Vakarų pasaulyje viena po kitos nacionalizuojamos privačios finansų įstaigos.
JAV pakilusi valstybinių perėmimų banga paskutinėmis savaitėmis vieną po kito „užlieja“ ir Europos bankus. Pirmauja Islandija ir D. Britanija.
JAV gigantų „AIG“, „Freddie Mac“ ir „Fannie Mae“ likimo sulaukė ir Europos finansų įstaigos „Dexia“, „Fortis“, kitos. D. Britanijoje iš dalies nacionalizuoti jau 8 bankai. Islandija buvo priversta perimti trijų bankų – tarp jų ir didžiausio „Kaupthing“ – kontrolę. Atrodo, jog prireikus, ir kiti Europos bei JAV bankai gali būti panašiai „išgelbėti“.
Valstybė visais laikais buvo blogiausia turto valdytoja. Priežastis paprasta – komandinė atsakomybė, kuri kiekvienam gali atimti motyvaciją. Juk tarnautojas retai gali nukentėti dėl padarytų klaidų, o ir stengtis nėra ko – vis tiek ne sau dirba. Ką jau bekalbėti apie valstybių, tampančių bankininkėmis, scenarijų.
Jeigu viskas taip blogai, tai kodėl neleidus nuostolių prisidariusiems bankams bankrutuoti. Juk taip atsitinka su paprastomis kompanijomis, kurios dėl neteisingų sprendimų būna privedamos prie bankroto.
Bankų nei iš tolo negalima lyginti su įprastomis kompanijomis. Pastarosioms bankrutavus atleidžiami darbuotojai, nutraukiama įmonės gamyba ar paslaugų teikimas, dažnai nepadengti lieka kompanijos įsiskolinimai.
Subyrėjus bankui, ant kortos pastatomi jo įsiskolinimai kitoms kreditų bendrovėms bei indėlininkams. Praradus skolinančiųjų pasitikėjimą, galima laukti tik grandininės reakcijos, kuri gali paliesti (ir net sužlugdyti) ištisas pramonės šakas. Todėl vyriausybė, perimdama kredito įstaigų kontrolę, renkasi mažesnę blogybę iš dviejų galimų.
Bankų gelbėjimo sėkme nelabai tiki investuotojai. Nors 700 milijardų dolerių pagalbos planas JAV buvo priimtas, visą savaitę po to tiek JAV, tiek ir pasaulio akcijų kursai riedėjo žemyn.
Masinė panika ankščiau ar vėliau baigsis – juk tikrai atsiras daug nekantraujančių įsigyti pigių akcijų. Tačiau kuo daugiau kredito įstaigų bus nacionalizuotos, tuo recesijos scenarijus taps vis labiau tikėtinas. Kita vertus, turbūt visi sutiks, jog laikina recesija geriau nei ištisų pramonės šakų žlugimas.
Reikia tikėtis, kad bankus perėmusios vyriausybės toliau užsiims savo veikla – politika, o verslui, nors ir sugriežtinus kontrolę, bus sugebama palikti kiek įmanoma daugiau laisvės. Gerai, jeigu kredito įstaigos būtų perimtos tik laikinai – bent tol, kol stabilizuosis situacija finansų rinkose. Galbūt vėliau pardavus bankus net bus galima iš to uždirbti.
Tačiau jeigu vadovavimą pilnai perims valstybės tarnautojai, perimtos kredito įstaigos pavirs nepaslankiomis, nuostolius generuojančiomis valdžios mašinomis, kurias ateityje dar ne kartą gali tekt gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais. Be to, iškyla pavojus, jog bankai bus išnaudojami labiau politiniais, o ne verslo tikslais.
