andersas borgas

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas (Anders Borg) mano, kad Graikijai būtų geriau palikti euro zoną, informuoja AFP. „Jeigu Graikija paliktų euro zoną, tikriausiai ji atgautų konkurencingumą ir tada galėtų ir vėl atsistoti ant kojų. Tai sudėtingas kelias, tačiau sunku rasti ir kitą, kuris pasiteisintų“, - interviu šalies transliuotojui SR sakė A. Borgas.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas (Anders Borg) teigia, kad jo šalies ekonomikos būklė pastaruoju metu buvo geresnė nei tikėtasi, o ekonomika prieš skolų krizę atsilaikė tvirčiau nei prognozuota. Remiantis naujausiais duomenimis, Švedijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 2,3 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad Švedijos BVP iš viso šiemet išaugs 1,1 proc.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas pareiškė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vaidmuo pasauliniuose ekonomikos reikaluose silpnėja. A. Borgas žurnalistams komentavo Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto (IMFC) ir dvidešimties valstybių grupės sprendimą TVF išteklius krizei įveikti padidinti 430 mlrd. JAV dolerių.

Švedija ilgam atidėjo planus prisijungti prie euro zonos, nes skolų krizė valiutos sąjungos narėse šalies gyventojams daro itin nemalonų poveikį, pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Pasak A. Borgo, euras funkcionuoja „ne taip, kaip mes tikėjomės“. „Problemos pasirodė daug sudėtingesnės“, - pridūrė jis. Kartu finansų ministras pabrėžė, kad jis nėra euroskeptikas ir neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje Švedija įstos į valiutos sąjungą.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas išsakė savo susirūpinimą dėl per greitos Švedijos bankų plėtros Baltijos šalyse. Švedijos radijui „PI'“ ministras pareiškė, kad bankų sektoriaus augimo tempai Švedijoje yra tris kartus aukštesni nei BVP augimas, rašo db.lv. A.Borgo teigimu, Švedijoje egzistuoja naujo nekilnojamojo turto burbulo pavojus, dėl to valdžia turėtų kontroliuoti rinkos vystymąsi. Db.

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Prarastume dešimtadalį eksporto Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.

Regis, Baltijos valstybėms teks patirti dar vieną sukrėtimą. Į žiniasklaidą nutekėjo informacija, kad Švedija rengiasi ekonominei bei politinei Latvijos katastrofai. Praėjusį mėnesį didžiausiai valdančiosios Latvijos koalicijos narei Liaudies partijai nubalsavus prieš griežtas ekonomines priemones, Latvija neįvykdė "drakoniško" išlaidų karpymo plano, kuris turėjo užtikrinti, kad šalis gaus 7,5 mlrd. eurų injekciją iš Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Švedijos.

Ar Baltijos šalys žlugdo Skandinavijos bankų verslą? O gal tokiomis kalbomis norima paversti jas atpirkimo ožkomis? Tokios mažos, bet tokios baisios Neseniai buvo sumažinti Skandinavijos bankų skolinimosi reitingai. Tai, teigiama, padaryta dėl Baltijos šalių. Baltijos šalims sesutėms per ausį tėkštelėjo ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Jis pareiškė, kad jos kelia didžiausią grėsmę Švedijos ekonomikai.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų palaikė Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvą įvesti griežtas premijų, išmokamų bankų darbuotojams, reguliavimo taisykles. Prieš šį sprendimą buvo vienintelė Didžioji Britanija, kurios finansų ministras Alistairas Darlingas posėdyje nedalyvavo.

Latvijos ekonomika toliau katastrofiškai smunka, sklando gandai apie neišvengiamą lato devalvavimą. Jei taip nutiktų, padariniai būtų jaučiami toli už Baltijos regiono. Tačiau šalies vyriausybė tvirtina, kad sieks išlaikyti latą "pririštą" prie euro. Latvija, kurios ekonomika išgyvena didžiausią nuosmukį visoje Europos Sąjungoje (ES), gali sprogti it muilo burbulas. Tai pareiškė buvusi šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. "Politikai turi veikti, o ne laukti, kol problemos savaime išsispręs.

Buvo metas, kai Švedijos bankai varžėsi tarpusavyje dėl privilegijos dalyvauti trijų Baltijos valstybių „ekonominiame stebukle“. Dabar Stokholmas kenčia nuo prisiimtų įsipareigojimų, tačiau tvirtina Lietuvos, Latvijos ir Estijos bėdoje nepaliksiąs. Staigus ūkio nuosmukis Baltijos šalyse kelia rimtą grėsmę Švedijos ekonomikai. Lengva ranka bankų dalytos paskolos virto sunkiai pakeliama našta.

Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse naudos už milijardus litų gavę Švedijos bankai tvirtina nesiruošiantys krizės metu padėti šalims įveikti finansinius sunkumus, nes patiems bankams tai nenaudinga, - skelbia „Vakaro žinios“. Įtakingas leidinys „The International Herald Tribune“ praneša, kad Švedijos bankai, kuriems Baltijos šalių ekonomikos augimas sukrovė milijardus litų pelno, nesiruošia padėti ekonomikai atsigauti recesijos metu.

Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.

Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.

Tuo metu Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikime valstybių vadovai teigia besiimsiantys „visų reikalingų priemonių“, kad būtų užtikrintas Europos finansinio sektoriaus stabilumas. Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude‚as Junckeras tikina, kad Europoje nebus leista bankrutuoti nė vienai finansinei institucijai.