Dauguma Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų palaikė Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvą įvesti griežtas premijų, išmokamų bankų darbuotojams, reguliavimo taisykles. Prieš šį sprendimą buvo vienintelė Didžioji Britanija, kurios finansų ministras Alistairas Darlingas posėdyje nedalyvavo.
Vokietija ir Prancūzija rugsėjį Pitsburge vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių viršūnių susitikimo metu kartu reikalaus sukurti tarptautinį teisinį mechanizmą, kuris leis griežčiau kontroliuoti bankininkų apetitą.
Pirmadienį Berlyne įvykusio susitikimo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė esantys tos pačios nuomonės tokiais šiuolaikinės ekonomikos klausimais, kaip "mokesčių oazės" ar didžiuliai bankų vadovų priedai ir premijos.
Merkel ir N. Sarkozy sieks savo bendros pozicijos pripažinimo artėjančiuose tarptautiniuose susitikimuose. Prancūzijos ir Vokietijos vadovai siūlo griežtinti finansų institucijų ir jų vadovų komercinės veiklos kontrolę. Jų nuomone, bankai, pasirengęs prisiimti komercinę riziką, atitinkamai turi turėti daugiau nuosavo kapitalo.
Griežtindama kontrolę Prancūzijos ir Vokietijos valdžia siekia išvengti didelių finansų institucijų problemų, kurioms kilus vyriausybės turi tas institucijas gelbėti skirdama lėšų iš valstybių biudžetų.
A. Merkel siūlo sukurti bankų rizikos vertinimo kriterijų sistemą, kuri leis susidaryti realų finansų rinkos vaizdą.
Vokietijos ir Prancūzijos vadovai taip pat ketina siekti, kad būtų sukurtos taisyklės, numatančios didelių bankininkams skiriamų priedų išskaidymą keleriems metams. Be to, A. Merkel ir N. Sarkozy siūlo įvesti tvarką, kuomet bankininkams už blogus darbo rezultatus būtų iš atlyginimo išskaitomos tam tikros sumos pinigų.
Švedijos finansų ministras Andersas Borgas esamą padėtį įvardijo taip: „bankininkai elgiasi taip lyg dabar būtų 1999 m., tačiau dabar 2009 m.“.
Kalbos dėl išmokų bankų vadovams griežtinimo kilo po to, kai bankrutavus Belgijos bankui „Fortis“ jos vadovas Jeanas-Paulas Votronas gavo solidžią 6,3 mln. eurų išeitinę kompensaciją. Škotijos banko „Royal Bank of Scotland“ vadovas Fredas Goodwinas paliko banką ir gaus 800.000 eurų metinę pensiją po to, kai bankas paskelbė apie milžiniškus nuostolius.
Didžiosios Britanijos atstovai, kurie buvo prieš tokio pobūdžio reguliavimą teigė, kas ES vargu ar pavyks atlikti tinkamą finansinių institucijų „kontrolę tarptautinėje aplinkoje“.
ES finansų ministrai, taip pat sutiko padidinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansavimą iki 125 mlrd. eurų, trečiadienį paskelbė Švedijos finansų ministras A. Borgas. ES narėms teks nuspręsti, kokį konkrečiai papildomą finansavimą skirs kiekviena ES valstybė.
Padidinti finansavimą TVF dar pirmadienį pasiūlė Didžiosios Britanijos finansų ministras A. Darlingas, kuris priminė, kad per šių metų balandį vykusį Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimą buvo nutarta patrigubinti TVF išteklius iki 750 mlrd. JAV dolerių.
Tokios priemonės suteiks fondui galimybę skirti paramą sparčiai besivystančioms ekonomikoms ir skurstančioms šalims, nukentėjusioms nuo krizės. ES tada įsipareigojo suteikti 75 mlrd. eurų finansavimą.
