Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.
Prancūzijos valdžia savo šalies automobilių pramonei nusprendė penkeriems metams skirti kreditą - po 3 milijardus eurų atiteks „PSA Peugeot-Citroen“ ir „Renault“ koncernams, dar 500 milijonų - „Renault Trucks“ padaliniui, beje, valdomam švedų „AB Volvo“ koncerno.
Iš gamintojų mainais pareikalauta neuždaryti gamyklų, išsaugoti darbo vietas (automobilių pramonėje dirba apie dešimtadalis prancūzų) ir aktyviau gaminti „žalius“ - ekologiškus - automobilius.
„Tai - ne dovana. Tai - ne subsidija. Tai - paskola su šešių procentų palūkanomis“, - paaiškino šalies prezidentas Nicolas Sarkozy.
Europa taps „Titaniku“?
Po tokio žingsnio Prancūzija buvo apkaltinta „ekonominiu nacionalizmu“.
„Kiekvienos Pasaulinės prekybos organizacijos narės ekonominiai planai naudojant naujus instrumentus gali daryti itin didelę įtaką rinkų uždarymui arba konkurencijos iškraipymui“, - sakė Paskalis Lamy, Pasaulinės prekybos organizacijos generalinis direktorius.
Europos Komisija į prancūzų sprendimą sureagavo irgi gana rimtai. „Tokia pagalba gali būti nelegali“, - perspėjo EK atstovas spaudai Jonathanas Toddas.
Neelie Kroes, ES konkurencijos komisarė, pareiškė, jog prancūzai pažeis įstatymus, jei užsienio gamintojų atžvilgiu imsis diskriminuojančių priemonių ir leis savo gamintojams pradėti savotišką akciją „Rinkis automobilį prancūzišką“, Prancūzijoje stimuliuojančią tik vietos gamintojų produkcijos pirkimą.
„Prekybos barjerų kūrimas nėra išeitis iš krizės“, - pareiškė ji.
„Toks sprendimas sujaudino mus visus. Turime būti tikri, kad žaidimas vyksta lauke, kur galioja ES konkurencijos taisyklės“, - pasipiktino ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
N. Sarkozy planą sukritikavo ir dabar ES pirmininkaujanti Čekija, beje, taip pat „automobilinė“ šalis. Čekus įžeidė Prancūzijos prezidento užuominos, esą prancūzų gamintojai turėtų perkelti visas gamyklas iš užsienio į savo šalį. Čekijoje, šalia Prahos, veikia „PSA Peugeot-Citroen“gamykla.
„Europa susidūrė su protekcionizmu ir populizmu. Ar mes esame viename laive, bet skirtinguose deniuose - vieni pirmos klasės, kiti trečios? O gal mes plaukiame „Titaniku“? - vaizdingai išsireiškė Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas.
Čekų kaimynai, taip pat turintys išvystytą automobilių pramonę, slovakai tiesiai šviesiai pareiškė protestuosiantys prieš Prancūzijos veiksmus, kurie, pasak Slovakijos finansų ministro Jano Potačeko, pažeidžia esminį ES principą - ekonomijos be sienų. Tą patį tvirtina ir Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.
Išmokos vairuotojams - efektyvu
Ispanija, trečia pagal dydį (po Vokietijos ir Prancūzijos) automobilių gamintoja Europoje, irgi nusprendė savo pramonę paremti 4 mlrd. eurų suma. Tačiau, skirtingai nuo prancūzų atvejo, tai nebus vien tik tiesioginės paskolos gamintojams. Iš minėtos sumos 1,2 mlrd. eurų bus skirta skatinti žmones pirkti naujus automobilius - bet kokios markės, ne tik ispanų gamybos.
Taip greičiausiai pasielgs ir Didžiosios Britanijos valdžia. Šalies ministrų kabinetas svarsto planus padėti vietos automobilių pramonei, ir vienas iš šių planų punktų yra pardavimų stimuliavimas išmokomis perkant naują automobilį ir atiduodant seną.
Tiesa, kol šie planai dar tik svarstomi, britų vairuotojai keičia įpročius - jie vis dažniau perka ne naujus, o naudotus automobilius. Nacionalinės oficialių dilerių asociacijos NFDA duomenimis, naujų automobilių paklausa šalyje sumažėjo 31 proc., o senų išaugo 20 proc.
Panaši seną mašiną į naują keičiančių vairuotojų subsidijavimo tvarka visu greičiu jau veikia Vokietijoje, tam reikalui sausį skyrusioje 1,5 mlrd. eurų. Čia perkant naują automobilį klientas, ankstesnįjį (senesnį nei 9 metų bei užregistruotą jo vardu seniau nei prieš metus) automobilį atidavęs į metalo laužą, gauna 2 500 eurų išmoką.
Minėto pusantro milijardo turėtų užtekti paremti 600 tūkstančių naujų mašinų pirkėjų. Tačiau kai kurie ekspertai baiminasi, kad šių pinigų gali užtekti vos 3-4 mėnesiams, mat kasdien prašymų išmokėti 2 500 eurų gaunama beveik po šešis tūkstančius.
Gamintojai iš džiaugsmo trina rankas - prekyba vyksta kaip iš pypkės. Todėl jie neseniai pasiūlė Vokietijos vyriausybei dar padidinti šios išmokos sumą, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Palyginti su kitų šalių gyventojais, naują automobilį perkantys vokiečiai ir taip gauna daug.
Štai Italijoje analogiška išmoka siekia 1 500 eurų (tam šalis skyrė 1,3 mlrd. eurų), toje pačioje Prancūzijoje - vos tūkstantį.
Kredituoja tik rusiškus modelius
Rusai bando eiti kitu keliu. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasirašė sprendimą, kuriuo automobilių pirkėjų subsidijavimui skiriama 2 mlrd. rublių. Šie pinigai naujų automobilių pirkėjus pasieks ne tiesiogiai, o dalies palūkanų iš kreditus, paimtus automobilio pirkimui, padengimo pavidalu.
Valstybė kompensuos du trečdalius šių palūkanų. Kreditai bus suteikiami tik šiais metais trejų metų laikotarpiui, tik banke, kurio dalis akcijų priklauso valstybei, ir tik perkant pigius - iki 350 tūkst. rublių kainuojančius - automobilius.
Buvo net sudarytas automobilių, kuriuos perkant bus galima tikėtis šio kredito, sąrašas. Jame, suprantama - tik rusiški modeliai. Rusija irgi stengiasi palaikyti tik savo pramonę.
Tiesa, skiriamų subsidijų užteks 150 tūkst. naujų automobilių pirkėjų. Rusijai tai yra maži skaičiai, palyginti - tik ketvirtadalis metinių „AvtoVAZ“ pardavimų.
Skaičiai: prekyba krenta
2009 m. sausį Europoje naujų automobilių pardavimai sumažėjo 27 proc. palyginti su pernykščiu sausiu. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, šiemet sausį Senajame žemyne parduota 958 517 naujų mašinų (pernai - 1,3 mln.). Tai - žemiausias rodiklis per paskutiniuosius 20 metų. Pirmoje vietoje, manoma, jog būtent dėl subsidijų pirkėjams, atsidūrė Vokietija (189 385 automobiliai), antroje - Italija (157 418), trečioje - Prancūzija (149 372).
Iš viso pernai Europoje naujų automobilių pardavimai krito 7,8 proc. Islandijoje šis skaičius siekė 88, Latvijoje - 78, Airijoje - 67, Vengrijoje - 52, Ispanijoje - 41, Rusijoje - 33 proc., Italijoje - 32 proc.
Beje, Europos automobilių pramonėje dirba 12 milijonų žmonių, arba 6 proc. visų dirbančiųjų žemyne.
Tomas Gukauskas
