždirbo milžiniškas sumas, taigi dabar ir jie turi galvoti, kaip mums padėti, o ne drumsti vandenį savo kvailomis kalbomis apie lato devalvavimą.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad užsieniečių ekspertų, o juo labiau politikų nuomonių nevertėtų sureikšminti. „Ne kartą įsitikinau, kad ekspertai labai dažnai nejaučia atsakomybės. Vienas pasako, kitas priduria ir dar padidina, ir štai žmonės jau daro išvadas. O juk labai dažnai neįsigilinama į aplinkybes. Lenkijoje zloto devalvavimas buvo naudingas, tačiau Latvijoje padėtis kitokia iš esmės“, – sako S.Besagirskas.
Vieni gąsdina, kiti ramina
Be kita ko, TVF finansinės pagalbos dalis sudaro net 34 proc. Latvijos BVP. Gelbėdama savo valiutą Latvija vis labiau prasiskolina. Kas ir kada grąžins tas skolas? Apie tai jau niekas nesvarsto – dūstančiai ekonomikai kvėpuoti reikia šiandien.
Devalvuoti latą itin agresyviai ragina investicinių bankų „RBC Capital Markets“ bei „Barclays Capital“ analitikai. „Latvijai gali tekti devalvuoti latą bet kuriuo metu, nes latviai nesugeba sumažinti biudžeto išlaidų. Latas gali prarasti iki 30 proc. dabartinės vertės“, – nuodų porciją pasaulinei fi nansų žiniasklaidai paskleidė „RBC Capital Markets“ Londono skyriaus strategas Neidželas Rendelas. Jam nenusileido „Barclays Capital“ analitikas Kunas Čou pareiškęs, kad kitąmet Latvija savo valiutą nuvertins 15–20 proc.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis paskubėjo paneigti minėtus teiginius pareiškęs, kad tokių prognozių būta ir anksčiau, tačiau „nė viena jų nepasitvirtino ir nepasitvirtins dabar“.
Klesti šešėlinė ekonomika
Paskutiniais duomenimis Lietuvos skola užsieniui siekia 75 proc., Estijos – apie 120 proc., o Latvijos – net 137 proc. BVP. Taigi ir taip didelė Latvijos skola išaugtų tiek pat, kiek procentų būtų devalvuota valiuta. O juk skolas reikia grąžinti – ir gyventojams, ir valstybei. Be to, devalvavimas automatiškai pabrangintų importuojamus energijos produktus, kurių Latvija pati nepasigamina – tenka pirkti ir iš Rytų, ir net iš Lietuvos.
LPK Ekonomikos ir fi nansų departamento direktorius S.Besagirskas sako, kad lietuviai ne tik daug eksportuoja į Latviją, bet ir nemažai investavo šioje šalyje. „Jau pirmasis smūgis, kurį latviai patyrė, skaudžiai atsiliepė Lietuvai. Tačiau įtaką įvertinti sunku, nes ir pas mus buvo ekonomikos nuosmukis. Manau, kad žlugus Latvijos valiutai daugiausia nuostolių patirtų mūsų maisto pramonė“, – svarsto S.Besagirskas.
Beje, latviai patys pripažįsta, kad jų šalyje labai paplitusi šešėlinė ekonomika. Manoma, kad Lietuvoje ji siekia apie 25 proc., o Latvijoje – net 38 proc. BVP. Švedijai ir TVF reikalaujant didinti mokesčius latviai verslininkai taip rūpinasi išlikimo galimybėmis. Be to, perkant maisto produktus nereikia pateikti deklaracijų, taigi šioje srityje gali būti naudojami šešėlinėje rinkoje gauti pinigai. Kaip sakoma, santimas prie santimo.
Gamintojai nuo nemalonumų apsidraudę
Latvijos maisto parduotuvėse parduodama labai daug lietuviškos kilmės pieno produktų. AB „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas sako, kad į Latviją „Pieno žvaigždės“ eksportuoja daugiau nei 2 proc. visos produkcijos. Parduodami sūriai, varškė, jogurtai. „Padėtį stebime ir bandome apsidrausti. Pavyzdžiui, naudojame ilgalaikius valiutos keitimo sandorius ir kitas fi nansines priemones“, – sako L.Sasnauskas. Kaip elgtųsi devalvavus latą? „Svarstytume. Jeigu apsimoka, prekiauji, o jeigu neapsimoka, ieškai naujų rinkų. Taip būtų ir šiuo atveju. Į kokias rinkas taikytume? Žinoma, labai greitai jų nesurasi. Tiesiog svarstytume, į kokius gaminius labiau apsimokėtų perdirbti pieną, gaminti ir parduoti didesnės pridėtinės vertės gaminius“, – sako L.Sasnauskas.
Jo kolega ir konkurentas AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa VL sakė, kad rokiškėnai į Latviją eksportuoja apie 5 proc. visos gaminamos produkcijos. Tačiau daugiau iš Latvijos importuojama žaliavinio pieno. „Lato devalvavimui įmonė iš esmės ruošiasi, esame apsidraudę, todėl didelės rizikos nėra. Be to, Latvijos rinkos mes nelaikome prioritetine, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriame vidaus rinkai, o sūrius parduodame daugelyje šalių“, – sako D.Trumpa.
Latviams sunkiau negu mums
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
Latvijos ekonomikos įtaka Lietuvai yra tiesioginė ir didelė. Pastebiu, kad krizės metu procesai Baltijos šalyse vyksta beveik sinchroniškai. Todėl, jeigu Latvijoje įvyktų kas nors blogo, per kelis kanalus tai pasiektų ir mus. Pirmiausia pasikeistų rizikos vertinimas, paskolos vėl pabrangtų. Be to, mūsų verslas Latvijoje turi daug interesų – yra daug bendrų įmonių. Tačiau turiu vilties, kad latviai sugebės priimti tokį biudžetą, kuris atitiks TVF ir jiems skolinusių švedų keliamus reikalavimus. Tai padaryti bus nelengva, nes latviai prasiskolinę gerokai daugiau nei mes, be to, latas yra pervertintas apie 25 proc. Dėl šių veiksnių latviams krizę įveikti bus daug sunkiau nei mums.
Kritika pristabdė atsigavimą
Marius Dubnikovas, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas:
Itin pesimistinės garsių investicinių bankų analitikų kalbos yra tik jų nuomonės, tačiau neigiamą įtaką Baltijos akcijų rinka jaučia. Beje, tokie kritiniai pasisakymai pristabdė nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos užfi ksuotą rinkos atsigavimą. Spalio mėnesį kilusi euforija išblėso, likvidumas sumažėjo. Kokios prognozės? Manau, kad ir artimiausiais metais Latvijos valstybės skola augs. Kita vertus, jau dabar vyksta užslėpta valiutos devalvacija – mažinami atlyginimai, pensijos bei vyriausybės išlaidos. Tai vyksta nedevalvuojant valiutos – išvengiant smūgio pasiskolinusiems užsienio valiuta. Mano nuomone, Latvijos padėtis daug blogesnė nei Lietuvos.
Albinas Čaplikas
