Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse naudos už milijardus litų gavę Švedijos bankai tvirtina nesiruošiantys krizės metu padėti šalims įveikti finansinius sunkumus, nes patiems bankams tai nenaudinga, - skelbia „Vakaro žinios“.
Įtakingas leidinys „The International Herald Tribune“ praneša, kad Švedijos bankai, kuriems Baltijos šalių ekonomikos augimas sukrovė milijardus litų pelno, nesiruošia padėti ekonomikai atsigauti recesijos metu.
„Pastarąjį dešimtmetį švediški bankai skyrė milijardus kronų trims sparčiai besivystančioms, bet mažoms Baltijos valstybėms, tačiau dėl rimtos recesijos Baltijoje investicijos, kadaise buvusios pelningos, nuvertėjo“, - rašo straipsnio autorius Karteris Dugertis.
Straipsnyje cituojamas Švedijos finansų ministras Andersas Borgas, pasak kurio, Švedija privalo daryti viską, kad padėtų Baltijos šalims: naujoms demokratijoms, kuri yra dalis Švedijos ekonominio regiono. Tačiau jo teiginiai nesulaukė palaikymo.
„Prieš kelerius metus milžiniškos švediškų bankų investicijos į Baltijos valstybes atrodė protingas indėlis į augančią jų ekonomiką. Dabar, remiantis "Danske Bank" informacija, šitie kreditai Švedijai artimiausius kelerius metus kainuos 2-6 proc. BVP, priklausomai nuo recesijos rimtumo. Šiemet BVP Baltijos valstybėse gali nukristi 6-10 proc.“, - dėstoma publikacijoje.
Švedijos vyriausybė pernai rudenį nusprendė skirti 1,5 trilijono kronų (469 mlrd. litų) veiksmų paketui, kurio dalį sudaro ir bankų, patyrusių rimtų nuostolių, rekapitalizavimas.
Tačiau „Swedbank“ finansų direktorius Mikaelis Inglenderis mano, kad akcininkai "nebus patenkinti, jei jų lėšas eikvosime valstybėms gelbėti". Bankininkas taip pat tvirtina, kad niekas negali versti rinkos dalyvių elgtis prieš jų norus.
