JAV Kongreso krosnyje Bernankės ir Paulsono kūrinys – finansinių institucijų gelbėjimo puodas įtrūko. 228 prieš 205 balsais Kongreso nariai atmetė pasiūlymą mokesčių mokėtojų pinigais išpirkti antrarūšius investicinių bankų įsipareigojimus.
Planą atsisakė paremti 2 trečdaliai Respublikonų ir 95 Demokratai. Prezidentas George W. Bushas pareiškė esąs „labai nuliūdintas“ balsavimo rezultatais. Jis tikėjosi, kad „šis drąsus planas atkurs JAV ekonomikos stiprybę ir pasitikėjimą ja“.
Kandidatas į JAV prezidentus Barackas Obama, iš pradžių rėmęs Paulsono-Bernankės-Bušo idėją, po balsavimo pareiškė, - „Pasibjaurėtina, kad reikalaujama Wall Streeto mėšlyną iššluoti eilinių žmonių pinigais“.
Finansinių skandalų akivaizdoje JAV kilo nauja visuotinė moralinio nepasitenkinimo banga – B. Obama tik aidu kartoja šiandien dominuojančius „socialinio teisingumo“ įkvėptus JAV senatorių ir kongresmenų pasisakymus: „nenorime mokėti už bankininkų klaidas“, „laikas baigti auksinių parašiutų erą“, „kas privirė, tegul ir srebia“.
Analitikai sako, kad be šio gelbėjimo plano bankams telieka savo jėgomis tvarkytis su blogomis būsto paskolomis ir daugeliui bankų dar grės bankroto pavojai. Lai dabar Amerika meldžiasi, kad bankrutuojantys bankai antstolius siųstų ne eilinėms namų šeimininkėms, o išeitines pašalpas susižėrusiems finansininkams (50 Wall streeto vaikinų nepaisant prastų 2007 metų rezultatų gavo per 3 milijardus JAV dolerių išeitinių pašalpų – „auksinių parašiutų“.)
Wall Streeto kompanijų akcijų indeksas į balsavimo naujieną sureagavo liūdnai – 777 punktų kritimas tapo didžiausiu per praėjusius du Dow Jones dešimtmečius. Standard & Poor’s 500 akcijų indeksas krito beveik 9 procentus, „Nasdaq composite“ – daugiau nei 9 proc.
Iki liūdnojo vakaro 7 valandomis atsiliekančioje Amerikoje, šį pirmadienį karšta finansų rinkų dienelė siūbavo Senojoje Europoje. Europos akcijos pirmadienį leidosi kaip lapai rudenį: Prancūzijos – 5 proc., Vokietijos – 4 proc.
Pirmadienį nacionalizuotas stambiausias Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo teritorijose veikęs bankininkystės bei draudimo milžinas „Fortis“. Dar prieš savaitę Briuselyje stebėjausi šio vardo iškabų dažnumu ant „kas antro" biurų pastato. Pernai metais „Fortis“ išleido 24 milijardus kartu su „Royal Bank of Scotland“ bei Ispanijos „Santander“ perkant Olandijos „ABN Amro“ banką. Šio pirkinio našta ir prislėgė ramiuosius belgus. Vakar Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo vyriausybės perėmė po 49 proc jų teritorijose veikiančio finansinio „Fortis“ koncerno.
Naujas „Fortis“ vadovas Filip Dierckx pasakė, kad „ABN“ pirkimas buvo klaida, o „Royal Bank of Scotland“ taip pat nesidžiaugia šia investicija ir šiandien turi sunkumų. Tačiau Britanijoje jo eilė dar neatėjo – pirmadienį D. Britanijos vyriausybė paskelbė nacionalizuojanti „Bradford & Bingley“ banką.
JAV bankininkystės gigantas „Citygroup“ pirmadienį paskelbė perkanti „Wachovia“ – ketvirtą didžiausią 42 mlrd. nuostolių turintį JAV banką. Tai nėra toks pat lošimas – laimėti ar paspringti, kaip pernai Europoje buvo padaryta gelbstint „ABN Amro“. Šiuo atveju visą savaitę „Citigroup" derėjosi su vyriausybe, kad ši suteiktų garantijas rizikingoms „Wachovia" investicijoms pirkti bei tuo prisiimtų dalį rizikos. 4 valandą ryto (!) pirmadienį buvo pasiektas susitarimas, panašus į „JP Morgan" gautą Federalinio rezervo paramą prieš porą savaičių perkant „Bear Stearns".
Taigi, jei ne pro Kongreso duris, tuomet per Federalinio rezervo langą – bankų gelbėjimo planas vykdomas pilna eiga.
Balsas.lt rašė: 700 milijardų dolerių JAV finansų rinkoms gelbėti
