fortis

Didžiausias Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ užfiksavo ketvirtą metų ketvirčio pelną paeiliui. Prie pelningos veiklos prisidėjo finansų įmonės „Fortis“ įsigijimas ir mažesni atidėjiniai blogoms paskoloms. Banko grynasis pelnas per ketvirtą metų ketvirtį išaugo iki 1,37 mlrd. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu „BNP Paribas“ patyrė tokį pat nuostolį. „Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozavo 1,06 mlrd. eurų pelną.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų palaikė Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvą įvesti griežtas premijų, išmokamų bankų darbuotojams, reguliavimo taisykles. Prieš šį sprendimą buvo vienintelė Didžioji Britanija, kurios finansų ministras Alistairas Darlingas posėdyje nedalyvavo.

Belgijos politinės partijos galutinai susitarė dėl naujos vyriausybės formavimo. Tokia būtinybė iškilo po premjero atsistatydinimo, rašo BBC. Ministru pirmininku turėtų tapti Hermanas Van Rompuy. Buvusi administracija žlugo gruodžio 19 dieną. Žiniasklaidos nuomone, H. Van Rompuy yra laikomas daug „saugesniu“ politiku. Naujoji vyriausybė šiandien buvo pristatyta karaliui Albertui ir oficialiai prisaikdinta.

Trumpoje prieššventinėje sesijoje trečiadienį Europos akcijos pigo. Britanijos „FTSE 100“ indeksas krito 1,1 proc., o Prancūzijos „CAC-40“ smuko 1 proc. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, akcijų birža trečiadienį jau nedirbo. Olandijos paskolų teikėjas „Fortis“ prarado 8 proc. vertės po to, kai pranešė, kad prarado beveik 300 milijojų eurų dėl valiutinių sandorių. Smuko ir daugelio farmacijos įmonių akcijos: „GlaxoSmithKline“ krito 0,4proc., o „Sanofi Aventis“ smuko 4,4 proc.

Belgijoje nesiliaujant ginčams dėl sunkumų ištikto „Fortis“ banko likimo šalies ministras pirmininkas Yvas Letermė pasiūlė savo vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, pranešė BBC. Belgijos karalius Albertas II atidėjo sprendimą dėl vyriausybės atsistatydinimo ir pradėjo derybas dėl tolesnių veiksmų. Kiek anksčiau atsistatydino teisingumo ministras Jo Vandeurzenas, mat teismas pareiškė, kad vyriausybė bandė sustabdyti teismo nuosprendį įšaldyti „Fortis“ pardavimą.

Pasaulinė finansų krizė daugelį bendrovių verčia pergalvoti savo veiklos strategijas. Vienos ketina susiveržti diržus, kitos planuoja plėtrą, trečios gi tikriausiai turėtų galvoti apie savo šūkio keitimą. Tai labiausiai galioja bankininkystės sektoriui, kuris, anksčiau viliojęs skambiomis, patikimumą spinduliuojančiomis antraštėmis, dabar džiaugiasi valstybių finansinėmis injekcijomis. Tinklalapis „Brandrepublic“ sudarė 20-ies šūkių sąrašą, kurių kompanijos dabar turėtų gailėtis. „Balsas.

Antradienį Europos akcijų rinkose vyravo kritimo tendencijos, Londono „FTSE“ indeksas nusmuko 3,6 proc., kai Frankfurto „DAX“  ir Paryžiaus „CAC“ leidosi atitinkamai 5,3 ir 4,8 procento. Didžiausius nuosmukius demonstravo finansų sektoriaus bendrovių akcijos, belgų – olandų bankas „Fortis“ bei vokiečių „Deutsche Bank“ prarado 9,4 ir 10,1 proc. vertės, tuo tarpu šveicarų „Credit Suisse“ ir „UBS“ krito mažiau – 7,9 ir 8,4 procento.

Jau kelias savaites spaudoje ir rinkose sklando kalbos apie galimus pasikeitimus Skandinavijos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bankų sektoriuje. Spekuliacijų centre – „Hansabanko“ savininkė „Swedbank“. Šiaurės šalių bankų sektoriuje dominuoja švedų „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Svenska Handelsbanken“, danų „Danske Bank“ bei norvegų „DnB NOR“. Jie visi, išskyrus „Handelsbanken“, turi vieną bendrą bruožą: kiekvienas vienokiu ar kitokiu būdu bandė užkariauti Baltijos šalių rinkas.

Vakarų pasaulyje viena po kitos nacionalizuojamos privačios finansų įstaigos. JAV pakilusi valstybinių perėmimų banga paskutinėmis savaitėmis vieną po kito „užlieja“ ir Europos bankus. Pirmauja Islandija ir D. Britanija. JAV gigantų „AIG“, „Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ likimo sulaukė ir Europos finansų įstaigos „Dexia“, „Fortis“, kitos. D. Britanijoje iš dalies nacionalizuoti jau 8 bankai. Islandija buvo priversta perimti trijų bankų – tarp jų ir didžiausio „Kaupthing“ – kontrolę.

JAV Kongreso krosnyje Bernankės ir Paulsono kūrinys – finansinių institucijų gelbėjimo puodas įtrūko. 228 prieš 205 balsais Kongreso nariai atmetė pasiūlymą mokesčių mokėtojų pinigais išpirkti antrarūšius investicinių bankų įsipareigojimus. Planą atsisakė paremti 2 trečdaliai Respublikonų ir 95 Demokratai. Prezidentas George W. Bushas pareiškė esąs „labai nuliūdintas“ balsavimo rezultatais.