renault trucks

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia įmones pasinaudoti galimybe sumažinti savo transporto parko daromą poveikį aplinkai ir rinktis netaršias sunkiojo transporto priemones. Skatinimui numatyta skirti 11,6 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.  Transporto sektorius atsakingas už daugiau nei 31 proc. visų Lietuvoje susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Be to, šio sektoriaus sukeliama tarša pastaruosius kelis dešimtmečius nuosekliai auga.

Kęstutis Bruzgelevičius / Lietuvos Vežėjų Sąjunga Jei aš būčiau tolimųjų reisų vairuotojas, rytoj pat eičiau pas savo bosą ir jam pasakyčiau: noriu „Maxispace“. Ir jau matau, kaip iš koto virsta visa tolimųjų reisų vairuotojų brolija.

Pasaulio ekonominė krizė negalėjo neįtakoti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastarąsias 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota virš 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2010 m. ir atitinka 1998 m. pardavimų lygį.

Neseniai išsamiai rašėme apie vilkikų variklių valdymo programos pakeitimą, dar vadinamą „chip tiuningu“.  Išklausėme vieną poziciją – įmonės, programuojančios vilkikų variklius vadovą, todėl nusprendėme išklausyti ir kitą pusę  – sunkiojo transporto gamintojų atstovus: kokią įtaką „chip tiuningas“ turi jų atstovaujamų gamintojų vilkikams.

Nors pirmi elektra varomi automobiliai buvo išrasti dar XIX a., jie vis dar laikomi prabangos dalyku. Kompanijos dar tik ruošiasi masinei jų gamybai. Iki šiol buvo galvojama tik apie lengvųjų elektra varomų automobilių gamybą. Pastaruoju metu žiniasklaidoje pagausėjo žinių apie elektra varomų vilkikų bandymus bei užsakymus iš rimtų firmų. Be to, užsakovų geografija labai plati – nuo Amerikos iki Kinijos. Elektra varomų vilkikų lyderiai formaliai yra amerikiečiai.

Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.

Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy praneša, kad valstybė nusprendė stambiesiems šalies automobilių gamintojams paskolinti 6.5 mlrd. eurų, praneša BBC. Paskolą gaus trys stambiausi ir labiausiai ekonominio sunkmečio paliesti gamintojai - „Peugeot-Citroen“ ir „Reno“ po 3 mlrd. eurų. O „Renault Trucks“, kurią valdo švedų kompanija „Volvo“, - bus suteikta 500 mln. eurų paskola. Automobilių pramonė yra vienas didžiausių Prancūzijos darbdavių.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ verslo žurnalistės tyrimas apie tai, jog stambiąsias pasaulio transporto priemonių kompanijas užklupusios finansinės nesėkmės mažina šalių BVP,  nebepapildo šalių biudžetų ir didina bedarbių gretas. Iki šiol daugiausia darbo vietų kūrę ir didžiausiu valstybių ramsčiu buvę automobilių gamintojai priversti mažinti darbo apimtį ir pasinaudoti valdžios lengvatomis verslui gaivinti.